• Studijų pakopos
• Studijų programa
• Gretutinės studijos
• Studijų formos
• Studijų modulis
• Studijų kreditas
• Registravimas studijoms
• Individualieji studijų planai
• Lankomumas
• Egzaminų sesija
• Žinių vertinimo sistema
• Studijų nutraukimas
• Akademinių studijų kalendorius
• Universiteto baigimas
• Dalykinė ir psichologinė pagalba

Studijos Kauno technologijos universitete yra trijų studijų pakopų: pirmosios studijų pakopos – pagrindinės, arba bakalauro, studijos, antrosios studijų pakopos – magistrantūros studijos, ir trečiosios studijų pakopos – doktorantūros studijos.

Studijų programa – tai visuma dalykų, kuriuos Jums teks studijuoti (išklausyti ir atsiskaityti), kad gautumėte siekiamo kvalifikacinio laipsnio diplomą.

Universitete siūlomos 56 pirmosios studijų pakopos, 63 magistrantūros studijų programos, 17 mokslo krypčių doktorantūra ir 2 laipsnio neteikiančios studijų programos.

Be studijų programos, pasirinktos stojant į Universitetą, studentai gali papildomai studijuoti ir antrą pirmosios pakopos studijų programą. Antros studijų programos pretendentai priimami pirmąją mokslo metų savaitę. Atrankos komisijos laiką ir vietą dar prieš mokslo metų pradžią skelbia gretutines studijas organizuojantis fakultetas.

Studijų formos pagal studijų intensyvumą gali būti nuolatinė ir ištęstinė.

Nuolatinė studijų forma yra pagrindinė organizuojant studijas visų pakopų laipsnį suteikiančias ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas. Ištęstinę studijų formą renkasi apsisprendę studijuoti lėtesne sparta.

Studijų nuolatine forma vienų metų įprastinė apimtis yra 60 kreditų, bet ne mažiau kaip 45 kreditai. Studijų ištęstine forma vienų metų apimtis turi būti ne didesnė kaip 45 kreditai, o bendra studijų šia forma trukmė neturi būti daugiau kaip pusantro karto ilgesnė negu nuolatinės formos studijos, šioms taikant 60 kreditų normą.

Baigus skirtingų studijų formų studijų programas, įgytas išsilavinimas yra lygiavertis.

Bazinis studijų planavimo vienetas yra studijų modulis, kurį sudaro savarankiškas studijų objektas, dėstomas vieną semestrą. Studijų modulis įvairiais deriniais gali apimti paskaitas, laboratorinius darbus, pratybas, seminarus, studento savarankišką darbą, mokslinį tiriamąjį darbą, projektavimo ir kitus darbus. Studijų modulis gali būti privalomas, alternatyvus (pasirenkamas iš sąrašo) arba laisvai pasirenkamas.

Kiekvieno modulio studijos baigiamos studento žinių bei įgūdžių vertinimu – egzaminu arba pažymiu vertinamu savarankišku studento darbu (projektu).

Pagrindinis studijų modulio, o kartu ir visų studijų plano apimties matavimo vienetas yra kreditas – tai yra studijuojamo dalyko apimties matavimo vienetas, kuriuo matuojami studijų rezultatai ir studento darbo laikas. Vienų studijų metų 1 600 valandų atitinka 60 kreditų.

Pirmosios studijų pakopos programoje numatomas per semestrą studijuojamų modulių skaičius negali būti didesnis kaip 7, o magistrantūros studijų programoje – kaip 5.

Studijos Universitete organizuojamos laikantis studijų programų, individualiųjų planų ir tvarkaraščio. Jų semestro metu savavališkai keisti negali nei studentai, nei dėstytojai. Už studijų eigą fakultete atsako dekanas.

Studentai studijoms registruojami fakultetų raštinėse. Studentai studijoms registruojami mokslo metams ar pavasario semestrui, jei jie ankstesniame semestre atsiskaitė už visus studijų programoje numatytus ir į jų individualiuosius planus įtrauktus modulius arba, jei dekanas dėl ligos ar turimų akademinių įsiskolinimų yra atidėjęs atsiskaitymų terminą.

Mokslo metams studentai registruojami per pirmąsias dvi mokslo metų savaites. Registravimo metu studentai turi patvirtinti savo pasirinktąjį individualųjį studijų planą. Vėliau šis planas gali būti keičiamas tik dėl padarytų klaidų ar svarbių priežasčių dekanui leidus. Pavasario semestrui studentai pradedami registruoti iš karto po žiemos egzaminų sesijos, registravimas trunka dvi pirmąsias pavasario semestro savaites.

Studijuojantys savo lėšomis studentai iki registracijos turi sumokėti Senato nustatytą studijų mokestį. Laiku neužsiregistravęs studentas, magistrantas ar klausytojas laikomas savo noru išstojęs iš Universiteto.

