KTU   KRONIKA
Turinys	Nr..11(15).(1999 sausis)

Pirmas puslapis

• Universitetai susirūpinę rengiamu aukštojo mokslo įstatymu
• Lietuvos   mokslas  ir  pramonė

Antras puslapis

• KTU   Senato  pirmininkas  prof.  R.  Bansevičius
• KTU mokslo reikalų prorektorius prof. A. Lukoševičius
• KTU akademinių reikalų prorektorius prof. A. Targamadzė
• KTU Akademinių reikalų tarnybos direktorius doc. P. Žiliukas: „Pradedame 1999 m. konferencijų ciklą“

Trečias puslapis

• Laboratorija  KTU  studentams ir AB  „Lietuvos Telekomas“  specialistams
• Dovana   naujajam automatikos ir valdymo technologijų institutui
• Distancinio mokymo videokonferencijų tinklas
• KTU   partneriai - iš Dvarčionių ir Utenos

Ketvirtas puslapis

• Pagerbtas docentų B. Prokopčiuko ir B. Pečiūros atminimas
• Penki tarptautiniai ekspertai
• Nauja tobulinimosi programa
• Dešimtasis jaunųjų matematikų konkursas

• Kviečiame į mokslines temines KTU konferencijas vasario mėnesį

UNIVERSITETAI SUSIRŪPINĘ RENGIAMU AUKŠTOJO MOKSLO ĮSTATYMU	99 sausis

LR Seimui ruošiantis priimti Aukštojo mokslo įstatymą, darbo grupė (vadovas KTU prof. V. Domarkas) parengė projektą, kurį šiuo metu svarsto Lietuvos aukštosios mokyklos ir plačioji visuomenė. Sausio 12 d. KTU auloje įstatymo projektą analizavo Kauno aukštųjų mokyklų Senatų bei Rektoratų nariai ir studentų atstovai. Po savaitės ten pat vyko Lietuvos universitetų rektorių konferencija, kurioje irgi buvo aptartos minėto įstatymo projekto pataisos.

Šis dokumentas turėtų apibrėžti Lietuvos aukštųjų mokyklų veiklos teisinį pagrindą, steigimo, valdymo ir reorganizavimo tvarką, aukštųjų mokyklų autonomijos ribas, personalo ir studentų teises bei pareigas. Juo taip pat bus nustatoma mokslo ir pedagoginių laipsnių suteikimo, studijų vertinimo ir atestavimo, valstybės subsidijų bei finansinės paramos teikimo tvarka.

“Svarbu, kad naujasis dokumentas neprasilenktų su senojo žemyno aukštojo mokslo raida, jos plėtros gairėmis, atitiktų Didžiąją Europos universitetų Chartiją bei Europos Tarybos nuostatas, nes šis įstatymas ilgai reguliuos aukštojo mokslo reikalus Lietuvoje”, – sakė KTU rektorius prof. K. Kriščiūnas. Anot prelegento, šiuo požiūriu projekte yra taisytinų dalykų. Pirmiausia, pastebimi prieštaravimai Lietuvos Respublikos Konstitucijai, garantuojančiai aukštųjų mokyklų autonomiją. Šalies aukštųjų mokyklų vadovai nepritaria dokumento nuostatai pažeminti tradicinį aukštųjų mokyklų lygmenį, aukštesniųjų mokyklų teikiamą išsilavinimą prilyginant aukštajam. Nežiūrint teigiamų poslinkių, susijusių su studijų finansavimu, įstatyme nėra juridinių garantijų subsidijoms. Pasak akademikų B. Juodkos ir R. Bansevičiaus, šalies aukštosioms mokykloms jau senokai pertvarkius studijų procesus pagal Europos modelį, pagrindinė problema yra finansavimas, o visa kita – tik smulkmenos.

Habilituotų daktarų laipsnių ir profesorių mokslo pedagoginio vardo panaikinimas neturi sugriauti jais pagrįstų mokslinio darbo skatinimo ar socialinių garantijų. Gi įstatymo projekte kito modelio nėra.

