| KTU KRONIKA | ||
| Turinys | Nr..5(19).(1999 gegužė) | |
Pirmas puslapis |
|
|
|
|
| Antras puslapis | |
|
|
|
| Trečias puslapis | |
|
|
|
| Ketvirtas puslapis | |
|
|
|
| Lundo universiteto delegacijos viešnagė | 99 gegužė |
Lundo
universiteto delegacija susitikime su KTU rektorato nariais
Gegužės 21 d. KTU viešėjo
Švedijos Lundo universiteto (LU) delegacija: Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja
B. Billgren, Personalo skyriaus vedėjas S. Svensson,
šio skyriaus administratorė M. Howeler Melin, Informacijos ir
ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Ch. Hjort ir Universiteto
žurnalo LUM redaktorė B. Collberg. Prieš penkis metus tarp KTU ir
LU buvo pasirašyta tarpuniversitetinė mokslo ir studijų bendradarbiavimo sutartis.
Pagal ją keičiamasi patirtimi įvairiose srityse, organizuojami bendri tyrimai,
paskaitos ir seminarai, vykdomi projektai. Kaip susitikime su delegacija pažymėjo KTU
rektorius prof. K. Kriščiūnas, ši sutartis tai puikus
pavyzdys, kaip be biurokratinės priežiūros galima plėtoti aktyvią veiklą. 
Universiteto Administravimo, Cheminės technologijos, Telekomunikacijų ir elektronikos fakultetai, Aplinkos inžinerijos institutas, Profesinio tobulinimosi centras ir kiti padaliniai bendradarbiauja su Lundo partneriais bendrų projektų ir asmeninių kontaktų dėka. Švedijoje tobulinosi ir KTU administracinio personalo darbuotojai. Abu universitetai yra BALTECH konsorciumo bei tinklo IroBalt partneriai. Nuo 1994 m. tarp LU ir KTU buvo vykdomi 8 TEMPUS projektai, o šiais metais įsijungėme į studentų mainus pagal SOCRATES/ERASMUS programą.
Susitikime su Lundo delegacija buvo aptartos tolimesnio bendradarbiavimo perspektyvos, apsikeista pasiūlymais. B. Billgren ir S. Svensson supažindino su LU vystymosi kryptimis. Numatytos naujos sutarties gairės. Tai tarpuniversitetiniai studentų ir dėstytojų mainai, tarptautinės magistrantūros programos Gamybos vadyba ir kitų studijų programų plėtojimas. Bus toliau stiprinami universitetų ryšiai su pramone bendradarbiaujant mokslo ir technologijų plėtros FRAMEWORK 5 bei LEONARDO da VINČI programose, tobulinama lanksti studijų sistema, paremta naujausiomis informacijos ir komunikacijų technologijomis. Taip pat bus bendradarbiaujama Europos integracijos studijų ir tyrimų, administracijos personalo kvalifikacijos kėlimo, studentų karjeros, tarptautinių programų vadybos ir kitose kryptyse.
| Iš Aacheno su naujomis idėjomis | |
Lietuvos delegacija,
vykusi į Aacheną
Balandžio 4-7 d. Vokietijos Aacheno srityje viešėjo KTU rektorius prof. K. Kriščiūnas, Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo skyriaus vedėjas Š. Birutis bei KTU Technologijų centro delegacija. Pirmąją dieną jie susitiko su Aacheno miesto vicemeru dr. U. Daldrupu, pabuvojo miesto rotušėje.
Prof. K. Kriščiūnas, Š. Birutis ir KTU Technologijų centro direktorius doc. P. B. Milius lankėsi Mokslinių tyrimų tinklo Fraunhofer institute Aachene, šio miesto taupomajame banke ir keliose stambiose inovacinėse firmose. Kelionėje buvo susitarta bendradarbiauti tarp KTU ir RWTH universiteto bei Aukštosios technikos mokyklos, aptartos KTU Technologijų centro ir Aacheno Pramonės amatų rūmų bendradarbiavimo galimybės.
Spalio mėnesį baigsis sėkmingai vykdomas bendras Lietuvos ir Vokietijos Technologijų centro steigimo Kaune projektas. Aachene susitarta, kad ir Vokietijos, ir Lietuvos pusės ieškos lėšų Europos Sąjungos paramos fonduose šio projekto pratęsimui, siekiant Technologijų centrą integruoti į Kauno regiono plėtrą.
