KTU KRONIKA

Pirmas puslapis

• “KTU kronika” mokslinės ir kūrybinės universiteto veiklos atspindys
• Baltijos šalių technikos universitetų konferencija: idėjos tampa realybe
• LINČIOPINGO UNIVERSITETAS IR KTU nuo gerų ketinimų iki konkrečių darbų

Antras puslapis

• Prof. H. P. Jensen: “Kad Lietuva tinkamai pasirengtų SOCRATES…”
• Socrates programa - žingsnis į XXI amžių
• KTU PASIRINKIMAS - BE GRYNŲJŲ PINIGŲ

Trečias puslapis

• “KTU gaminami chemikalai prilygsta vakarietiškiems, bet dvigubai pigesni”
• KTU mokslininkai nacionalinės mokslo premijos laureatai
• “Lietuvos kelrodis ateičiai visuotinė kokybė”

Ketvirtas puslapis

• Efektyvi technologinė dokumentų apsauga
• Vadybos technologijos ir verslo mokymo centras Panevėžyje arena, kurioje išmokstama konstruktyvios konkurencijos
• Nauja šilumos mainų skaičiavimo metodika

Prof. Kęstutis Kriščiūnas
Kauno technologijos universiteto rektorius

Jūsų rankose - pirmasis Kauno technologijos universiteto laikraščio “KTU kronika” numeris. Šio leidinio tikslas informuoti universiteto bendruomenės partnerius ir visus, kurie domisi technologinėmis naujovėmis, apie tai, kas vyksta didžiausioje šalies aukštojoje technologijos mokykloje. Tikimės, kad šis periodinis leidinys sustiprins bendradarbiavimą su Seimu, Vyriausybe, ministerijomis, įmonėmis ir verslo organizacijomis.
Mūsų universiteto mokslo pedagoginiai darbuotojai yra ne vien inžinerinių mokslų specialistai. Jiems rūpi ir žmonių socialinės reikmės, visuomenės darbo efektyvumo gerinimas. Dėl to didelė dalis straipsnių skiriama visuomenei aktualioms technologinėms ir techninėms problemoms, siekiant išmokyti žmones efektyviausiai dirbti įvairiose veiklos srityse, ir ypač - gamybinėje. Leidinyje pateikiami ir iškiliausi studentiško gyvenimo momentai, nemažai kalbama apie universiteto ryšius su kitų šalių mokslo institucijomis, dalyvavimą šalies ir tarptautinėse programose.
Universitetas yra atviras visiems: ir savo akademinės bendruomenės nariams, pramonės atstovams, kūrybą mėgstančiam jaunimui, ir visiems kitiems, suinteresuotiems mūsų moksline, kūrybine ir šviečiamąja veikla. Tikimės, kad į mūsų pastangas išsamiau informuoti šalies visuomenę apie KTU naujienas ir problemas atsilieps šio leidinio skaitytojai. Laukiame patarimų dėl šio leidinio problematikos, pasiūlymų, kad jį padarytume įdomesnį ir vertingesnį. Tai bus grįžtamasis ryšys, padėsiantis tobulinti ir universiteto veiklą.

Mūsų universitete buvo susirinkę Baltijos šalių technikos universitetų vadovai. Konferencjios dalyviai - Švedijos Karališkojo technikos instituto, Linčiopingo, Lundo universitetų, Rygos technologijos,Talino technologijos bei Vilniaus Gedimino technikos ir mūsų universteto atstovai - pasirašė ketinimų protokolą. Šiame dokumente teigiama, jog bus stiprinama tarptautinė kooperacija, skatinami tarpusavio mainai, tobulinamas universitetų ir pramonės įmonių bendradarbiavimas, studentų, akademinių ir administracijos darbuotojų mobilumas, informacinio tinklo tarp universitetų kūrimas ir seminarų, konferencijų organizavimas.
Svarbiausias tikslas - SOCRATES programa. Kiekvienas universitetas turėtų būti pertvarkytas taip, kad būtų patrauklus Europos šalių studentams. Iš septynių universitetų sudaryta komisija parengs galutinę bendradarbiavimo sutartį, kurią numatoma pasirašyti šių metų rugsėjo pabaigoje.