Akademinei bendruomenei nepriimtinas dokumentas, kuriame vietoj įstatymo teiginių dešimtis kartų pasikartoja “Vyriausybės nustatyta tvarka” ir panašūs teiginiai, kurie įstatymą paverčia Vyriausybės ir ministerijų nutarimų sąvadu.

Greta kitų pastabų dauguma aukštųjų mokyklų rektorių kritikavo straipsnius, kuriais norima suvaržyti aukštosios mokyklos autonomiją ir darbuotojų bei studentų akademinę laisvę, jų individualumą. Kadangi tokios redakcijos įstatymo priėmimas gali sukelti neigiamas pasekmes ne tik mūsų valstybės akademinei sistemai, bet ir ūkio, kultūros bei švietimo tolesnei raidai, siūlyta šį projektą iš esmės pertvarkyti ir tik po to teikti derinimui bei tvirtinimui.

	Lietuvos mokslas ir pramonė

Taip pavadinta tradicinė kasmetinė konferencija vasario 2 d. prasideda Kauno technologijos universitete. Ją organizuoja KTU kartu su Vilniaus Gedimino technikos, Klaipėdos ir Lietuvos žemės ūkio universitetais.

Konferenciją sveikins LR Prezidentas V. Adamkus, organizacinio komiteto garbės pirmininkas LR Ministras Pirmininkas G. Vagnorius ir Kauno miesto meras H. Tamulis. Kaip įprasta, diskusijose dalyvaus keletas ministrų ir viceministrų, visų Lietuvos Respublikos ministerijų, mokslo institutų ir aukštųjų mokyklų vadovaujantieji specialistai, žymiausi technikos ir kitų sričių mokslininkai.

Konferencijos plenariniame posėdyje bus svarstomos svarbios valstybės strategijos problemos. Įdomi medžiaga pateikta sekcijoms “Tyrimų bei intelektinio potencialo ugdymo teisinė, ekonominė ir socialinė aplinka” bei “Vyriausybės, mokslo įstaigų ir pramonės partnerystė technologijų plėtrai”. Pranešimai bus pateikiami KTU Internet informacinėje sistemoje. Besidomintieji tiesiogiai galės stebėti konferenciją Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose per videokonferencijų tinklą. Nutarimai ir rekomendacijos bus viešai paskelbti renginio pabaigoje.

Kviečiame mokslo ir studijų institucijų, pramonės ir verslo, Seimo, Vyriausybės atstovus kartu apsvarstyti mokslo, studijų ir pramonės sąryšio, ūkio strategijos problemas ateinančio amžiaus aukštųjų technologijų plėtros kontekste bei susipažinti su naujausių tyrimų rezultatais. Be šio stambiausio KTU renginio, šįmet planuojamos 35 teminės konferencijos.

	KTU Senato pirmininkas prof. R. BANSEVIČIUS	99 sausis

Kartu su LMA prezidentu prof. B. Juodka ir Ekonomikos instituto direktoriumi prof. E.Vilku parengėme bendrą pranešimą “Lietuvos mokslo ir modernių technologijų baltoji knyga: vizija ir veiksmai”. Norime atkreipti Vyriausybės ir visuomenės dėmesį į mokslo ir aukštų technologijų gamybos plėtojimo svarbą ir priemones šiam plėtojimui spartinti. Šalis, nesirūpinanti aukšto technologinio lygio mokslu ir gamyba, niekada neišbris iš besivystančios valstybės nepriteklių. O juk Lietuva turi visas galimybes įsitvirtinti pasaulyje kaip aukštų technologijų šalis. Geras išsimokslinimo lygis, aukštas intelektas, mokslinės ir techninės minties tradicijos – visa tai yra palankios prielaidos plėtoti aukštų technologijų gamybą šalyje. Mūsų nuomone, reikia suformuoti ilgametę Lietuvos mokslo ir modernių technologijų vystymo strategiją, sukurti Lietuvos mokslo ir technologijų baltąją knygą, kurioje atsispindėtų aiški mokslo ir technologijų vystymosi vizija XXI a. pirmai pusei ir numatyti konkrečius veiksmus jos vykdymui.