Delegacijos nariai lankėsi Aacheno srities technologijų parkuose ir centruose, įkurtuose aplinkinėse gyvenvietėse. Visi šie centrai yra įsteigti bendra miestų bei rajonų savivaldybių, banko, universiteto bei kitų institucijų iniciatyva. Jų patirtis naudinga investicijų skatinimui, naujų darbo vietų sukūrimui ir šalies regionų vystymui, - pasakojo B. Velykienė.
| Universitetas Kauno plėtrai | |
1997 m. rudenį KTU įvyko
forumas Kaunas XXI amžiuje. Tai buvo pirmasis mūsų miesto kultūros, meno, mokslo
ir kitų sričių entuziastų susirinkimas, siekiantis geriau organizuotų ir
racionalesnių veiksmų. Buvo galima justi Seimo, vyriausybės ir kitų intelektualų
entuziazmą, tam tikrą pasiryžimą pradėti savotišką Kauno atnaujinimo misiją.
Forumo dalyviai pajuto, kad esama daug bendrų tikslų, kurie daugelį suvienytų
prasmingam darbui, padėtų tarpusavyje suartėti, atsikratyti nepasitikėjimo vienų
kitais, paskatintų kurti šiuolaikišką, ekonomiškai pajėgų ir socialiai pažangų
miestą, kuriame būtų gera ir patogu patiems gyventi ir kurį su pagarba minėtų kiti.
Ši graži iniciatyva sulaukė prasmingo tęsinio, įvyko nemažai kitų renginių.
KTU Technologijų centre surengta diskusija Miesto plėtros vizija mokslininko
akimis, o gegužės 19 d. universiteto auloje įvyko
bendras Kauno apskrities, savivaldybės, Kauno plėtros forumo ir KTU renginys tema
Kaunas šiandien ir rytoj. Vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas, formuojant ateities viziją.
| Universitetas Kauno plėtrai | 99 gegužė |
Pirmoje eilėje
(iš dešinės) forumo dalyviai prof. A. Lukoševičius, A. A. Balutis ir
dr. A. Abišala
Konferencijoje Kaunas šiandien ir rytoj. Vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas, formuojant ateities viziją įžanginį žodį tarė Kauno plėtros forumo pirmininkas dr. A. Abišala. Jis apgailestavo, kad gerokai užsitęsė miesto susivokimo, kuria kryptimi jis toliau vystysis, laikotarpis. Miesto valdžia turėtų girdėti, ką sako visuomenė, rasti laiko ir jėgų strateginiams dalykams. Reikia būtinai žiūrėti į ateitį, - akcentavo forumo pirmininko pavaduotojas KTU rektorius prof. K. Kriščiūnas. Apie glaudesnį bendradarbiavimą kalbėjo Kauno mero pirmasis pavaduotojas A. A. Balutis ir apskrities Ekonominės raidos ir investicijų skyriaus vedėjas dr. V. Pukas. KTU prof. R. Jucevičius palietė valdžios ir nevyriausybinių organizacijų strateginės partnerystės aspektus.
Kalbėta ir apie pasaulinę miestų strategijos praktiką, socialinės pakraipos nevyriausybines organizacijas, miesto identiteto problemas bei perspektyvas, verslo atstovų dalyvavimą kuriant Kauno ateitį, diskutuota dėl įvairių miesto plėtros sričių.
Konferencijoje gana išsamiai analizuoti sociologinio tyrimo, kuriame dalyvavo daugiau kaip tūkstantis miesto gyventojų bei nevyriausybinėse organizacijose dirbančių asmenų, rezultatai. Jis atliktas vykdant PHARE Partnerystės mikroprogramos projektą, vadovaujant KTU doc. I. Luobikienei.
