A. DABKEVIČIUS
Kauno technologijos universitetas, Studentų 56-302, 51424 Kaunas, Lietuva,
el.p.:
arturas.dabkevicius@ktu.lt
E. KIBIRKŠTIS
Kauno technologijos universitetas, Studentų 56-350, 51424 Kaunas, Lietuva,
el.p.:
edmundas.kibirkstis@ktu.lt
R e z i u m ė
Straipsnyje pateiktas lanksčioms pakuotėms naudojamų LDPE polimerinių
plėvelių išilginio tempimo ir suvirinimo siūlių atsparumo tempimui, taip pat
deformacijų tyrimas. Sudarytos įtempių priklausomybių nuo deformacijų kreivės,
nustatyti takumo (σy) ir trūkimo (σf)
įtempiai bei deformacijų (εf) vertės.
M. MALESZA Bialystoko technologijos universitetas, Wiejska g. 45E, 15-351 Bialystokas,
Lenkija, el.p.:
m.malesza@wp.pl
C. MIEDZIAŁOWSKI
Bialystoko technologijos universitetas, Wiejska g. 45E, 15-351 Bialystokas,
Lenkija, el.p.:
cz.miedzialowski@kmb.pb.bialystok.pl
R e z i u m ė
Darbe pateikti tiesioginiai ir ilgalaikiai gyvenamųjų namų mechaninių
medienos plokščių ir medienos karkasinių jungčių eksperimentinių tyrimų
rezultatai. Eksperimentiškai ištirta cilindrinio tipo mediena-mediena ir
medienos plokštė-mediena jungčių atsparumas ir jų valkšnumas, esant trumpalaikei
ir ilgalaikei apkrovai. Medienos valkšnumas turi didelę įtaką jungčių
deformavimui ir stiprumui veikiant apkrovai. Darbe pateikti panelinių gyvenamųjų
namų karkasinių medienos sienų trumpalaikio ir ilgalaikio tyrimo rezultatai.
L. MARČĖNAITĖ
Kauno technologijos universitetas, Studentų 50, 51368 Kaunas, Lietuva, el.p.: loreta.macenaite@ktu.lt
V. PEKARSKAS
Kauno technologijos universitetas, Studentų 50, 51368 Kaunas, Lietuva, el.p.: vidmantas.pekarskas@ktu.lt
R e z i u m ė
Darbe ištirtas monolitinės juodos gumos, suklijuotos poliuretaniniais klijais
su tekstiliniu audiniu, sanklijų ilgaamžiškumas, priklausomai nuo temperatūros
ir apkrovos. Panaudojant temperatūros ir laiko analogiją, nubraižytos
apibendrintos kreivės. Nustatyta VLF lygties koeficientų priklausomybė nuo
abrazyvinės medžiagos, kuria buvo pašiurkštintas paviršius, grūdelių dydžio.
Lygiagrečiai panaudojant dvi analogijas, nubraižyta kompleksinė apibendrinta
kreivė, iš kurios galima prognozuoti sanklijų ilgaamžiškumą priklausomai nuo
trijų faktorių – temperatūros, apkrovos ir abrazyvinio grūdelio dydžio. Šios
priklausomybės analizinė išraiška gauta, aproksimavus kompleksinę apibendrintąją
kreivę trijų kintamųjų funkcija. Surastos gumos paviršių profilių fraktalinės
dimensijos ir nustatytas jų ryšys su abrazyvinio grūdelio dydžiu. Gauta sanklijų
ilgaamžiškumo priklausomybė nuo temperatūros, apkrovos ir fraktalinės
dimensijos.
G. MILIAUSKAS
Kauno technologijos universitetas, K.Donelaičio 20, 44239 Kaunas, Lietuva,
el.p.:
gimil@ktu.lt
V. GARMUS
Kauno technologijos universitetas, K.Donelaičio 20, 44239 Kaunas, Lietuva,
el.p.:valdasgarmus@yahoo.co.uk
R e z i u m ė
Pateikta išpurkšto skysčio fazinių virsmų kombinuoto analitinio ir skaitinio
tyrimo metodika, kurią taikant lašelio didumas neribojamas. Ištyrus laidumu
šildomų šalto vandens lašelių fazinius virsmus, nustatytos skysčio terminės
būsenos kitimą ir fazinių virsmų dinamiką per Furjė kriterijumi išreikštą trukmę
aprašančios universaliosios kreivės. Jos aprašo tos pačios pradinės skysčio
temperatūros begalinės aibės skirtingo didumo lašelių paviršiaus temperatūros
kitimą, kai lašeliai šildomi laidumu ir Knudseno sluoksnio įtakos pernašos
procesams galima nepaisyti. Pagal nukrypimą nuo šių kreivių, lašeliams garuojant
sudėtingomis ribinėmis sąlygomis, galima vertinti lašelių slydimo greičio
dujose, spinduliuotės sugėrimo pusskaidriame skystyje ir Knudseno sluoksnio
įtaką lašelių šilimui ir garavimui.