A. Steponavičiaus nuotraukoje: Baltijos šalių technikos universitetų konferencijos dalyviai

Kalbėdami apie mūsų universiteto integraciją į Vakarų Europos aukštųjų mokyklų sistemą, pirmiausia prisimename Švedijos Linčiopingo universitetą. Ryšiai su juo užmegzti dar 1993 m. pradžioje. Kokie ketverių metų bendradarbiavimo rezultatai?
Linčiopingo universitetas padėjo kurti materialinę KTU bibliotekos bazę, suteikė pagalbą jai jungiantis į pasaulio kompiuterių tinklą. Viena iš reikšmingiausių Linčiopingo universiteto dovanų - duomenų bazė LIBRIS, kurioje įregistruotos visos 1983 1995 m. Švedijos mokslinėse bibliotekose saugomos užsienietiškos knygos. Dabar joje yra 600 tūkst. mokslinės tematikos užsienietiškų leidinių. Skaitytojas, išsirinkęs reikiamą knygą, esančią Linčiopingo universiteto bibliotekoje, maloniai nustemba už jos atsiuntimą užmoka šis universitetas.
K. Baršausko ultragarso tyrimų laboratorijai bendras darbas su Linčiopingo universiteto mokslininkais padėjo tapti Švedijos neardančios kontrolės centro asocijuotais nariais. KTU specialistai Linčiopingo universitetui baigia pagaminti ultragarso įrangą, skirtą kompozicinėms medžiagoms tirti.

Kauno technologijos universitete lankėsi Danijos aukštųjų mokyklų rektorių delegacija. Tai Aalborg’o, Roskilde ir Danijos technikos universitetų bei Aarhus architektūros mokyklos atstovai.
Apie šio vizito tikslus bei tolesnius Danijos technikos ir Kauno aukštųjų mokyklų planus papasakojo delegacijos vadovas, Danijos aukštųjų mokyklų rektorių konferencijos pirmininkas profesorius Hans’as Peter’is
Jensen’as.Šis mūsų vizitas - atsakymas į Lietuvos rektorių konferencijos atstovų apsilankymą Danijoje. Esame čia tam, kad sutvirtintume jau gana seniai užsimezgusius ryšius tarp Danijos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų bei numatytume tolesnį bendradarbiavimą. Bene svarbiausias uždavinys - padėti Lietuvai tinkamai pasiruošti SOCRATES programai. Rugsėjo mėnesį Danijoje nutarėme surengti seminarą, kuriame bus kalbama apie pasiruošimą šiai ir kitoms Europos Sąjungos programoms. Jame kviesime dalyvauti ir Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių konferencijos vadovus. Mus sieja tai, kad Lietuva ir Danija yra nedidelės šalys prie tos pačios Baltijos jūros, turinčios savą specifinę kultūrą, kalbą. Integruodamiesi į Europą turime tvirtai žinoti, ko norime ir ko siekiame.

J. Klėmano nuotraukoje: Danijos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų delegacijos

Doc. Vaidotas Viliūnas
Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjas

Ši didžiojo graikų filosofo vardu pavadinta Europos Sąjungos programa vis dažniau ir dažniau minima mokslo ir švietimo darbuotojų kalbose, rašiniuose, periodinių leidinių straipsniuose. Vis daugiau akademinės sferos žmonių gilinasi į programos tikslus ir ypatybes.Šiuo straipsniu norėčiau padėti visuomenei daugiau sužinoti apie SOCRATES programą, jos atėjimą į Lietuvos švietimo ir aukštojo mokslo sistemą, ir ypač - į mūsų universitetą.