Kauno plano vyriausiasis urbanistas S. Lukošius geru žodžiu atsiliepė apie KTU Vadybos fakulteto prodekanės doc. R. Bagdzevičienės vadovaujamos mokslo grupės specialistų darbus. Pasak docentės, dabar kuriama metodinė ir mokslinė bazė. Tačiau poreikis šiam darbui yra, apie tai liudija miestų, apskričių, rajonų administracijų noras bendradarbiauti su regioninės plėtros problematiką analizuojančiais mokslininkais. Poreikis imtis konkrečių darbų paskatino KTU Vadybos fakultete suburti regionų plėtros planavimo grupę, kurios pirmasis didelis darbas kompleksinė Druskininkų atgaivinimo programa.
| Patvirtintas etikos kodeksas | |
KTU Senate patvirtintas mokslo ir mokslo pedagoginių darbuotojų etikos kodeksas. Jis buvo rengtas atsižvelgiant į atitinkamus tarptautinius ir kitų šalių mokslininkų profesinius etikos dokumentus. Šio kodekso projektas buvo išsiuntinėtas fakultetų dekanatams, skelbtas KTU laikraštyje Studijų aidai ir sulaukė daug pasiūlymų. Įžanginis kodekso straipsnis skelbia: KTU dėstytojai (mokslo ir mokslo pedagoginiai darbuotojai), suvokdami istoriškai jiems atitenkančios misijos reikšmingumą ir pareigą dirbti visuomenės išsimokslinimo bei mokslo plėtros labui, skelbia šį KTU dėstytojų Etikos kodeksą. KTU dėstytojai, gerbdami žmogaus teisių deklaracijos bei Didžiosios Europos universitetų chartijos nuostatus, laikydamiesi LR Konstitucijos, LR įstatymų bei KTU statuto, garbingai įsipareigoja Toliau vardijami moraliniai įsipareigojimai bei atitinkamos etikos normos.
| Bendras priėmimas į KTU ir VU | |
Šiemet pirmą kartą buvo susitarta suteikti stojantiesiems galimybę vienu metu pretenduoti stoti į dvi Lietuvos aukštąsias mokyklas KTU ir VU. Tuo siekiama panaikinti vienintelio galimo pasirinkimo keliamą riziką, padidinti atrankos objektyvumą ir supaprastinti įstojimo į aukštąsias mokyklas tvarką.
Stojančiųjų atranka į visas abiejų universitetų studijų programas vyksta pateikus bendrą prašymą. Jame prioriteto mažėjimo tvarka nurodomi pageidavimai į KTU ir VU siūlomas studijų programas, jų formas ir finansavimo pobūdį. Kiekvienas stojantysis bus pakviestas studijuoti į tą programą, kuri nurodyta aukštesniu prioritetu. Prašymų pateikimo etape, kuris baigėsi gegužės 31 d., buvo sulaukta per 10 tūkst. prašymų į daugiau nei septynis tūkstančius vietų abiejuose universitetuose. Kaip informavo stojančiųjų atrankos grupės vedėjas doc. S. Raila, pirmą kartą vykstantis bendras priėmimas organizuotas sklandžiai ir didelių nesusipratimų nebuvo.
Liepos 8 d. bus paskelbtas bendras KTU ir VU priėmimo komisijų sprendimas dėl kvietimo studijuoti.
Norintiems KTU studijuoti neakivaizdiniu ir intensyviuoju
būdais priėmimas jau įvyko gegužės 20 d. Į KTU siūlomas
studijų programas buvo sulaukta 2,5 tūkst. prašymų.
Į valstybės finansuojamas neakivaizdines studijas pakviestas 131 abiturientas,
į mokamas 480 ir į intensyviąsias studijas 68.
| Įkurta Lietuvos branduolinės energetikos asociacija | |
LBEA valdybos nariai su Suomijos ir
Švedijos delegacijomis
Gegužės 1 d. KTU auloje vyko steigiamasis Lietuvos branduolinės energetikos asociacijos (LBEA) posėdis, kuriame dalyvavo ir grupė Suomijos bei Švedijos branduolinės energetikos draugijų atstovų.