Kiekvieną pavasario semestrą studentai, rinkdamiesi modulius, sudaro kitų mokslo metų individualiuosius studijų planus. Individualiųjų studijų planų sudarymo klausimais studentus konsultuoja studijų programų komitetas, dekanatas ir dėstytojai. Individualieji studijų planai gali būti koreguojami per dvi pirmąsias mokslo metų savaites. Sudarytus individualiuosius studijų planus ir pakeitimus tvirtina dekanas.

Į individualųjį studijų planą turi būti įtraukti visi pasirinktos studijų programos privalomi studijų moduliai, nustatytas skaičius alternatyvių modulių ir laisvai pasirenkami moduliai.

Studentui leidžiama savo nuožiūra formuoti originalų alternatyvių modulių rinkinį. Laisvai pasirenkamus modulius galima rinktis iš Studijų tarnybos rekomenduojamo sąrašo arba iš visų Universitete teikiamų modulių, tačiau būtina tenkinti modulio studijoms būtino pasirengimo reikalavimus. Į laisvai pasirenkamus studijų modulius studentas registruojasi savarankiškai Akademinėje informacijos sistemoje per Studentų savitarną.

Sudarant individualųjį studijų planą, suderinus su fakulteto studijų programų komitetu, programoje nurodytus modulius galima pakeisti ekvivalentiško turinio moduliais iš kitos Universiteto ar kitos aukštosios mokyklos studijų programos.

Pirmosios studijų pakopos pirmojo ir antrojo kursų studentams privalu lankyti paskaitas ir praktinius užsiėmimus, o trečiojo ir ketvirtojo kursų studentams bei magistrantams – praktinius užsiėmimus. Paskaitų ir praktinių užsiėmimų nelankantiems studentams taikomos drausminės nuobaudos. Aštuntąją semestro savaitę užsiėmimus vedantys dėstytojai fakultetų raštinėms pateikia fakulteto nustatytą informaciją apie studentų darbą semestro metu. Fakultetai taip pat gali nustatyti dar ir kitus studentų darbo kontrolės terminus.

 Egzaminų sesija trunka keturias savaites. Egzaminų sesijos tvarkaraštį tvirtina dekanas ir paskelbia prieš dvi savaites iki sesijos pradžios. Tvarkaraštyje rekomenduojama nurodyti kelias kiekvieno studijų modulio egzamino datas. Iš tvarkaraščio pasirinktą egzamino datą studentai (akademinės grupės) iki sesijos pradžios suderina su egzaminuojančiu dėstytoju ir įrašo į fakultetų raštinėse parengtus sąrašus.

Studentas turi teisę laikyti egzaminą tik atsiskaitęs už visas semestro savarankiško darbo užduotis. Įvykdęs visas savarankiško darbo užduotis ir gavęs dekano leidimą, modulio egzaminą turi teisę laikyti eksternu.

Neišlaikytą per sesiją egzaminą dar galima perlaikyti iki naujo semestro pradžios, jei įsiskolinta ne daugiau kaip už 8 kreditus. Esant svarbioms priežastims, dekanas savo įsakymu gali studentui šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip iki pirmojo naujo semestro mėnesio pabaigos.

Siekiant užtikrinti aktyvų studentų darbą per visą studijų semestrą, sugebėjimą taikyti teorines žinias praktikoje, objektyvų studijų rezultatų vertinimą, Universitete taikomas kaupiamasis vertinimas. Taikant kaupiamąjį vertinimą, studijų rezultatai įvertinami tarpiniais atsiskaitymais, o galutinis pažymys susumuoja tarpinių atsiskaitymų ir egzaminų pažymius. Studentui neatlikus ar neatsiskaičius už semestro užduotis ir nesurinkus pereinamojo balo – nustatyto skaičiaus tarpinių atsiskaitymų minimalaus balo – neleidžiama laikyti baigiamojo egzamino.

Universitete galioja dešimtbalė vertinimo sistema. Žinios vertinamos tokiais pažymiais:

Studijos nutraukiamos ir pirmosios studijų pakopos studentas, magistrantas ar doktorantas išbraukiamas iš sąrašų (išstoja arba pašalinamas iš Universiteto):

1) už nepažangumą;
2) už sistemingą užsiėmimų nelankymą;
3) už nesumokėtą mokestį už mokslą;
5) baigus studijas;
6) dėl perkėlimo studijoms į kitą instituciją;
7) už Universiteto vidaus tvarkos pažeidimą;
8) už Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimą;
9) dėl mirties;
10) paties prašymu;
11) kaip negrįžęs iš akademinių atostogų;
12) kaip neužsiregistravęs;
13) kaip negynęs baigiamojo darbo be pateisinamos priežasties;
15) kaip neapsigynęs baigiamojo darbo (su teise ginti po nustatyto laikotarpio tą patį, pataisytą ar naują darbą).