B. BAKŠYS
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio g. 27, 44025 Kaunas, Lietuva, el.p.:
bronius.baksys@ktu.lt
A. RAMONAS
Klaipėdos universitetas, Bijūnų g. 17, 91225 Klaipėda, Lietuva, el.p.: andrius.ramonas@hotmail.com
R e z i u m ė
Nagrinėjami detalės, esančios ant harmoniniu dėsniu virpančios spūdaus ir
nespūdaus oro pagalvės, virpesiai, taikomi automatiniam rinkimui. Pateiktos
slėgio pasiskirstymo oro pagalvėje tarp detalės ir atraminio latako paviršiaus
lygtys. Sudarytas baigtinių elementų modelis šioms lygtims spręsti. Kartu su
slėgio pasiskirstymo lygtimis sprendžiama detalės ant pagal harmoninį dėsnį
virpančios oro pagalvės judesio lygtis. Sudarytos oro tiekimo ir detalės
žadinimo parametrų derinių sritys esant pastovios amplitudės virpesiams, silpnai
ir ryškiai moduliuotiems virpesiams, šuoliškai besikeičiančios amplitudės
virpesiams bei mušimui. Nustatytos detalės virpesių amplitudžių, mušimo periodo
priklausomybės nuo latako žadinimo dažnio ir amplitudės bei oro pūtimo
parametrų.
V. KARGAUDAS
Kauno technologijos universitetas, Studentų 48, 51367 Kaunas, Lietuva, el.p.: vkargau@ktu.lt
M. AUGONIS
Kauno technologijos universitetas, Studentų 48, 51367 Kaunas, Lietuva, el.p.: mindaugas.augonis@ktu.lt
R e z i u m ė
Straipsnyje tiriama idealaus nesuspaudžiamo skysčio ir panardintų jame
kietųjų kūnų tarpusavio sąveika. Jei kieti kūnai nesujungti tarpusavyje, tai jie
vienas kitą veikia tik per skystį. Tiriamas atvejis, kai keli kūnai yra vienodai
atremti, todėl jų savieji dažniai vakuume sutampa. Kai skysčio tankis artėja
prie nulio, tai visos konstrukcijos savieji dažniai skystyje artėja prie kūnų
savųjų dažnių vakuume. Šiame straipsnyje įrodyta, kad savosios formos skystyje
gali visiškai skirtis nuo savųjų formų vakuume ir neartėti prie jų. Aiškinama
tokio paradoksalaus skirtumo tarp savųjų dažnių ir savųjų formų priežastis.
Parodoma, kad ribinės savosios formos nesutampa su savosiomis formomis vakuume
kaip tik tada, kai skirtingų kūnų savieji dažniai vakuume yra vienodi. Šis
tyrimas gali būti reikšmingas, jei tokios konstrukcijos priverstinių svyravimų
dažniai yra rezonansiniai.
P. ILGAKOJIS, S. MERKEVIČIUS, R. RAUGAITĖ
Lietuvos žemės ūkio universitetas, Studentų 15b, 53362 Akademija, Kauno raj.,
Lietuva,
el.p.: IFPS.katedra@lzuu.lt
A. BARTAŠEVIČIUS
Lietuvos žemės ūkio universitetas, Studentų 11, 53362 Akademija, Kauno raj.,
Lietuva,
el.p.:
Algimantas.Bartasevicius@lzuu.lt
E. JOTAUTIENĖ
Lietuvos žemės ūkio universitetas, Studentų 11, 53362 Akademija, Kauno raj.,
Lietuva,
el.p.: Egle.Jotautiene@lzuu.lt
A. VAINORAITĖ
Lietuvos žemės ūkio universitetas, Studentų 11, 53362 Akademija, Kauno raj.,
Lietuva,
el.p.: vila@mamarosa.lt
R e z i u m ė
Numatant mechaninių sistemų kompleksinę dažninę charakteristiką vertintinos
ir tarpelementinio sąlyčio sluoksnių tamprio ir sklaidos savybės, galinčios
daryti įtaką perdavimo funkcijai. Detalių kontaktinio sąlyčio savybėms tirti
pasitelkti pereinamojo mechaninio impedanso metodai. Teoriniuose tyrimuose
nagrinėtos detalių kontaktinių paviršių mikronelygumų ir srieginio jungimo
elementų kompleksinės mechaninės varžos raiškos pobūdis. Šių kontaktinių
elementų amplitudės dažninei charakteristikai apibūdinti tinka tamprio
mechaninio impedanso savybės. Eksperimentiniais tyrimais nustatyta detalių
srieginės jungties įtaka tiriamos mechaninės sistemos vibrolaidumui ir dažninės
jos raiškos savybės sritys.