LBEA asociacijos pirmininku išrinktas prof. L. Ašmantas. Pirmininko pavaduotoju ir sekretoriumi - KTU atstovai prof. J. Gylys ir A. Jasiulevičius, nariais - F. Markevičius (Ignalinos AE), S. Kutas (VATESI), habil. dr. V. Bieliauskas (Ūkio ministerija) ir habil. dr. E. Užpuras (LEI). Pasak prof. J. Gylio, pagrindinis naujosios asociacijos tikslas - propaguoti technologinį ir mokslinį taikiosios branduolinės technikos vystymąsi, inicijuoti, plėtoti ir aktyvinti respublikos bei užsienio branduolinės energetikos specialistų bendradarbiavimą. Svarbi veiklos sritis - objektyvios, teisingos ir moksliškai pagrįstos informacijos apie branduolinės energetikos problemas bei perspektyvas rengimas ir platinimas visuomenėje.
LBEA vystys ir stiprins abipusiai naudingą tarptautinį bendradarbiavimą. Pasak renginyje dalyvavusių Suomijos ir Švedijos branduolinių draugijų atstovų ir universitetų mokslininkų, jie rems LBEA siekį nuolatos gerinti branduolinės energetikos srities specialistų rengimo kokybę. Asociacijos nariai seks, apibendrins ir platins tarptautinėje bendrijoje sukauptą patyrimą naujausių branduolinių technologijų srityje. Ketinama dalyvauti branduolinės energetikos specialistų, objektų bei paramos organizacijų licencijavimo procese. LBEA specialistai atliks aktualius įmonių bei organizacijų užsakymus branduolinės energetikos ir su ja susijusiose technikos srityse, organizuos naujos technikos kūrimą ir įdiegimą.
| Kuriama aukštųjų mokyklų žiniasklaidos darbuotojų asociacija | 99 gegužė | |
Lietuvos aukštųjų mokyklų
žiniasklaidos darbuotojų seminare
Gegužės 21 d. KTU auloje vyko Lietuvos aukštųjų mokyklų žiniasklaidos darbuotojų seminaras. Jame dalyvavo KTU, VU, VGTU, KMU,VDU, ŠU, KU, LKKA, LVA ir Kauno aukštesniosios technologijos mokyklos atstovai bei svečiai iš Švedijos Lundo universiteto: Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Ch. Hjort ir universiteto žurnalo LUM redaktorė B. Collberg. Jie seminare pristatė savo veiklą, apsikeitė informacija ir diskutavo aktualiais žiniasklaidai klausimais. Buvo nutarta kurti Lietuvos aukštųjų mokyklų informacijos ir ryšių su visuomene darbuotojų asociaciją (LAMIDA), svarstymui paruoštas jos įstatų projektas. Laikinąją asociacijos pirmininke išrinkta VU Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vedėja N. Bulotaitė. Pirmasis asociacijos susirinkimas turėtų įvykti rudenį Klaipėdos universitete.
| Studijų internacionalizavimui | |
Gegužės 27 d. įvyko Europos Sąjungos finansuojamo TEMPUS projekto Studijų proceso internacionalizavimas keturiuose Baltijos šalių technikos universitetuose koordinacinės tarybos posėdis. Šis darbas, padedant užsienio partneriams, tęsiasi jau trejus mokslo metus. KTU dėstomas elektromechanikos kursas anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis, VGTU statybos inžinerija (anglų ir prancūzų k.), Talino technikos universitete chemijos inžinerija (anglų k.) ir Rygos technikos universitete energetika (anglų k.). Kaip posėdyje pažymėjo pagrindinis projekto koordinatorius J. C. Andricque (Prancūzija), bendras projekto biudžetas siekia 433 tūkst. eurų. Didžioji jų dalis buvo panaudota naujai mokymosi technikai įsigyti, studentų mainams ir dėstytojų stažuotėms. Šiuo metu po 5 atstovus iš visų keturių projekte dalyvaujančių aukštųjų mokyklų studijuoja Europos Sąjungos universitetuose.
Vykdant šį TEMPUS projektą buvo nuveikta tikrai daug, - sakė jo koordinatorius KTU Tarptautinių studijų centro (TSC) direktorius prof. V. Ostaševičius. TSC jau dveji metai veikia moderni kompiuterizuota kalbų mokymo klasė, naudojama per 100 užsienio kalbų mokymo programų paketų, nupirkta literatūros apie pažangias technologijas. Įgytas patyrimas bus naudingas SOCRATES mainų veikloje.
| Seminaras energijos taupymo klausimais | |
Gegužės 13 d. KTU vyko seminaras Taupi ir atsinaujinanti energija, kurį organizavo Alternatyvios energetikos informacijos fondas, Lietuvos energetikos institutas bei KTU Inovacijų centras. Jame buvo perskaityta 13 pranešimų, kuriuose analizuoti Lietuvos energetikos strategijos, energijos vartojimo efektyvumo, saulės, vėjo, biodujų, miško atliekų energijos, mažų hidroelektrinių ir kiti klausimai.