Spartėjantys ekonominiai ir socialiniai pokyčiai, technologinė pažanga, nuolatinis Europos bendradarbiavimas ir integracija daro didelę įtaką Europos šalių švietimo ir lavinimo sistemoms. Siekiant sudaryti sąlygas kiekvienam Europos piliečiui atskleisti savo potencialą 1995 m. kovo 14 d. buvo pradėta vykdyti SOCRATES programa.
Bendras SOCRATES programos tikslas - padėti gerinti vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų švietimo kokybę stiprinant europinį bendradarbiavimą ir didinant mokymosi galimybes visoje Europos Sąjungoje. Programa siekia suteikti visų amžiaus ir socialinių grupių besimokantiesiems galimybę suvokti jų studijuojamų dalykų europines dimensijas, išplėsti kiekvieno individo galimybes pažinti kitas Europos šalis, ugdyti ir stiprinti Europos identiteto jausmą, sėkmingai tobulėti ir prisitaikyti prie ekonominių bei socialinių aplinkos pokyčių. Ši programa tęsis iki 1999 m. pabaigos.
Mūsų aukštoji mokykla kartu su Vilniaus, Vilniaus Gedimino technikos bei Vytauto Didžiojo universitetais dalyvauja TEMPUS programos projekte “SOCRATES Lietuvoje: pasirengimas ateičiai”. Ruoštis SOCRATES programai mums padeda Lundo, Kopenhagos bei Karlsruhės universitetai.
SOCRATES įgyvendinti š. m. birželio mėn. įkurtas šios programos fondas. Jam vadovauja koordinavimo komisija (pirmininkas Lietuvos švietimo ministras Z. Zinkevičius), o priimtus sprendimus įgyvendina Nacionalinė SOCRATES agentūra (direktorius R. Davidonis). Artimiausiu metu bus formuojamos COMENIUS ir ERASMUS pakomisijos.
Kad spėtume į SOCRATES “skubantį traukinį”, turime pertvarkyti viską: nuo studijų programų, administracinės struktūros iki buitinių sąlygų, nes ateityje žymiai išsiplės Europos universitetų ryšiai.
Tikiuosi, kad pastangos spartinti mūsų universiteto tarptautinę plėtrą ir kelti prestižą ras atgarsį ne tik Lietuvoje.

Mūsų universitetas - bene pirmoji Kauno mokslo ir studijų institucija, žadanti iki 1998 m. kovo 31 d. atsisakyti operacijų grynaisiais pinigais.
Studentai ir darbuotojai bei visi kiti asmenys, su kuriais universitetas dabar atsiskaito grynaisiais pinigais, per metus privalės atsidaryti einamąsias arba mokėjimo kortelių sąskaitas viename iš bankų. Derybose su Lietuvos taupomuoju, Lietuvos valstybiniu komerciniu, Vilniaus, “Snoro” bankais susitarta, jog bankai dieninio skyriaus studentams ir pagrindinėse pareigose dirbantiems darbuotojams padarys nemažas nuolaidas. Lietuvos taupomojo ir Vilniaus bankų Kauno filialuose sąskaitos bus atidaromos nemokamai, pradinis įnašas nebūtinas, o išimamų iš sąskaitos grynųjų pinigų suma neapmokestinama ir neribojama.
Studentams bus išduodamos tik mokėjimo kortelės. Jau šį pavasarį korteles įsigis doktorantai ir magistrantai, rudenį į pirmąjį kursą įstojusieji studentai, vėliau ir visi dieninių studijų studentai.

Prof. A. Žemaitaitis

Kauno miesto vandenų ekologinė situacija priklauso nuo to, ar iki 2000 m. pradės veikti vandenvalos įrengimai ir ar bus naudojama šiuolaikinė, efektyvi ir pigi nuotekų perdirbimo technologija.

Koaguliantai
Dideli teršalų kiekiai savaiminio apsivalymo būdu pakinta nedaug. Visai kitas efektas gaunamas nuotekas valant koaguliantais. Efektyviai nuotekas valo koaguliantas aliuminio oksichloridas. Pirkti jo iš užsienio gamintojų nereikėtų šis koaguliantas pradėtas gaminti AB “Achema”. Tyrimais nustatyta, kad aliuminio oksichloridas išlieka efektyvus daug platesniame valomų nuotekų pH reikšmių intervale nei aliuminio sulfatas. Be to, šis chemikalas pigesnis nei importuojamas aliuminio sulfatas. Pagrindinis koaguliantų trūkumas gana didelės jų sąnaudos.

