KTU KRONIKA

KTU KRONIKA
*Turinys*	*Nr..9(23).(1999 lapkritis)*

Pirmas puslapis

Naujos informacinės technologijos "Europos sąjungos ir nato plėtra" "Atvirasis ir distancinis mokymas: kelyje į informacinę visuomenę" LMA sesija "Informacinė visuomenė Lietuvoje: padėtis ir perspektyvos
Antras puslapis

KTU garbės daktaro regalijos - J.Berendsei LieMSIS - šalies mokslo ir studijų informacijos sistema Ryšius plečia politologijos ir viešojo administravimo institutas Padedame kompiuterizuoti akademines bibliotekas "Naujos distancinio švietimo galimybės"
Trečias puslapis

„Globalizacija ir universitetai”. Universitete stiprinami aktyviųjų medžiagų tyrimai KTU įsteigtas humanitarinių mokslų fakultetas JAV profesorius R.Kašuba: "KTU jau tapo europietišku centru" Prezidentas A. BRAZAUSKAS: „Trūksta valstybės tarnautojų atsakomybės…”
Ketvirtas puslapis

Ilgiausių metų! JAV lietuvių stipendijos KTU ansambliui "Nemunui" - 50 Italas estafetę perdavė čekams

NAUJOS INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS	99 lapkritis

Lapkričio mėn. KTU dėmesio centre buvo renginiai, skirti naujoms informacinėms technologijoms. Tai Mokslų akademijos išvažiuojamosi sesija „Informacinė visuomenė Lietuvoje: padėtis ir perspektyvos”, konferencija „Atvirasis ir distancinis mokymas”, respublikinė konferencija „Lietuvos mokslo ir studijų informacijos sistema” bei knygos „Naujos distancinio švietimo galimybės” pristatymas. Šiame numeryje išsamiau paliesime juose aptartus klausimus.

„EUROPOS SĄJUNGOS IR NATO PLĖTRA”

„EUROPOS SĄJUNGOS IR NATO PLĖTRA” - tokia tema paskaitą lapkričio 17 d. KTU auloje skaitė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos ambasadorius Lietuvoje Ch. W. Robbinsas. Svečias išdėstė savo šalies politiką į ES plėtimąsi ir Lietuvos perspektyvas tapti jos nare.

„Britanija buvo ir lieka viena iš ES plėtros rėmėjų. Tai bus naudinga šalimspretendentėms ir ES esančių valstybių žmonėms. Lietuvai tai padidintų konkurenciją ir atneštų naudą gamintojams”, – akcentavo ambasadorius.

Jis kalbėjo apie lėšas, kurių prireiks ES plėtrai. Pvz., Lietuva turėtų sulaukti 120 mln. eurų. Ambasadorius išskyrė sritis, kuriose mūsų šalis dar turi daug nuveikti. Tai ekonomikos, teisės, energetikos ir kiti sektoriai.

Jis paminėjo kai keletą NATO plėtros aspektų santykyje su pastarojo laiko Rusijos veiksniais plačiau apibrėžė specifines Kaliningrado srities problemas plečiantis ES ir NATO.

robbins2_.jpg (24623 bytes)

„ATVIRASIS IR DISTANCINIS MOKYMAS: KELYJE Į INFORMACINĘ VISUOMENĘ”

„ATVIRASIS IR DISTANCINIS MOKYMAS: KELYJE Į INFORMACINĘ VISUOMENĘ”– į taip pavadintą tarptautinę konferenciją atvyko net 13 pasaulio šalių atstovai. Ją kartu su KTU surengė Kauno regioninis distancinio mokymo centras, remiant ES SOCRATES paramos fondui. Tematika – atviro ir distancinio mokymo (ADM) vystymo politika ir strategija, ADM metodologija, naudojimas įvairiose mokymo institucijose, rinka ir marketingas, naujos informacinės technologijos, SOCRATES II paprogramė MINERVA ir kt.