Seminarą pradėjęs KTU Inovacijų centro direktorius doc. P. B. Milius pasidžiaugė, kad iniciatyvą organizuoti šį renginį pirmieji parodė Varėnos rajono specialistai, vadovaujami doc. E. Jaronio. Į seminarą atvyko atstovai iš Ūkio ir Aplinkos ministerijų, mokslo institucijų, žemės ūkio bendrovių bei įmonių.
| KTU susitiko baltijos šalių moksleiviai chemikai | |
Jaunieji chemikai,
atstovausiantys Lietuvą tarptautinėje chemikų olimpiadoje
Gegužės 5-7 d. KTU Cheminės technologijos fakultete vyko VII Baltijos šalių moksleivių chemijos olimpiada. Ją padedant minėtam fakultetui organizavo Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija. Olimpiadoje dalyvavo po 6 moksleivius iš Latvijos ir Estijos, bei 9 iš Lietuvos. Pirmąją dieną dalyviai atliko Bendrosios chemijos katedros vedėjo doc. A. Šulčiaus paruoštą cheminį eksperimentą. Antrąją dieną buvo sprendžiami teoriniai uždaviniai, kuriuos parinko visų trijų šalių mokytojai.
Kaip olimpiados uždarymo metu pažymėjo Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir studijų departamento skyriaus vedėjas doc. R. Vaitkus, visi moksleiviai parodė geras žinias, kurios jiems pravers ateityje savo darbą siejant su chemijos mokslu. Pirmą vietą Baltijos šalių olimpiadoje užėmė E. Orentas, antrą D. Žmuidinavičius (abu iš Alytaus). Trečio laipsnio diplomą pelnė Latvijos moksleivis L. Kalvāns. Jiems buvo įteikti specialūs dalyvio diplomai ir Chemijos pramonės įmonių asociacijos prizai.
Kiekvienos šalies keturi geriausius rezultatus olimpiadoje parodę moksleiviai dalyvaus Pasaulinėje chemikų olimpiadoje, kuri liepos pradžioje vyks Tailande. Jaunieji Lietuvos chemikai pernai joje iškovojo du sidabro ir vieną bronzos medalį. Tai rodo tikrai aukštą chemijos lygį Lietuvoje, sakė Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo turinio skyriaus vyr. specialistė L. Kasperavičienė.
| Studentų medžiagų mechanikos olimpiada | |
KTU studentas K. Šinkūnas
ir prof. A. Žiliukas
Gegužės 14 d. KTU Mechanikos fakultete, Deformuojamų kūnų mechanikos katedroje, vyko respublikinė medžiagų mechanikos olimpiada. Šio dalyko olimpiados daugelį metų buvo organizuojamos tuometiniuose Sovietų Sąjungos universitetuose, bet vėliau jų tradicija nutrūko. Šiemet pirmą kartą po ilgos pertraukos KTU surengtame tokiame konkurse dalyvavo ir VGTU, KU bei ŽŪU studentai. Pirmą vietą iškovojo V. Vadlūga iš VGTU, nuo jo tik dviem balais atsiliko K. Šinkūnas iš KTU. Trečią vietą užėmė KU studentė S. Januškevičiūtė. Kaip pažymėjo organizatoriai, ši bendrainžinerinės disciplinos olimpiada naudinga ne tik tuo, kad galima tarpusavyje palyginti universitetų studentų lygį, bet ir pamatyti, kokias žinias šiandien galime suteikti ruošiamiems specialistams. Mums rūpi, kaip geriau paruošti Lietuvos ir kitų šalių ūkio reikalavimus atitinkančius specialistus, - sakė katedros vedėjas, žiuri komisijos pirmininkas prof. A. Žiliukas. Todėl planuojame medžiagų mechanikos olimpiadas rengti kartu su kitomis Baltijos šalimis, o vėliau ir su Šiaurės šalių universitetais.