G. ČIŽAUSKAS
Kauno technologijos universitetas, A. Mickevičiaus 37, 44244 Kaunas, Lietuva,
el.p.:
ginas.cizauskas@stud.ktu.lt
A. PALIONIS
Kauno technologijos universitetas, A. Mickevičiaus 37, 44244 Kaunas, Lietuva,
el.p.: albinas.palionis@ktu.lt
V. EIDUKYNAS
Kauno technologijos universitetas, A. Mickevičiaus 37, 44244 Kaunas, Lietuva,
el.p.: valdas.eidukynas@ktu.lt
R e z i u m ė
Straipsnyje nagrinėjama mojamosios kojos padėties įtaka
šuolio į tolį rezultatui. Tam tikslui sudaromas strypinis trijų masių modelis,
leidžiantis įvertinti pėdos sąnario judrumą. Nustačius kūno korpuso svyravimų
dažnius, apskaičiuojamos atskirų masių centrų koordinatės, jų pirmosios
išvestinės, randamos bendrojo masių centro koordinatės. Nustatoma kinetinio
momento lygtis, kurios pirmoji laiko išvestinė žymi ieškomą varantįjį sukimo
momentą.
V. SVETNICKIENĖ, R. ČIUKAS
Kauno technologijos universitetas, Studentų 56, 51424 Kaunas, Lietuva, el.p.: ricardas.ciukas@ktu.lt
R e z i u m ė
Straipsnyje pateikiami techninių ir klasikinių siūlų, naudojamų techninei
apsauginei tekstilei, trinties tyrimo rezultatai. Kadangi tirti siūlai gali būti
naudojami megztoms pirštinėms, kaukėms, kad neapdegtų kūnas, tai labai svarbu
žinoti, ar šie siūlai, pasižymintys specifinėmis savybėmis, gali būti perdirbami
mezgimo mašinomis, ypač dėl savo trinties savybių.
Tyrimui buvo naudojami techniniai (SVM, Fenilon, Nomex) ir klasikiniai
(medvilniniai, PA6, PAN) siūlai. Trinties koeficientas buvo nustatomas trinties
velenėlio ir susuktų siūlų metodais. Bandymai buvo atliekami esant pastoviam
siūlo judėjimo greičiui, kai bandomasis siūlas juda nejudamu velenėliu, mezgimo
adata, besisukančiu diskeliu lygiagrečiomis bei sukryžiuotomis siūlų vijomis,
keičiant siūlo įtempį.
Tyrimai parodė, kad visi tirti siūlai gali būti perdirbami mezgimo mašinomis,
nes tiek techninių, tiek klasikinių siūlų trinties koeficientai, nustatyti
velenėlio ir adatos metodais, yra tos pačios eilės, tačiau perdirbant SVM
siūlus, kurie yra labai standūs, įtempį reikia sumažinti.
A. ČIUPLYS
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44025 Kaunas, Lietuva, el.p.: antanas.ciuplys@ktu.lt
J. VILYS
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44025 Kaunas, Lietuva, el.p.: jonas.vilys@ktu.lt
V. ČIUPLYS
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44025 Kaunas, Lietuva, el.p.: vytautas.ciuplys@ktu.lt
V. KVEDARAS
Klaipėdos universitetas, Bijūnų 17, 91225 Klaipėda, Lietuva, el.p.: valdas.kvedaras@ku.lt
R e z i u m ė
Tiriama, kaip keičiasi dislokacinės struktūros mažaanglio plieno paviršiniame
ir vidiniuose sluoksniuose statinio apkrovimo metu. Peršviečiamosios
elektroninės mikroskopijos tyrimai parodė, kad visose deformacijos stadijose
dislokacijų išsidėstymas ir jų tankis smarkiai skiriasi einant nuo metalo
paviršiaus į vidinius sluoksnius. Esant mažiems deformacijos laipsniams,
plastiškai deformuojasi tik paviršinis metalo sluoksnis. Didinant deformacijos
laipsnį, plastinė deformacija pastebima ir vidiniuose sluoksniuose. Ypač didelis
paviršinio ir vidinių metalo sluoksnių dislokacinės struktūros skirtumas
pastebimas takumo stadijoje.