	KTU mokslo reikalų prorektorius prof. A. LUKOŠEVIČIUS

Manyčiau, kad svarbu stiprinti Vyriausybės, mokslo ir studijų institucijų bei pramonės partnerystę technologijų plėtrai. Todėl šiame forume kaip niekad gausu mokslo institucijų partnerių, kurie išryškina Lietuvos ūkio poreikius mokslui, orientuoja pramonę į modernias technologijas. Savo ruožtu šalies mokslo ir studijų institucijos turi aktyviai restruktūrizuotis savo forma ir turiniu, kad atitiktų XXI a. pradžios šalies ūkio reikalavimus. Ypač tai aktualu technologijos mokslams, dedantiems pagrindus moderniai ūkio infrastruktūrai. Mūsų universitetas siūlo nemažai rekomendacijų, kaip racionaliau panaudoti Lietuvos technologijos mokslų potencialą. Tai reali gamybinė jėga, kurianti naujas darbo vietas, laiduojanti ekonomikos stabilumą. Ypač išskirtume intelekto kapitalizavimo, inovacijų komercializavimo, technologijomis grįsto verslo inkubavimo, naujų technologijos mokslų prioritetų, kriterijų bei valdymo politikos, harmoningos technologinės regionų plėtros, ekonomikos ir mokslo sistemos sąveikos tobulinimo ir kitus aspektus.

KTU naujovių kūrėjai pasiryžę pasidalyti atsakomybe už Lietuvos pramonės ateities strategijos formavimą kartu su visais minėtus sprendimus formuojančiais partneriais. Rezultatas priklauso nuo visų susitelkimo ir pastangų kryptingumo. Deja, tam dažniausiai skiriame per maža dėmesio. Tikimės, jog ši konferencija bei jos rekomendacijos reikšmingai prisidės prie šalies ūkio infrastruktūros tobulinimo.

	KTU akademinių reikalų prorektorius prof. a. TARGAMADZĖ

Informacinių technologijų vystymasis pasaulyje iššaukė didelius pokyčius ūkio ir visuomenės struktūrose. Išsivysčiusiose šalyse vis didesnę nacionalinio produkto dalį sudaro informacija, darbai decentralizuojasi ir globalizuojasi. Sparčiai plinta ir tobulėja informacinių technologijų bazėje sukurti darbo įrankiai, jais naudojasi vis didesnė visuomenės dalis. Dabar jau nebepakanka kartą įgytos kvalifikacijos, ją būtina nuolat atnaujinti. Todėl pranešime „Naujos studijų tendencijos formuojantis žinių visuomenei Lietuvoje“ akcentuojama, jog XX a. yra susiformavusi tendencija rengti specialistus, orientuotus vienai darbo vietai, jau pakito. Taigi, mažėja skirtumai tarp išsilavinimą teikiančių studijų bei perkvalifikavimo ar kvalifikacijos tobulinimo kursų, nes juos organizuoja tos pačios institucijos. Šiuo metu vyksta aiškus virsmas, iššauktas informacinių technologijų vystymosi bei žinių visuomenės formavimosi.

	KTU Akademinių reikalų tarnybos direktorius doc. P. ŽILIUKAS: „Pradedame 1999 m. konferencijų ciklą“

Kasmet konferencijos “Lietuvos mokslas ir pramonė” išvakarėse susumuojame praėjusių metų darbus. Šiemet džiugina keli faktai. Atlikus institucinę ekspertizę pagal PHARE programą, mūsų universitetas pateko tarp geriausiai vertinamų postsovietinių Europos šalių aukštųjų mokyklų. Kitas pavyzdys,– iš 40-ties disertacijas apsigynusių KTU doktorantų net 33 liko dirbti Universitete. Taigi, pedagoginių ir mokslinių darbuotojų senėjimas jau nėra opi problema. Taip pat galima pasidžiaugti labai išaugusia mokslo darbų ir vadovėlių leidyba, pagerėjusia technine baze.