| ĮVYKIAI, NAUJIENOS, ĮVYKIAI, NAUJIENOS, ĮVYKIAI, NAUJIENOS, ĮVYKIAI, NAUJIENOS |
| Prisimenant Prof. K. Baršauską | 99 gegužė | |
Pagerbiant ilgamečio rektoriaus
atminimą ant jo kapo Petrašiūnų kapinėse padėta gėlių
Gegužės 13 d. žymiam mokslininkui, Kauno politechnikos instituto organizatoriui ir pirmajam rektoriui prof. K. Baršauskui būtų 95-eri.
Šios dienos išvakarėse KTU Senato posėdyje Fizikos katedros vedėjas prof. A. Grigonis pranešime priminė ryškiausius profesoriaus gyvenimo faktus.
K. Baršauskas gimė Vilkaviškio apskrityje, Gižų kaime. Lietuvos universitete studijavo fizikos mokslus ir pradėjo dirbti fizikos katedroje laborantu. Vienus metus jis stažavosi Berlyne pas žinomą kosminių spindulių specialistą prof. H. Geigerį. Grįžęs į Kauną 1938 m. K. Baršauskas apgynė daktaro disertaciją apie antrinių kosminių spindulių energijos pasiskirstymą. Vėliau jis tyrė radioaktyvaus spinduliavimo kitimą atmosferoje ir žemės paviršiuje.
1940 m. K. Baršauskas tapo docentu, vėliau profesoriumi ir fizikos katedros vedėju. Karo pabaigoje nepaisydamas okupacinės valdžios draudimų jis organizavo studentų priėmimą į Universitetą. Tuo metu išryškėjo jo, kaip organizatoriaus talentas. Prof. K. Baršauskas buvo paskirtas Technologijos, o šiam skilus Elektrotechnikos fakulteto dekanu. 1950 m. reorganizavus Kauno universitetą, jis tapo Kauno politechnikos instituto rektoriumi ir juo dirbo 13 metų iki mirties. Jo vadovaujamas institutas labai išaugo, tapo viena didžiausių ir reikšmingiausių aukštųjų mokyklų Pabaltijyje.
Prof. K. Baršausko bendradarbiai prisimena jį kaip gyvą, pilną energijos, judrią asmenybę. Prof. A. Grigonis pranešime akcentavo, kad jis priklausė tai tarpukario ir pokario Lietuvos inteligentų kartai, kuriai buvo svetimas pragmatizmas ir karjerizmas, o rūpėjo krašto kultūra ir gerovė.
| Universitetas Kauno miesto dienai | |
KTU studentų ir dėstytojų eisena
Gegužės 22-23 d. vyko Kauno miesto dienai skirti renginiai, kuriuose aktyviai dalyvavo KTU. Ypač daug universitetas prisidėjo organizuojant Jaunimo dieną. KTU dėstytojų ir studentų eisena nuo Dizaino ir technologijų fakulteto per studentų miestelį ir Ąžuolyną atžygiavo į miesto centrą. S. Daukanto gatvėje vyko studentų korporacijos Plienas organizuotas Kauno studentų gatvės krepšinio turnyras ir įvairių sportinių rungčių konkursai. Prie Merkurijaus parduotuvės koncertavo ansambliai Nemunas, Goštauta bei choras Jaunystė. Laisvės alėjoje KTU studentai organizavo rekordinio ilgio Kauno dienos laikraščio tiesimą, keturių bokalų konkursą, žuvų gaudymo rankomis bei krepšinio fontane ir kitus atrakcionus. KTU studentų miestelyje vyko bėgimo šventė prof. K. Baršauskui atminti.
| Konferencijos gegužės mėnesį | |
Iš kairės: prof. J. Ziemelis ir
doc. J. Jankovkis (Latvija), prof. M. Min ir A. Kuhlberg (Estija).
Stovi: prof. S.Rupkus (KTU), prof. E. Hermanis (Latvijos įmonė Vide),
prof. D. Eidukas ir prof. P. Balčiūnas (KTU)
Gegužės mėnesį KTU vyko 7 mokslinės konferencijos (iš jų 2 tarptautinės).
