EN
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
 
 
 
APIE MUS RAŠO
INFORMACIJA
Apie Universitetą
Struktūra
Studijos
Moksliniai tyrimai
Tarptautiniai ryšiai
Biblioteka
Renginiai ir įvykiai
 
Moksleiviams
Stojantiesiems
Studentams
Darbuotojams
Absolventams
Visuomenei
Verslui
 
atgal

Po ilgo trypčiojimo – perversmas. Aida Murauskaitė, Tadas Ignatavičius („Lietuvos rytas“, 2009-01-12)
2009-01-12

UŽMOJAI. Aukštojo mokslo reformą bandoma įvykdyti slapta ir strimgalviais

Perversmais gresianti aukštojo mokslo reforma neturės įtakos finansiniam šalies stabilumui, tačiau ir ją ištiko mokesčių reformos likimas. Skubama ir nesitariama su visuomene.

Vyriausybė praėjusį trečiadienį pritarė Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projektui. Pranešama, jog aukštojo mokslo srityje gresia radikalios permainos.

Nors dėl aukštojo mokslo reformos turėtų būti plačiai diskutuojama, liberalo Gintaro Steponavičiaus vadovaujamos Švietimo ir mokslo ministerijos rengtas dokumentas viešai paskelbtas tik ketvirtadienį.

Ministerijos interneto tinklalapyje projektas atsirado tik po to, kai jo pasigedo žurnalistai.

Bet ministro atstovei spaudai neatrodė keista, kad didelius pokyčius žadantis projektas nebuvo skelbiamas viešai.

Nebuvo girdėti, kad ministerija būtų rengusi trečiadienį Vyriausybės patvirtinto projekto aptarimą su visuomene.

„G.Steponavičiui atėjus į ministeriją, nuo pat pirmos dienos vyko darbas. Buvo susitikimų ir su rektoriais, ir su studentais, bet daugelis pasitarimų buvo uždari“, – pripažino ministro atstovė.

Pasigedo viešų diskusijų

Paslapčiomis pradėta aukštojo mokslo reforma stebina ir opozicijai priklausančius parlamentarus. Net Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai vis dar nėra matę Vyriausybėje priimto dokumento.

Komitetui priklausantis socialdemokratas Juozas Olekas tvirtino, kad apie parengtą projektą sužinojo tik tada, kai jis jau buvo patvirtintas.

„Iš pradžių pranešė, kad vyks posėdis, kuriame bus kažkas apie aukštąjį mokslą. Tas kažkas staiga išvirsta į revoliuciją dėl revoliucijos, ir tuo premjeras kažkodėl dar didžiuojasi“, – sakė platesnių diskusijų pasigedęs parlamentaras.

Anot J.Oleko, jau buvo įprasta, kad tokios reformos daromos ne revoliuciniais metodais, o rimtai apgalvojus: „Juk šie dalykai palies ne tik biudžetą, Vyriausybę ar Seimą, bet ir didelę dalį šalies jaunuomenės. Ar ji suspės pasiruošti siūlomoms naujovėms?“

Laikas spaudžia judėti

G.Steponavičius „Lietuvos rytui“ pareiškė, kad akademinei visuomenei Vyriausybės priimtame projekte siūlomos naujovės nėra jokia paslaptis, apie tai esą buvo diskutuojama kelerius metus: „Į siūlomas pataisas yra perkelta didžioji dalis ankstesnės opozicijos pasiūlymų, kurie buvo rengti kaip alternatyva kairiųjų Vyriausybės rengtam projektui.

Aišku, nėra gerai, kad projektas nėra plačiai prieinamas, tačiau laikas mus spaudžia judėti į priekį.

Kitą savaitę prasideda Seimo sesija ir tikimės, kad pataisoms bus suteiktas prioritetas“.

G.Steponavičius tvirtino, kad projektas su studentais ir aukštųjų mokyklų vadovais buvo išsamiai aptartas ir prieš Seimo rinkimus, ir po jų: „Diskusija dar nesibaigė. Ji dabar persikels į Seimą.

Bet iš esmės dešiniųjų siūlomas modelis per praėjusius rinkimus gavo rinkėjų pritarimą“.

Ministras nemano, kad aukštojo mokslo reforma pradėta paskubomis: „Mes jau ir taip vėluojame dešimtmetį“.

Laiko svarstymams – maža

Kad aukštojo mokslo permainų projekto svarstymams pristigo viešumo, sutiko ir Kauno technologijos universiteto (KTU) prorektorius Pranas Žiliukas: „Kaip svarstomas projektas bus realiai vykdomas, bus nustatyta iki vasario vidurio.