Joje dalyvavo Europos Komisijos atstovas J. Fronia, Europos universitetų DM asociacijos prezidentas D. Hardy, LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Ž. Jackūnas ir kiti specialistai. Buvo pristatytos DM plėtros Lietuvoje gairės, susipažinta su JAV, Latvijos, Norvegijos, Švedijos, Vokietijos ir kitų Europos šalių patirtimi.

Konferencijos dalyviai išsamiau pristatytos šeimininkų naujovės. Pasak Kauno regioninis distancinio mokymo centro direktorės D. Rutkauskienės, finansuojant ES PHARE programai per tris metus daug padaryta. Centras turi pagrindinę savo veiklai reikalingą įrangą, videokonferencijų studiją, iš kurios vaizdą ir gar-są galima perduoti į klases Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Netolimoje ateityje šis tinklas turėtų pasiekti keturiolika miestų. KRDMC rengia seminarus ir konferencijas, dalyvauja šalies ir tarptautiniuose projektuose. Deja, vyriausybė nevykdo savo įsipareigojimų. Pavyzdžiui, projektui „Distancinio mokymo plėtra Lietuvoje” buvo numatyta 1,79 mln. litų sąmata. Šiemet firmos pateikė aparatūros, bet KTU negali užmokėti tiekėjams – finansų ministerija liko skolinga beveik pusantro milijono litų.

LMA SESIJA „INFORMACINĖ VISUOMENĖ LIETUVOJE: PADĖTIS IR PERSPEKTYVOS”

Lapkričio 9 d. vyko KTU auloje. Sesijos dalyvius sveikinę rektorius prof. K. Kriščiūnas ir LMA prezidentas akad. B. Juodka pasidžiaugė, kad čia susirenkama jau antrą kartą – prieš metus KTU vykusioje LMA sesijoje buvo svarstyta modernesnių technologijų svarba Lietuvai.

Akad. R. Bansevičius perskaitė Lietuvos Prezidento V. Adamkaus sveikinimą. Informacinės visuomenės Lietuvoje kūrimo uždavinius pranešime apžvelgęs akad. A. L. Telksnys teigė: „Būtina pasiekti, kad mūsų gyventojai galėtų, mokėtų ir norėtų naudotis informacinėmis technologijomis”. Priminta, jog pagal kompiuterių skaičių tūkstančiui gyventojų tris kartus atsiliekame nuo estų.

Prof. G. Žintelis analizavo telekomunikacijų ir informacinių technologijų vystymo gali-mybes. Švietimo ir mokslo viceministras prof. R. Sližys – švietimo ir mokslo svarbą kuriant informacinę visuomenę.

lmases_.jpg (25133 bytes)

Informatyvų pranešimą „Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje: dabartis ir perspektyvos” pateikė Lietuvių kalbos komisijos pirmininkė doc. D. Mikulėnienė. KTU prorektorius prof. A. Targamadzė apžvelgė informacinių technologijų panaudojimo aukštosiose mokyklose galimybes ir perspektyvas.

Sesijos darbą distanciniu būdu stebėjo ir su dalyviais bendravo Šiaulių universiteto bei KTU Panevėžio filialo specialistai.

Sesijos darbą aptaria akad. B. Juodka, doc.D. Mikulėnienė ir KTU vadovai profesoriai K. Kriščiūnas bei A. Targamadzė

KTU GARBĖS DAKTARO REGALIJOS – J. BERENDSEI

99 lapkritis

berendse_.jpg (8278 bytes)

Lapkričio 17 d. iškilmingame Senato posėdyje KTU Garbės daktaro regalijos buvo įteiktos FESTO Holding bendrovės direktoriui J. Berendse.

Kaip iškilmėse akcentavo KTU rektorius prof. K. Kriščiūnas, „maloni pareiga pristatyti J. Berendse universiteto Garbės daktaro laipsniui už ženklų indėlį stiprinant materialinius ir intelektualinius pagrindus Lietuvos aukštųjų mokyklų plėtotei bei modernių mokymo priemonių įdiegimą KTU.”