1998 m. KTU surengė 36 konferencijas. Jose buvo perskaityta 2 200 pranešimų (pusė jų – KTU darbuotojų). Gausiau dalyvavo užsienio šalių mokslininkai. Džiugu, kad renginiuose daugiau diskutuojama, pranešimuose pateikiama nemažai šalies ūkio plėtotei svarbių idėjų. Tačiau pastebėta konferencijų smulkėjimo tendenciją.

Pernai atlikta mokslinių tyrimų pagal šalies ūkio pramonės užsakymus už 5.2 mln. Lt.
KTU specialistams buvo patikėti 48 tarptautiniai projektai. Dabar daugiau iškyla pavieniai mokslininkai, tarptautinių projektų dalyviai. Būtent jų dėka pasiekiamas ir universiteto pripažinimas, gaunamas neblogas finansavimas. Galbūt natūralu, kad nedidelėje valstybėje pirmauja tik kelios mokslo sritys.
Tai būdinga ir mūsų universitetui. Iš pernai metais vykusių mokslinių teminių konferencijų didelio atgarsio sulaukė “Chemija ir cheminė technologija”, “Biomedicininė inžinerija”, “Matematika ir jos dėstymas” bei kt.

Šiais metais centriniame “Lietuvos mokslas ir pramonė” renginyje ir, matyt, visus metus vyksiančiose 35 teminėse konferencijose dar nebus išblėsę diskusijos dėl rengiamos Lietuvos aukštojo mokslo baltosios knygos ir Aukštojo mokslo įstatymo projekto.

Prieš kelis metus mes pirmieji pradėjome teikti informaciją apie konferencijas Internet tinkle. Šiemet ir toliau bandysime pritaikyti naujausias technologijas. Pavyzdžiui, tik ką vyko distancinio mokymo videokonferencijų tinklo pristatymas. Atsirado galimybė tuo pat metu betarpiškai bendrauti tarp Kauno regioninio distancinio mokymo centro ir mokymo klasių Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Be to, vasario 2 d. konferencijos “Lietuvos mokslas ir pramonė” metu įvyks KTU Automatikos ir valdymo technologijų instituto atidarymas.

Tel. (27) 201321

	LABORATORIJA   KTU  STUDENTAMS  IR AB  „LIETUVOS  TELEKOMAS“   SPECIALISTAMS	99 sausis

Sausio 25 d. buvo iškilmingai atidaryta KTU Telekomunikacijų technologijų laboratorija, į kurios įrengimą „Lietuvos telekomas“ investavo beveik
600 tūkst. litų.

Pasak bendrovės generalinio direktoriaus ir prezidento T. Paarma, naujieji savininkai tikisi, kad turėdamas šiuolaikinę įrangą KTU paruoš dar geresnius specialistus bei talkins bendrovei perkvalifikuojant pas juos dirbančius inžinierius.