Visuomenė sunkiai spės per tokį trumpą laiką reaguoti į išsamų dokumentą. Galutinį projekto variantą tik dabar gavo ir aukštosios mokyklos. Juk iki šiol buvo dirbama su rudenį svarstyta įstatymo redakcija“.

Nežinodamos naujosios studijų finansavimo tvarkos, aukštosios mokyklos buvo sustabdžiusios studentų priėmimo tvarkos derinimą.

Kokius brandos egzaminus laikys, abiturientai turi apsispręsti iki vasario pabaigos. Iki šiol galiojo nuostata, kad apie būsimų studijų tvarką mokiniai turi būti informuojami dveji metai iki studijų pradžios.

Studentų skaičius sumažės

„Gąsdinti nesinori. Tik iš pradžių viskas atrodo baisiai. Tačiau jei vienam studentui bus skiriama daugiau lėšų, galima tikėtis ir geresnės mokymo kokybės“, – apie įstatymo projektą kalbėjo P.Žiliukas.

Jeigu studentui bus skirtas krepšelis, jis jį išsaugos neatsižvelgiant į mokymosi rezultatus. Tiesa, pašalintas iš aukštosios mokyklos jis turėtų grąžinti valstybei į jį investuotas lėšas.

Šiuo metu vienam studentui valstybė skiria mažiau nei pusę reikiamos sumos. Numatoma, kad kitais metais aukštajam mokslui iš biudžeto bus pervesta 51 mln. litų – 30 proc. daugiau nei pernai.

„Jeigu sumą, kurios reikia vienam studentui mokyti, bus siekiama padidinti iki 100 proc., į universitetus priimamų studentų sumažės trečdaliu“, – spėjo P.Žiliukas.

Į kolegijas priimamų studentų skaičius neturėtų kisti.

Atrankos kriterijų dar nėra

Pagal kokius kriterijus studentai pateks į valstybės finansuojamas vietas, kol kas neaišku.

Turėtų nelikti iš dalies valstybės finansuojamų studentų – tų, kurie šiuo metu per semestrą moka 520 litų įmoką.

Studentai būtų finansuojami krepšelio lėšomis arba mokėtų iš savo kišenės.

Pastariesiems suteikiama viltis: 10 proc. geriausiai baigusiųjų aukštąją mokyklą bus pritaikytos lengvatos – grąžintos įmokos už mokslą.

O jei studentas mokės iš paskolos lėšų, jam neteks grąžinti skolintų pinigų.

„Džiugu, kad smarkiai užsimota dėl paskolų sistemos. Turi būti užtikrinta, kad ji veiks, kaip numatoma. Kaip studentų atstovas manau, kad dabar iš esmės justi, jog rengiamasi reformai“, – sakė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Jonas Okunis.

Jam nerimo kelia tai, jog krepšelių aukštosios mokyklos nepanaudotų kitoms reikmėms, tarkim, dailesnei knygai išleisti.

Tramdys sostinės sindromą

Nors studijų krepšelis sulaukia universitetų visuomenės palaikymo, akivaizdu, kad dėl naujosios tvarkos kils keblumų Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, kitų miestų aukštosioms mokykloms.

„Sostinė patrauklumu visuomet įveikdavo kitus miestus – daugelis jaunų žmonių studijuoti renkasi Vilnių. Tai vadinu sostinės sindromu“, – kalbėjo J.Okunis.

Vienas galimų būdų sutramdyti abiturientų veržimąsi į Vilnių – nustatyti studentų krepšelių skaičiaus ribas aukštosioms mokykloms.

Regi politizavimo pavojų

Studentai trina rankomis ne tik dėl išaugusių lėšų aukštajam mokslui, bet ir dėl to, kad pagal naująjį įstatymą atviresnis taps universitetų valdymas.

Iki šiol lemiamas žodis tekdavo senatui, daugiausia sudarytam iš universiteto profesorių, nuo šiol svarbiausi įgaliojimai guls ant tarybos pečių.

Tiesa, KTU senatui priklausantis P.Žiliukas mano, kad labai džiaugtis šia permaina nederėtų: „Tai iliuzija, kuri kelia susirūpinimą. Vidinį universiteto gyvenimą geriausiai išmano tie, kurie yra arčiausiai.

O tarybą sudaro daugiausia žmonės iš šalies. Baisu, kad tarybos nebūtų politizuotos. Tokių galimybių yra“.




 

Straipsnį skaitykite dienraštyje „Lietuvos rytas“, sausio 12 d., Nr.8 (5471)


 

 

Atnaujinta 2011-10-04
Taip pat
SA naujienos
„Infobiuletenis“
Įvykių archyvas
RSS
 
Mokslo renginiai
 
Kauno renginiai
 
Kontaktai
Viešųjų ryšių skyrius
Kultūros skyrius