J. Berendse yra Hagos Pramonės ir prekybos rūmų generalinio komiteto narys, FESTO akademijos Vokietijoje vyresnysis patarėjas. Jo darbai vertinami Olandijos darbdavių asociacijoje, Hidraulikos ir pneumatikos firmų federacijos taryboje bei daugelio techninių ir verslo sąjungų valdybose.

Svarbiu J. Berendse indėliu mūsų šalyje yra KTU – FESTO pramonės automatikos centro įkūrimas. Apie šią strategiją jis išreiškė taip: „Dabartinių technologijų taikymas turi būti palaikomas aukšto lygio išsilavinimu, todėl, atsižvelgiant į vietines sąlygas, technologinis centras yra labai reikalingas”. Čia investavus 1 mln. DM šis padalinys tapo geriausia, didaktika ir mokymu paremtos, modernios technologijos diegimo organizacija Europoje.

KTU Garbės daktaras J. Berendse inauguracinėje kalboje analizavo naujų technologijų plėtrą ir su tuo susijusį inžinierių pasirengimą. Kalbėta apie tolesnį bendradarbiavimą.

Iškilmėse jį sveikino KTU Senato ir Rektorato vadovai, Automatikos ir valdymo technologijų instituto bei kitų organizacijų atstovai ir šeimos nariai.

LieMSIS – ŠALIES MOKSLO IR STUDIJŲ INFORMACIJOS SISTEMA

Lapkričio 4 d. KTU vyko konferencija „Lietuvos mokslo ir studijų informacijos sistema: išvados ir apibendrinimai”. Tai vienas iš renginių įgyvendinant PHARE programą „Aukštojo mokslo reforma Lietuvoje”.

Aukštųjų mokyklų rektorių konferencijos studijų komiteto pirmininkas KTU prorektorius prof. A. Targamadzė pranešime akcentavo, kad šalies mokslo ir studijų sistemai koordinuoti, jos reformai vykdyti būtina operatyvi, patikima ir vienareikšmė informacija. Šiuo metu mokslo ir studijų institucijų informacija teikiama iš neunifikuotų šaltinių, skiriasi klasifikatoriai, duomenų pateikimo formatai bei terminai.

Konferencijoje pristatytas Lietuvos mokslo ir studijų informacijos sistemos (LieMSIS) projektas, aptarti jo įgyvendinimo planai. Deja, dėl lėšų stokos projekto realizavimo pradžia šiuo metu neaiški.

Konferencijoje Vokietijos patirtimi pasidalino DAAD informacinių sistemų ekspertas E. Franckmann.

„Sukūrus ir įdiegus LiemSIS, apjungiančią tiek mokslo ir studijų institucijas, tiek jų veiklą koordinuojančias įstaigas, įvairias ekpertines struktūras bei atskirus mokslininkus ir jų grupes, bus sudarytos būtiniausios sąlygos Lietuvos mokslo ir studijų sistemos efektyviai veiklai organizuoti bei deramai dalyvauti tarptautiniuose informacijos mainuose”, - akcentuota konferencijos išvadoje.

RYŠIUS PLEČIA POLITOLOGIJOS IR VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ISTITUTAS

Lapkričio 4-5 d. Politikos ir viešojo administravimo instituto kvietimu KTU viešėjo Norvegijos Bergeno universiteto (UoB) delegacija. Ji susitiko su rektoriumi prof. K. Kriščiūnu ir Socialinių mokslų fakulteto vadovais. Viešnagės pabaigoje UoB Socialinių mokslų fak. dekanas prof. G. Henriksen ir prorektorius doc. P. Baršauskas pasirašė bendradarbiavimo ketinimų protokolą. Bergeno universitete numatoma priimti KTU dėstytojus ir magistrantus, organizuoti paskaitas ir vasaros seminarus. UoB profesoriai T. Mitdbo ir F. Aerebot jau priimti į KTU sociologijos krypties doktorantūros komitetus.