Flokuliantai
Vandenvaloje nuo koaguliantų neatskiriama kita reagentų rūšis flokuliantai, reikalingi ir valymo įrenginiuose gautam dumblui sausinti. Juos naudojant kartu su koaguliantais, pastarųjų kiekis sumažėja trečdaliu, iš viso reagentų reikia nuo 20 iki 200 kartų mažiau. Šie reagentai populiarūs daugelyje užsienio vandenvalos įmonių. Pasaulinėje rinkoje jų kainos svyruoja nuo 4 iki 10 USD už kilogramą. Kasmet Kauno vandenvalos įmonės importuojamų flokuliantų išlaidos sudarytų apie 1 mln. litų.

Mūsų universiteto chemikai susintetino pirmuosius lietuviškus flokuliantus. Jie jau naudojami Kelmės, Raseinių vandenvalos įrenginiuose. Geriausio produkto sąnaudos siekia tik 3 kg/t sauso dumblo, o jo kaina dvigubai mažesnė nei importinių chemikalų.

Už darbą “Vibrosmūginės sistemos: tyrimas, optimizavimas ir taikymas” KTU profesoriai Rimantas BARAUSKAS ir Vytautas OSTAŠEVIČIUS pelnė 1996 jų metų Lietuvos mokslo premijas. Jie sukūrė naują mokslinę kryptį smūginių sistemų su tampriomis deformuojamomis grandimis teorijos pagrindus, kurie pritaikyti šiuolaikinėje precizinėje technikoje. Mokslininkų išradimų pagrindu sukurti komutaciniai įrengimai ir pjovimo įrankiai naudojami aviacijos pramonės įmonėse, taikomi valdymo įrenginiuose.

J. Klėmano nuotraukoje: profesoriai R. Barauskas (dešinėje) ir V. Ostaševičius

Prof. P. Vanagas:

Dar visai neseniai gamintojai, vartotoją galėję pritraukti mažesne prekės kaina ar patraukliu įpakavimu, šiandien supranta, jog to nepakanka - reikalaujama vis aukštesnės prekių ir paslaugų kokybės. Jai pasiekti būtina ne tik tobulinti technologijas, gamybos procesą, bet ir harmonizuoti darbuotojų ir vadovų santykius, nuolat atnaujinti profesines žinias.
Lietuvai integruojantis į Europą, kokybės vadybos ir kokybės sistemų taikymas tapo būtina sąlyga, kad šalies gamintojai išsilaikytų tarptautinėje rinkoje. KTU Vadybos fakultete įkurtame Harmoningosios vadybos centre atliekami visuotinės kokybės vadybos įgyvendinimo Lietuvoje darbai. Centro darbuotojai parengė Nacionalinės kokybės programą, kuriai 1996 m. pritarė vyriausybė. Sudarytos kokybės vadybos inžinerių ir magistrų rengimo programos, parengti šios disciplinos mokymo moduliai.
Centras įkurtas pagal TEMPUS (PHARE) programą. Kartu su KTU specialistais joje dalyvauja ir Angers (Prancūzija), Greenwich (Didžioji Britanija), Limerick(Airija) universitetai bei Prancūzijos ERLES bendrovė. Kartu su šiais universitetais organizuojami seminarai Lietuvos įmonių specialistams, aukštųjų mokyklų dėstytojams ir studentams. Tuo siekiama sukurti pagrindą visuotinės kokybės sistemoms įdiegti mūsų šalyje.

KTU Fizikinės elektronikos instituto specialistai, vadovaujami daktaro V.Grigaliūno, sukūrė informacijos užrašymo ploname polimero sluoksnyje metodą. Sukurtos mikrooptinės struktūros turi difrakcinių ir interferencinių savybių. Jos lengvai vizualiai ir optiškai identifikuojamos, jų klastotė neįmanoma jokiomis šiuolaikinėmis spalvoto kopijavimo ir dauginimo priemonėmis. Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos užsakymu Fizikinės elektronikos instituto specialistai mikrooptines struktūras pritaikė efektyviai vertybinių popierių ir dokumentų technologinei apsaugai. Palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis, Lietuva jau turi neblogą įdirbį - sukurta ir apyvartoje esama apie 50 technologiškai apsaugotų nuo padirbinėjimo svarbių valstybei dokumentų.
Kita šio kolektyvo tyrimų kryptis - vakuuminės dangos. Be tradicinių silicio, aliuminio ir kitų metalų dielektrinių vakuuminių dangų, instituto specialistai kuria ir deimantines anglies dangas. Jos unikalios atsparumu dilimui, cheminiam poveikiui, laidumu šilumai, turi geras dielektrines savybes. Daugiasluoksnės metalo dielektrinės dangos naudojamos optinių filtrų technologijoms, vertybinių popierių ir dokumentų apsaugai, dekoratyvinių dirbinių gamybai.