Rektorius prof. K. Kriščiūnas pasidžiaugė pažangiu bendrovės sprendimu glaudžiai suartėti su Universitetu. Jis padėkojo bendrovės darbuotojams, remontininkams ir naujos technikos montuotojams. Inauguracijos metu buvo įteiktos AB “Lietuvos telekomas” vardinės stipendijos universiteto studentams bei magistrantams. Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto dekanas doc. B. Dekeris sakė, kad Universiteto ir bendrovės bendradarbiavimą sustiprino praėjusiais metais pasirašyta sutartis. Ypač svarbu, kad bendrovė pastoviai atnaujins techniką įvertindama naujausias telekomunikacijų plėtros tendencijas. “Fakultetas tampa solidžiu mūsų bendrovės partneriu, kur atliekami moksliniai tyrimai, tobulinasi šalies ryšininkai bei ruošiami būsimieji specialistai”, – sakė AB “Lietuvos telekomas” vykdantysis viceprezidentas G. Pangonis. Nauja laboratorijos įranga leidžia tyrinėti moderniausius informacijos perdavimo procesus naudojant ISDN, X.25, IP, Ethernet, Frame Relay ir ATM technologijas. Visi kompiuteriai turi galimybę naudotis Internet tinklu. Įvairioms telekomunikacijų technologijoms demonstruoti numatoma panaudoti Universiteto lėšomis įsigytą žinybinę stotį HICOM 300E, duomenų perdavimo tinklo LITNET įrangą ir ATM komutatorius, o taip pat kinų gamybos stotį C&C08. Įsigytas serveris, galintis talpinti iki 72 gigabaitų informacijos. Jis yra sujungtas su Universitetiniu LITNET tinklu.

	DOVANA   NAUJAJAM  AUTOMATIKOS  IR  VALDYMO  TECHNOLOGIJŲ   INSTITUTUI

Suomijos firma “Klinkmann” už pusę milijono litų padovanojo vienos didžiausių pasaulyje automatizavimo programinės įrangos kūrėjos JAV kompanijos “Wonderware” modernią programinę įrangą. Kaip informavo KTU Automatikos ir valdymo technologijų instituto direktorius doc. V. Mačerauskas, ši įranga jau instaliuota 20-yje kompiuterių ir padės gerinti tiek studentų, tiek Lietuvos pramonės automatizavimo specialistų studijas.

“Klinkmann” firmos atstovai KTU vykusiame seminare suteikė informaciją apie naujausius “Wonderware” korporacijos produktus. Šios firmos automatikos ekspertas P. Pyhaluoto pasidžiaugė, kad naują programinės įrangos sistemą gerai įsisavino KTU specialistai: vyr. asistentas L. Balaševičius ir magistrantas N. Jusius.

Institutui paramą suteikė “Festo Baltic B.V.”, bendrovės “Strauja”, “Agava”, “Alexander von Humbolt fondas”, “Siemens”, “Elinta” ir Valstybinis informacinės technologijos institutas.

	DISTANCINIO MOKYMO VIDEOKONFERENCIJŲ TINKLAS

Sausio 28 d. KTU Skaičiavimo centre visuomenei buvo pristatytas distancinio mokymo (DM) videokonferencijų tinklas. Pasak akademinių reikalų prorektoriaus prof. A. Targamadzės, Kauno regioninis DM centras buvo pradėtas kurti 1996 m. pagal PHARE programą. Pernai jam lėšų skyrė mūsų šalis. Dabar iš centrinės studijos transliuota videokonferencija į Šiaulių ir Klaipėdos universitetus bei KTU Panevėžio filialą. Rektorius prof. K. Kriščiūnas akcentavo, jog nuo šiol distanciniu būdu galės tobulintis pedagogai, savivaldybių tarnautojai ir visi kiti, norintys įgyti mokslo žinių.

Naujame centre įrengta 110 vietų videokonferencijų salė, sumontuota televizijos studija bei projekcinė aparatūra, turinti visą reikalingą įrangą transliacijai kompiuteriniu tinklu. Iš čia geriausi mokslo pedagoginiai darbuotojai galės skaityti paskaitas plačiai šalies auditorijai. Ruošiant metodinę medžiagą KTU daug padeda JAV Kalifornijos universitetas, kuriame jau yra apie 700 distancinio mokymo programų bei 30 tūkst. kursų.

Renginio metu padėkota Kauno regiono DM centro direktorei D. Rutkauskienei ir kitiems prisidėjusiems įrengiant videokonferencijų tinklą.

	KTU PARTNERIAI – IŠ DVARČIONIŲ IR UTENOS

Sausio 18 d. Rektorato posėdyje pasirašytos dvi KTU bendradarbiavimo sutartys – su Utenos aukštesniąja medicinos mokykla (UAMM) ir AB “Dvarčionių keramika”. Jas savo parašais patvirtino minėtų kolektyvų vadovai.