Lapkričio 10 -16 d. KTU viešėjo JAV Hamlino universiteto podiplominių studijų departamento dekanė prof. J. C. Mc Peak ir profesoriai L. Bakken bei C. Jacobson. Jie lankėsi KTU-FESTO pramonės automatikos , Distancinio mokymo ir Technologijų centruose, Socialinių mokslų bei Ekonomikos ir vadybos fakultetuose, susitiko su dėstytojais bei studentais. Ryšiai tarp Hamlino universiteto ir KTU Socialinių mokslų fakulteto tęsiasi jau 5 metus. Šį kartą tartasi plėsti bendradarbiavimą magistrantūros ir užsienio kalbų studijose, bendruose moksliniuose tyrimuose ir leidybos srityje. Parengtas sutarties projektas.

kr3-3_.jpg (28297 bytes)

Bergeno ir Hamlino universitetai jau eilę metų bendrauja tarpusavyje, tad yra galimybė, kad užsimezgę kontaktai ateityje peraugs į trišalį bendradariavimą.

Ketinimų protokolą tarp KTU ir UoB fakultetų pasirašo doc. P. Baršauskas ir prof. G.Henriksen

PADEDAME KOMPIUTERIZUOTI AKADEMINIAS BIBLIOTEKAS

Vykdant KTU prorektoriaus prof. A. Targamadzės vadovaujamą Lietuvos akademinių bibliotekų tinklo (LABT) projektą, šiuo metu kompiuterizuojamos šalies aukštųjų mokyklų bibliotekos. Prie šio darbo daug prisideda Skaičiavimo centro atstovai V. Kučiukas bei A. Štreimikis ir bibliotekos direktorė G. Duobinienė.

„LABT projekto pagrindinis tikslas – visose Lietuvos aukštųjų mokyklų bibliotekose įdiegti plačiai pasaulyje naudojamą tinklinę šiuolaikinę bibliotekų informacijos sistemą ALEPH500”, - sakė projektinės grupės koordinatorius A. Štreimikis. 1998 m. įsigyta apie 90 proc. projekte numatytų šios sistemos licencijų, 7 serveriai bei kitos kompiuterinės technikos. Naudojama Izraelio firmos „Ex Libris” programinė įranga.

1999 m. buvo organizuoti trys seminarai aukštųjų mokyklų bibliotekų darbuotojams, sulietuvinta ALEPH500 sistema bei nupirkti dar 8 serveriai. Siekiant pigiau, efektyviau ir operatyviau platinti šią sistemą visose aukštosiose mokyklose buvo įsteigtas bibliotekinės programinės įrangos aptarnavimo centras.

Daug naujovių visose aukštosiose mokyklose. Nuo rugsėjo mėn. KTU biblioteka pradėjo eksploatuoti pagrindinius ALEPH500 modulius – komplektavimą, katalogavimą, paiešką ir bibliotekinį aptarnavimą. Greitai numatoma šioje bibliotekoje pradėti eksploatuoti paiešką naudojant plačiai žinomas Interneto naršykles.

Įdiegus visose aukštosiose mokyklose LABT projektą, skaitytojai turės galimybę per Internetą naršyti visų Lietuvos aukštųjų mokyklų bei daugelio kitų Lietuvos ar užsienio bibliotekų elektroninius katalogus ir užsisakyti rastus leidinius.

„NAUJOS DISTANCINIO ŠVIETIMO GALIMYBĖS”

„NAUJOS DISTANCINIO ŠVIETIMO GALIMYBĖS”– taip pavadintą knygą Lietuvos neakivaizdinio centro užsakymu parengė prof. A. Targamadzė, D. Rutkauskienė, vilnietis dr. E. Normantas ir VDU doc. A. Vidžiūnas.