Studentai ir magistrantai išbraukiami iš sąrašų rektoriaus įsakymu dekano teikimu, o doktorantai – Mokslo tarnybos direktoriaus teikimu, remiantis doktoranto mokslinio vadovo, doktorantūros komisijos ar dekano pranešimu. Įsakyme nurodoma studijų nutraukimo priežastis. Išbrauktieji ar pašalintieji studentai, magistrantai ir doktorantai, norintys gauti akademinį pažymėjimą apie studijas Universitete, turi nustatyta tvarka atsiskaityti su Universitetu.

Dėl sveikatos sutrikimų studentai gali būti išleidžiami akademinių atostogų. Akademinės atostogos įforminamos dekano įsakymu, nurodant dokumentais pagrįstą studijų sustabdymo priežastį, akademinių atostogų trukmę ir studijų tąsos pradžią. Akademinių atostogų galima leisti ne ilgiau kaip metams ir ne daugiau kaip du kartus per pirmosios pakopos studijų laikotarpį.

Studentai, suderinę studijų turinį su programų komitetu, gali laikinai išvykti studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas. Šių studijų terminus ir finansavimą savo įsakymu nustato dekanas.

Akademinių studijų kalendorius 2011–2012 m. m.

PATVIRTINTA
KTU rektoriaus
2011-04-18
įsakymu Nr. A-244

* Pirmo kurso valstybinių vietų studentai registruojasi iki rugsėjo 2 d.
* * Įstojusiems nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. netaikoma

Pastaba. Rektorato nutarimu akademinio kalendoriaus datos gali būti koreguojamos.

Universiteto absolventui suteikiamas bakalauro arba magistro kvalifikacinis laipsnis, profesinė kvalifikacija bei daktaro mokslo laipsnis.

Absolventams, atsiskaičiusiems už pirmosios studijų pakopos individualiuosius planus, bakalauro kvalifikacinį laipsnį suteikia rektoriaus įsakymu paskirta kvalifikacijos komisija, kurios posėdyje ginamas baigiamasis darbas.

Absolventams, atsiskaičiusiems už magistrantūros individualiuosius studijų planus, magistro kvalifikacinį laipsnį suteikia rektoriaus įsakymu paskirta magistrantūros kvalifikacijos komisija, kurios viešame posėdyje ginamas baigiamasis darbas.

Absolventams, atsiskaičiusiems už laipsnio nesuteikiančių studijų individualųjį planą, mokytojo profesinę kvalifikaciją suteikia rektoriaus įsakymu paskirta kvalifikacijos komisija, kurios viešame posėdyje ginamas baigiamasis darbas.

Absolventams, įvykdžiusiems doktorantūros individualiuosius studijų planus ir tarybos daktaro disertacijai ginti viešame posėdyje apgynusiems daktaro disertaciją, suteikiamas daktaro mokslo laipsnis.

Absolventams Universitetas išduoda nustatytos formos diplomą ir Europos Komisijos nustatyto tarptautinio pavyzdžio aukštojo mokslo diplomo priedėlį lietuvių ir anglų kalbomis. Bakalaurams ir magistrams, kurių vidutinis kredito įvertinimas ne mažesnis kaip 9,5, kurie nėra gavę už modulį mažesnio įvertinimo kaip „gerai“, kurių baigiamasis darbas įvertintas „labai gerai“ ir „puikiai“, išduodamas diplomas su pagyrimu.

Mūsų Universitetas siūlo išskirtines studijų galimybes tiek gabiems, tiek mokymosi sunkumų patiriantiems studentams. Jais rūpinasi, paramą ir konsultacijas teikia KTU Akademinės pažangos centras (APC). APC tikslas – sudaryti sąlygas jaunuoliams, siekiantiems universitetinio išsilavinimo, maksimaliai tobulinti savo intelektinius gebėjimus, gabiems jaunuoliams – lavinti savo gabumus ir siekti pasirinktų mokslo krypčių studijų laimėjimų, tobulinti savo asmenybę, ugdyti socialines ir profesines kompetencijas.

APC dalykinė pagalba skirta dviems studentų grupėms:

APC psichologinę pagalbą gali gauti visi KTU studentai. Psichologinės pagalbos būdai:

Kontaktai: Studentų 63A-206, tel. 300257, el. p. apc@ktu.lt, http://apc.ktu.lt 

Į sustiprintų studijų grupes (SSG), kviečiami jaunuoliai, įstoję į bet kurią fizinių arba technologijos mokslų pirmosios pakopos studijų programą. Nuo pat pirmo kurso jiems sudaromos galimybės sustiprintai studijuoti tiksliuosius mokslus (matematiką, fiziką, informatiką ir kt.), be to, galima nemokamai studijuoti pačių pasirinktus papildomus modulius. Kiekvienam šios grupės studentui skiriamas akademinis globėjas, kuris padeda kiek galima sparčiau įsitraukti į dominančios srities mokslinę veiklą.