UAMM direktorė A. Kaušylienė pasidžiaugė, kad Universiteto studijų programų komitetai akredituos medicinos mokyklos studijų programas ir studijų modulius. KTU padės kelti UAMM dėstytojų kvalifikaciją magistrantūroje ir doktorantūroje, teiks kitokią paramą.

AB “Dvarčionių keramika” prezidentas J. Raišelis padėkojo už KTU Cheminės technologijos fakulteto specialistų nuolatines mokslines konsultacijas. Sutarta ruošti ir įgyvendinti bendrus mokslinius projektus, gerinančius įmonės produkcijos kokybę. Universitetas įsipareigojo rengti bendrovei specialistus, teikti konsultacijas, kelti darbuotojų profesinę kvalifikaciją, propaguoti bendrovės produkciją.
AB “Dvarčionių keramika” priims į praktiką studentus ir įdarbins absolventus. Ji savo gaminamą produkciją Universitetui parduos su 10 proc. nuolaida.

	PAGERBTAS DOCENTŲ B. PROKOPČIUKO IR B. PEČIŪROS ATMINIMAS	99 sausis

Sausio 12 d. KTU Vadybos fakulteto tarybos posėdyje prisiminti buvę ilgamečiai katedrų vedėjai – pažymėtos docentų B. Prokopčiuko 80-osios ir B. Pečiūros 75-osios gimimo metinės.

Renginio pradžioje doc. M. Padolskis demonstravo archyvinę vaizdo ir audio medžiagą. Išsamiai apie doc. B. Prokopčiuko veiklą kalbėjo prof. B. Martinkus. Jis akcentavo, jog šis specialistas 1954 m. pradėjo dėstyti KPI Pramonės įmonių ekonomikos katedroje. Mokslinio tyrimo darbų rezultatus apibendrinęs kandidatinėje (daktaro) disertacijoje, jis 1976 m. pelnė docento vardą. B. Prokopčiuko veikla neapsiribojo vien tik pedagoginiu moksliniu darbu: jis vadovavo katedrai, kūrė Inžinerinės ekonomikos fakultetą. Buvęs minėto fakulteto dekanas doc. A. Makarevičius prisiminė laikotarpį, kai jam teko bendrauti su tuometiniu Įmonių organizavimo ir Mašinų gamybos ekonomikos katedrų vedėju. “Ypač akcentuočiau doc. B. Prokopčiuko aukštą mokslinį intelektą”, – sakė buvęs kolega prof. P. Vanagas. Malonu, jog docento pradėtą darbą Įmonių vadybos katedroje tęsia jo dukra A. Ivaškienė.

“Visada prisiminsime doc. B. Pečiūros padovanotą gerumą, – taip apie kolegą kalbėjo Marketingo katedros vedėja doc. R. Virvilaitė. – Vilniaus universitete įgijęs ekonomisto kvalifikaciją jis dirbo įvairiose Kauno organizacijose. Maskvoje apgynęs ekonomikos mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją, 1954 m. B. Pečiūra atvyko į KPI Pramonės įmonių ekonomikos ir organizavimo katedrą, buvo išrinktas jos vedėju. Docentas daug nuveikė plėtojant ekonomikos studijas KPI.”

Doc. L. Jakimavičienė prisimiņė, kad šis specialistas buvo vienas pirmųjų aukštos kvalifikacijos ekonomikos pedagogų Kaune. Jis laikomas KTU Vadybos fakulteto pirmtako – KPI Inžinerinės ekonomikos fakulteto “krikštatėvių”. B. Pečiūros paskaitos buvo mėgiamos, įdomios ir intelektualios. Per daugiau kaip keturių dešimtmečių pedagoginę veiklą docentas parengė kelis mokslų daktarus, šimtus specialistų, kurie sėkmingai dirba šalies ūkyje. B. Pečiūra buvo puikus organizatorius, įvairių konferencijų iniciatorius. Ir dar – tai buvo labai jautrus kitiems žmogus, daugeliui dovanojęs gerumą, šypseną, visaip padrąsinęs, paskatinęs…