Naujame leidinyje aptariami kai kurie distancinio švietimo (plačiausiai – distancinių studijų) organizavimo klausimai, pirmiausia įvertinant informacinių technologijų teikiamas galimybes, jų raidos perspektyvas ir užsienio patirtį.

kn_vir_.jpg (12117 bytes)

	GLOBALIZACIJA IR UNIVERSITETAI	99 lapkritis

Valensijoje įvyko 52-oji Europos universitetų asociacijos CRE konferencija „Globalizacija ir universitetai”. Pasak joje dalyvavusio KTU rektorius prof. K. Kriščiūno, amžių sankirtoje globalizacija, jos įtaka įvairiems žmonijos gyvenimo ir veiklos pusėms nagrinėjama daugelyje renginių, organizacijų ir institucijų. Ši problema buvo gvildenama ir spalio 3-5 dienomis Zalcburgo seminare, kurį finansuoja JAV, ir kitur. Tokio intereso priežastis yra ta, kad žmonijos veikla vis labiau globalėja. Pradėję vystytis nuo politinių procesų, jie įtraukė finansinius, ekonominius, socialinius ir kitus aspektus.

Globaliniai procesai reikalauja laisvo finansų, turto, žmonių mobilumo. Jie, beje, tapo įmanomi tik dėka informacinių sistemų plėtotės globaliu mastu. Tebėra problemomis žmonių tarpusavio komunikavimas, užsienio kalbų žinojimas, dokumentų vertimo problemos.

Aukštų technologijų atsiradimas ženkliai spartina ir lengvina prekių ir produktų kūrimą, projektavimą ir gamybą. Gamyboje dirbančių žmonių skaičius smarkiai mažėja, o daugėja – kūrime, projektavime ir ypač paslaugų teikime, ne primityvių, bet vis labiau rafinuotų.

Gamybos intelektualizacija – viena iš pagrindinių jos tobulėjimo krypčių. Kaip turi veikti universitetai tokiomis objektyviomis globalizacijos sąlygomis? Beje, dėka jų veiklos, iš dalies tokios sąlygos ir atsirado. O dabar jos verčia smarkiai keistis ir pačius universitetus.

Klasikinės universitetų funkcijos – žinių generavimas bei jų sklaida auditorijose bei laboratorijose tampa nebepakankamomis. Labai greit aktualėja visą gyvenimą trunkančių studijų požiūris, mokymasis bei kvalifikacijos keitimas darbo vietoje ar namuose. Ypač aktualiomis tampa tarpdalykinės, multidalykinės studijos, griūva iki šiol buvusi gera ir efektyvi mokslo tyrimų ir ypač studijų sričių ir krypčių klasifikacija. Inžinerinės studijos be vadybos, ekonomikos, antreprenerystės tampa nepilnos, nevertingos.

UNIVERSITETE STIPRINAMI AKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ TYRIMAI

Lapkričio 17d. KTU Senato posėdyje patvirtintas Pjezomechanikos instituto (PI) steigimo projektas. Jį pateikęs prof. R. Bansevičius informavo, kad PI organizuos, koordinuos ir vystys mokslinius tyrimus aktyviųjų medžiagų, struktūrų bei sistemų kūrimo ir naudojimo srityse. Naujai įkurtas mokslo institutas dalyvaus ruošiant mechatronikos ir kitų modernių mechanikos sričių aukščiausios kvalifikacijos specialistai. Daug dėmesio bus skiriama pedagogų ir mokslininkų profesiniam tobulinimuisi Lietuvoje ir užsienyje. Tikimasi sulaukti kontraktų su užsienio institucijomis.

bansev_.gif (7441 bytes)

KTU ĮSTEIGTAS HUMANITARINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

Senate nutarta KTU įsteigti Humanitarinių mokslų fakultetą. Kaip akcentavo rektorius prof. K. Kriščiūnas, universitete greta išplėtotų technologijos, socialinių ir fizinių mokslų fakultetų jau subrendo prielaidos jam atsirasti. Fakultetas bus formuojamas iš dviejų dabartinių padalinių: Humanitarinių mokslų instituto, turinčio Lietuvių kalbos ir Filosofijos katedras bei Užsienio kalbų centro.