A.Steponavičiaus nuotraukoje: dr. V. Grigaliūnas (pirmas iš kairės), Š. Miškinis, dr. J. Margelevičius, lab. vedėjas I. Prosyčevas

Jau antri metai KTU Panevėžio fakultete veikia Vadybos technologijos ir verslo mokymo centras. Jo įkūrimas KTU, JAV Tarptautinės vystymo agentūros ir Teksaso A&M tarptautinio universiteto bendrų pastangų rezultatas.
Centro tikslas - verslo, vyriausybės, pelno nesiekiančių organizacijų, švietimo įstaigų vadovus ir darbuotojus mokyti efektyvios personalo vadybos, marketingo, laisvos rinkos ekonomikos. Čia organizuojami JAV - Europos kontraktų sudarymo seminarai, skaitomos paskaitos apie marketingą, prekiavimo meną, strateginę vadybą, ekonomiką, mokoma biznio anglų kalbos.

Šilumos ir atomo energetikos katedros mokslinių tyrimų grupė, vadovaujama docento G.Miliausko, sukūrė originalius metodus radiaciniams ir sudėtiniams radiaciniams kondukciniams šilumos mainams sferiniuose tūriuose skaičiuoti. Kokia jų esmė, aktualumas, taikymo galimybės?

Docentas P.Švenčianas: “Mūsų katedra turi gilias mokslinio tiriamojo darbo tradicijas. Čia mokslinę veiklą šilumos mainų srityje pradėjo buvęs Lietuvos MA Technikos mokslų skyriaus pirmininkas akademikas prof. A.Žukauskas, mokslinius tyrimus vykdė dvifazių srautų termohidrodinamikos mokslo krypties pradininkas prof. G.Gimbutis. Dabartiniam katedros vedėjui prof. J.Gyliui vadovaujant rasti užterštų organinėmis medžiagomis nuotekų terminio nukenksminimo būdai bei sukurta plėveliniųputų šilumos mainų aparatų skaičiavimo metodika.”
Docentas G.Miliauskas: “Ištirti ir spinduliavimo bei stacionaraus šilumos laidumo sąveikos dėsningumai pusskaidrėje medžiagoje, sudaryta originali metodika šilumos mainų spinduliavimui sferiniame tūryje skaičiuoti, atsižvelgiant į terpės optinių spektrinių charakteristikų ypatybes. Tyrimų rezultatai svarbūs, sprendžiant energetinių objektų darbo optimizavimo, saugumo, ekologines ir kitas problemas. Buvo rastas matematinių modelių sprendimo algoritmas ir sudarytas skaičiavimo programų paketas, optimizuota skaičiavimo schema.”
Vyr. asistentas R.Montvilas: “Gauti tyrimų rezultatai leidžia modeliuoti atominių reaktorių aktyviosios zonos aušinimo procesus avarinėse situacijose, parinkti optimalius dispergatorių darbo režimus purškiant vandenį į degimo fakelą ir reguliuojant jo maksimalią temperatūrą. Tikslas - sumažinti toksogenų koncentraciją dūmuose. Remiantis tyrimų rezultatais, galima tiksliai apskaičiuoti kieto kuro dujofikavimo produktų aušinimo skruberius bei patikslinti skystojo kuro degimo modelius".

J.Klėmano nuotraukoje: vyr. asist. R. Montvilas (kairėje),
doc. P. Švenčianas, doc. G. Miliauskas, doc. A. Adomavičius