	PENKI TARPTAUTINIAI EKSPERTAI

Pora metų Danijos, Norvegijos ir Švedijos specialistai dalinosi patirtimi su grupe K. Baršausko ultragarso mokslo centro darbuotojų. KTU atstovai įsisavino rentgeno, sukūrinių srovių ultragarso ir kitus neardančios kontrolės metodus bei tikrinimo technologijas. Kauno ir Vilniaus atstovai buvo atestuojami Švedijoje, Västerös mieste esančioje Asea Brown Bowery firmoje. Lietuvos specialistai sėkmingai užbaigė egzaminų ciklą ir pelnė nepriklausomų ekspertų sertifikatus. Jie Europos Sąjungos šalyse galės atlikti energetinių ir kitų objektų agregatų patikimumo analizę ir pateikti tarptautinius reikalavimus atitinkančias ekspertizių išvadas. Universitete pirmuosius tarptautinį sertifikatą pelniusius neardančios kontrolės ekspertus pasveikino KTU Senato nariai ir rektorius prof. K. Kriščiūnas.

	NAUJA TOBULINIMOSI PROGRAMA

KTU Biznio mokymo centras (BMC) kartu su KTU – Festo pramonės ir automatikos centru sukūrė studijų programą “Efektyvus vadovas šiuolaikinių technologijų įgyvendinimo procese”. Pasak projektų koordinatoriaus V. Žemaičio, jos tikslas – pramonės įmonių technikos vadovus supažindinti su technologinėmis naujienomis bei pateikti jų darbe akcentuotinas vadovavimo žinias. Po studijų KTU kursų dalyviai stažavosi Olandijoje. Dešimčiai pasiuntinių iš Kauno, Marijampolės, Mažeikių ir Rokiškio buvo įteikti kvalifikacijos tobulinimo kursų baigimo tarptautiniai sertifikatai.

“Ši jungtinė technikos ir vadybos studijų programa yra pirmas naujo projekto žingsnis. Neabejojame, kad įgytos žinios dalyviams suteiks praktinę naudą, o įmonei – konkurencinį pajėgumą bei lyderiavimą rinkoje”, – akcentavo KTU BMC direktorius doc. V. Kundrotas.

	DEŠIMTASIS JAUNŲJŲ MATEMATIKŲ KONKURSAS

Sausio 30 d. KTU Fundamentaliųjų mokslų fakultetas surengė respublikinį jaunųjų matematikų konkursą, skirtą prof. J. Matulioniui atminti. Jame dalyvavo daugiau kaip septyni šimtai šalies IX, X, XI ir XII klasių moksleivių.

Pasak minėto fakulteto dekano prof. V. Pekarsko, į šiemetinį konkursą atvyko dalyviai ne tik iš Kauno ir Vilniaus, bet ir iš Alytaus, Anykščių, Druskininkų, Elektrėnų, Kaišiadorių, Kelmės, Mažeikių, Raseinių, Plungės, Skuodo ir kitų šalies vietovių bei Lenkijos.

Moksleivius lydėję matematikos mokytojai klausėsi KTU pedagogų paskaitų, susipažino su naujausia metodine medžiaga.

Nugalėtojams buvo įteikti KTU rektoriaus ir Lietuvos matematikų draugijos apdovanojimai, nuolatinio konkursų rėmėjo UAB “Samsonas” bei kitų mecenatų prizai.

	KVIEČIAME Į MOKSLINES TEMINES KTU KONFERENCIJAS VASARIO MĖNESĮ

3, 4 d. – Informacinės technologijos’99;
4, 5 d. –  Šilumos energetika ir technologijos;
26 d. – Žmogus vertybių sistemoje (studentų mokslinė konferencija).