Fakulteto dekanas doc. G. Kuprevičius akcentuoja, kad šis KTU padalinys nedubliuos kitų universitetų panašių fakultetų veiklos, o turės ryškų savo profilį. Tai bus moksliniai tyrimai ir studijos kelių mokslų – technologijų, informatikos ir kalbų sandūroje.

Humanitarinio instituto direktorė doc. B. Leskauskaitė priminė, kad šiais mokslo metais pradėta vienintelė Lietuvoje magistrantūros studijų programa „Mokslo ir technologijos istorija ir filosofija”.

Pavasarį universitete išleista pirmoji specializuotų profesinių studijų „Technikos kalbos vertimas” laida, planuojamos technikos kalbos redaktorių bakalauro ir specializuotos profesinės studijos. KTU humanitarinio profilio specialistų pripažinimą įrodo antrus metus leidžiamas mokslo žurnalas „Humanistica”.

JAV PROFESORIUS R. KAŠUBA: „KTU jau tapo europietišku centru”

Lapkričio 19 d. Rektorato salėje KTU Garbės daktaras, Šiaurės Ilinojaus universiteto Inžinerijos ir inžinerijos technologijos fakulteto dekanas prof. R. Kašuba skaitė paskaitą „Akreditacija ir žinių įsisavinimo įvertinimas JAV univer-sitetuose”. Pasak svečio iš JAV, ten kiekvieną universitetą vertina kelios akreditacinės agentūros, pvz., Šiaurės Ilinojaus universitetą – keturios (IBHE, ABET, NIU, NC). Be to, šios šalies universitetai privalo vykdyti tam tikrus jiems keliamus reikalavimus. Pvz., neseniai Amerikoje pradėtas taikyti „ABET 2000” kriterijus. Čia nurodyti tikslai, kuriuos per tam tikrą laiką turi pasiekti universitetas. Nuolatos tikrinama, kaip vykdomi nurodymai.

Prof. R. Kašuba taip pat supažindino su JAV aukštųjų mokyklų lengvatomis inžinerinio profilio doktorantams ir studentams. Beje, šis Garbės daktaras kartu su žmona Nijole yra įsteigęs 2,5 tūkst. JAV dolerių kasmetinę stipendiją KTU studijuojantiems mechaninės inžinerijos srityje.

Viešnagės Kaune metu prof. R. Kašuba taip pat dalyvavo KTU Senato ir Rektorato posėdžiuose, lankėsi Tarptautinių studijų centre. Susitikime su prof. R. Bansevičiumi aptarti bendrų mokslinių tyrimų projektai.

kasuba_.jpg (19763 bytes)

„Nepaisant finansavimo problemų, aukštojo mokslo pažanga Lietuvoje akivaizdi. Man gerą įspūdį paliko KTU studijų programos ir ypač Tarptautinis studijų centras. Aš pats čia sužinau daugelį technologijų naujienų, nes KTU jau tapo europietišku centru, turinčiu plačius ryšius ir pažangias technologi jas”, - prieš išvykdamas sakė Garbės daktaras prof. R. Kašuba.

PREZIDENTAS A. BRAZAUSKAS: „Trūksta valstybės tarnautojų atsakomybės…”

Lapkričio 5 d. KTU svečiavosi Prezidentas A. Brazauskas. Socialinių mokslų fakultete magistrantams ir universiteto darbuotojams jis skaitė paskaitą tema „Viešasis administravimas”. Prelegentas kritikavo dabartinį prastą valstybės valdymą. Priežastis, jo nuomone, ta, kad šalyje „nesuformuotas stabilus aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojų korpusas”. „Akivaizdu, jog trūksta valdininkų atsakomybės už priimtus neteisingus sprendimus”, – tvirtino Prezidentas.