4-5 d. Dizaino ir technologijų fakultete buvo surengta konferencija Vartojimo reikmenų technologijos ir dizainas. Medienos gaminių, siuvinių, tekstilės bei poligrafijos, reklamos ir leidybos technologijų sekcijose Lietuvos mokslininkai ir pramonės įmonių atstovai bei svečiai iš Latvijos ir Švedijos analizavo įvairias vartojimo reikmenų technologijų ir dizaino problemas.
6 d. Cheminės technologijos fakultete vyko studentų mokslinė konferencija Chemija ir cheminė technologija. Dvejose sekcijose buvo perskaityti 57 pranešimai. Maisto produktų technologijos sekcijoje pirmoji vieta buvo paskirta 2 k. magistrantei D. Mitkutei. Organinės chemijos ir technologijos, neorganinės chemijos, silikatų technologijos sekcijoje nugalėjo 1 k. magistranto M. Bučo pranešimas.
11 d. kartu su VDU ir VU buvo surengta IV magistrantų ir doktorantų konferencija Informacinės technologijos. Joje perskaityti 56 pranešimai informacinių sistemų techninės įrangos, algoritmų, informacinių technologijų programinės įrangos, kompiuterizuotų informacinių sistemų taikymo ir kitais klausimais.
13 d. Trijuose konferencijos Automatika ir valdymo technologijos, organizuotos kartu su IFAC-LINO nacionaliniu komitetu, posėdžiuose perskaityti 36 pranešimai. Juose svarstyti naujausi automatikos ir val- dymo technologijų tyrimų ir taikymų rezul- tatai bei organizacinės, mokslinės, mokymo ir pramonės automatizavimo problemos.
18-19 d. vyko tarptautinė konferencija Elektronika-99, surengta kartu su VGTU, LMA ir AB Lietuvos Telekomas. Pirmąją dieną buvo pristatyti specialistų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos ir Baltarusijos pranešimai. Antrąją 8 darbo sekcijose Kaune ir Vilniuje buvo perskaityta virš 130 pranešimų. Aptarti vaizdų technologijos, mikroelektronikos, elektros inžinerijos, elektronikos, aukštų dažnių technologijų, mikrobangų, telekomunikacijų inžinerijos, signalų technologijų bei automatizavimo ir valdymo mokslo šakų rezultatai.
21-22 d. KTU ir Savivaldos mokymo centras, Užsienio reikalų ministerija ir Lenkijos KNOW-HOW fondas surengė tarptautinę konferenciją Investicijų skatinimas Baltijos jūros regione Lietuva, Lenkija, Rusija (Kaliningradas).
26 d. KTU kartu su LMA ir Ūkio ministerija organizavo magistrantų konferenciją Energijos sąnaudų taupymas pastatuose. Dviejuose posėdžiuose KTU, VGTU, LEI ir ASI atstovai perskaitė 13 pranešimų.
| Poezijos pavasaris KTU | |
Gegužės 28 d. Kaune vykusio XXXV Poezijos pavasario paukštė atskrido ir į mūsų universitetą. Dalyvius ir klausytojus pasveikinęs prorektorius prof. A. Lukoševičius pasidžiaugė, kad šiemet ši šventė neaplenkė ir KTU. Jau eilę metų mes siekiame suartinti kultūrą ir techniką, humanizmą ir technologijas. Norėtųsi, kad ir Poezijos pavasaris KTU taptų tradicija, - sakė prorektorius. Pilnoje klausytojų auditorijoje eiles skaitė poetė ir aktorė B. Marcinkevičiūtė, svečias iš Katalonijos (Ispanija) J. Pont, Australijos lietuvė A. Vesčiūnaitė, lenkas A. Sokolovskis, literatūros kritikas ir žurnalistas A. Marčėnas, jauna poetė N. Abrutytė ir A. Mikuta. Prie jų prisijungė ir KTU gimnazijos direktorius doc. B. Burgis bei gimnazijos auklėtinė, šių metų Poezijos pavasarėlio laureatė J. Andriuškevičiūtė. Prieš tai renginio dalyviai lankėsi Kauno regiono distancinio mokymo bei Festo pramonės automatikos centruose.