Didelį dėmesį A. Brazauskas skyrė JAV bendrovės „Williams International” reikalams. Prezidento teigimu, tai pats gėdingiausias sandoris tarp privačios bendrovės ir Lietuvos valstybės. Prezidentas A. Brazauskas atsakė į gausius KTU bendruomenės narių klausimus.

brazausk_.jpg (20493 bytes)

ĮVYKIAI, NAUJIENOS, ĮVYKIAI, NAUJIENOS, ĮVYKIAI, NAUJIENOS, ĮVYKIAI, NAUJIENOS

	ILGIAUSIŲ METŲ !	99 lapkritis

Lapkričio 17 d. Senato posėdyje buvo pasveikinti profesoriai Č. Jakimavičius ir J. Macevičius.

jakimav_.jpg (7872 bytes)

Buvusio ilgamečio KPI prorektoriaus prof. Č. Jakimavičiaus, švenčiančio 75-metį veiklą apžvelgė Dizaino ir technologijų fak. dekanas doc. S. Stanys. Priminta, kad jubiliatas dirbo Medienos mechaninės technologijos katedros vedėju, buvo renkamas Mechanikos fak. prodekanu, Lengvosios pramonės (dabar – Dizaino technologijų) fak. dekanu. Ženklų pėdsaką jis paliko net 25 m. dirbdamas KPI prorektoriumi akademiniams reikalams. Pasidžiaugta, jog jubiliatas buvo KTU mokymo proceso automatizuoto valdymo sistemos kūrimo, aukštojo mokslo pedagogikos ir metodikos problemų mokslinio nagrinėjimo Lietuvoje iniciatorius. Prof. Č. Jakimavičius yra knygų „Medienotyra” ir „Medienos ydos” bei 17 mokymo priemonių autorius. Jis paskelbė 50 mokslinių ir arti 30 publicistinių straipsnių.

macev_.gif (4500 bytes)

Šiame posėdyje prof. N. Ždankus supažindino su nusipelniusio mokslo veikėjo, respublikinės premijos laureato hab. dr. prof. J. Macevičiaus, švenčiančio 80-metį, veikla. Baigęs VDU Statybos fakultetą būsimasis profesorius 1942 m. pradėjo dirbti universitete ir visą laiką liko ištikimas hidraulikos mokslo sričiai. 32 metus jis buvo Hidraulikos katedros vedėjas, pedagoginį darbą dirbo net 51 metus. Savo mokslinius darbus jis paskelbė 5 monografijose, 3 vadovėliuose, 64 moksliniuose straipsniuose. Jam vadovaujant 12 jaunų daktarų paruošė ir apgynė disertacijas. „Nežiūrint solidaus amžiaus, prof. J. Macevičius aktyviai dalyvauja katedros veikloje. Žavi jo inteligencija, universitetinės dvasios kilnumo bei humanizmo idėjų skleidimas. Profesorius mėgsta sakyti, kad didžiausias didvyriškumas – tai kruopštus ir atkaklus kasdieninis darbas. Ir jis pats gyvena pagal šį principą,”- akcentavo prelegentas.

JAV LIETUVIŲ STIPENDIJOS

Lapkričio 9 d. posėdžiavo JAV lietuvių stipendijų skyrimo komitetas. Skelbtame konkurse 5 stipendijoms gauti dalyvavo 22 pretendentai.

Pirmąkat skiriama 2000 Lt KTU Garbės daktaro J. P. Kazicko stipendija Pasvalio mokyklų absolventams, siekiantiems bakalauro kvalifikacinio laipsnio, atiteko Ekonomikos ir vadybos fak. studentei J. Tuomaitei.

1000 Lt Vakarų Pensilvanijos lietuvių bendruomenės (prezidentas B. S. Burdulis) stipendijos atiteko Dizaino ir technologijų fak. magistrantei V.Šipailaitei ir Mechanikos fak. doktorantui R. Keršiui.

1000 Lt K. Savicko stipendijos paskirtos Cheminės technologijos fak. doktorantei R. Budreckienei ir Statybos ir architektūros fak. magistrantui A. Sabaliauskui.

Stipendiatus lapkričio 17 d Senato posėdyje sveikino KTU rektorius prof. K. Kriščiūnas ir Studentų reikalų direktorius doc. L.Puodžiukynas.

Stipendijatai su KTU rektoriumi prof. K. Kriščiūnu

KTU ANSAMBLIUI „NEMUNUI” – 50

Lapkričio mėn. KTU tautinio meno ansamblis „Nemunas” šventė kūrybinės veiklos 50-ies metų jubiliejų. 6 d. VDU didžiojoje salėje buvo surengtas jubiliejinis koncertas miesto visuomenei. 13 d. aukotos mišios šv. Mykolo Arkangelo bažnyčioje, buvo padėta gėlių ant mirusiųjų ansamblio vadovų ir dalyvių kapų, o vakare „Girstučio” kultūros ir sporto rūmuose vyko šventinis koncertas ir vakaronė. Visą dieną repetavę ansamblio veteranai koncerto programoje parodė keletą šokių, atliko muzikinius kūrinius, o buvusiems vadovams diriguojant dainavo visa pilnutėle rūmų salė. Tarp gausiai susirinkusių ansamblio dalyviu, veteranų ir svečių, koncertą žiūrėjo ir Prezidentas A. Brazauskas – buvęs šio ansamblio narys.

Šventinio koncerto metu buvo prisiminta „Nemuno” istorija, parodyta filmuota archyvinė medžiaga, pagerbti vadovai. 1949 m. tuometinio Kauno valstybinio universiteto studentams kilo sumanymas įsteigti dainų ir šokių ansamblį. Cheminės technologijos fakulteto vokalinio ansamblio vadovas A. Čižas energingai ėmėsi jį organizuoti. Pirma-sis koncertas įvyko 1950 m. balandžio 22 d. KPI III rūmuose. Jame jau dalyvavo ir šokėjai, ir dainininkai, ir muzikantai. 1963 m., vadovaujant A. Buziui, KPI dainų ir šokių liaudies ansambliui buvo suteiktas „Nemuno” vardas. Vėliau ansamblio vadovais buvo L. Gadliauskas, A. Balčiūnas, V. Bartusevičius, P. Jurkonis, V. Švedas, J. Urbonas. Per 50 metų koncertuota ne tik Lietuvoje, bet ir buvusiose TSRS šalyse, Europoje, JAV ir Kanadoje. Šiuo metu ansambliui vadovauja H. Ganusauskas.

Šventiniame koncerte „Nemuną” su jubiliejumi sveikino Kauno savivaldybės kultūros skyrius, universiteto atstovai, miesto choreografai, kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų ansamblių nariai ir vadovai. Sulaukta Tartu technikos, Rygos universitetų tautinių šokių ansamblių, su kuriais draugauja „Nemunas”, delegacijų ir kitų svečių sveikinimų.

ITALAS ESTAFETĘ PERDAVĖ ČEKAMS

Lapkričio mėn. KTU Ekonomikos ir vadybos fakultete mokslinius tyrimus atliko du Čekijos Ostravos universiteto specialistai – ekonomikos daktarė E. Kolcunova ir M. Machačekas.

„Gavę Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos stipendiją tyrimus atlikome KTU. Mus domino jūsų aukštosios mokyklos studijų naujovės, nes pas mus dar nėra kreditinės sistemos ir ruošiamasi ją įvesti. Be to, įdomu buvo susi-pažinti su Lietuvos ekonominių reformų problemomis ir jų sprendimais”, – sakė E. Kolcunova. M. Machačekas informavo, jog būdamas Kaune gilinosi į Rusijos krizės įtaką Lietuvos ekonomikai.

Šiame fakultete lapkričio mėn. ciklą paskaitų apie tarptautinį marketingą baigė Milano universiteto prof. A. Foglio.

vadyb_.jpg (29492 bytes)

Su Ostravos universiteto mokslininkais (viduryje) bendravo doc. V. Boguslauskas ir dekanas doc. B. Neverauskas (dešinėje)