<% title="MECHANIKA" %>
| Žurnalas "MECHANIKA" |
 |
|
KIETO DEFORMUOJAMO KŪNO MECHANIKA
MECHANINIŲ SISTEMŲ DINAMIKA
MECHANINIŲ SISTEMŲ PROJEKTAVIMAS IR OPTIMIZAVIMAS
MECHANINĖS TECHNOLOGIJOS
Administratorius Romualdas Dundulis
Telefonas (+370 37) 300425, faksas (+370 37) 323461,
elektroninis paštas
Romualdas.Dundulis@ktu.lt |
VANDENILIO ĮTAKA CIRKONIO LYDINIO ZR-2.5 NB IRIMO CHARAKTERISTIKOMS APLINKOS
IR PAAUKŠTINTOSE TEMPERATŪROSE
M. DAUNYS
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.:
mykolas.daunys@ktu.lt
R. DUNDULIS
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.:
romualdas.dundulis@ktu.lt
P. KRASAUSKAS
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.:
povilas.krasauskas@ktu.lt
R e z i u m ė
Darbo tikslas – ištirti Ignalinos AE antrojo energetinio
bloko kuro kanalų vamzdžių, pagamintų iš cirkonio lydinio senėjimo procesą, t.y.
nustatyti vandenilio koncentracijos ir temperatūros įtaką šio lydinio
mechaninėms, irimo tąsumo charakteristikoms ir kritiniam J integralui .
Vienas iš pagrindinių faktorių sukeliančių eksploatacijos
metu kuro kanalų medžiagos degradaciją yra vandenilis, kuris korozijos proceso
metu yra absorbuojamas cirkonio lydinio. Esant vandeniliui cirkonio lydinyje
pradėję formuotis hidridai sukelia šio lydinio sutrapėjimą ir tuo pačiu sumažina
jo atsparumą trapiam irimui.
Irimo tąsumo charakteristikos , ir J integralo
kritinės reikšmės kompaktiniams bandiniams (B» 4 mm) be vandenilio ir
esant vandeniliui (52, 100 ir 140 ppm) nustatyta 20, 170, 200 ir 300ŗC
temperatūrose.
Irimo tąsumo charakteristikos mažai priklauso nuo vandenilio
kiekio ir daugiau nuo – temperatūros. Kritinis integralas bandiniams turintiems
vandenilio sumažėja 20ŗC temperatūroje, tačiau didėjant bandymo temperatūrai iki
300ŗC taip pat didėja.
Analizuojant cirkonio lydinio ir J1C
priklausomybę nuo mechaninių charakteristikų nustatyta, kad modifikuotas
plastiškumas patenkinamai aproksimuoja temperatūros ir vandenilio įtaką šioms
charakteristikoms.
SKAITINIS
GRANULIUOTOS MEDŽIAGOS ĮTEMPIŲ TYRIMAS
R. BALEVIČIUS
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius,
Lietuva, el.p.:
Robertas.Balevicius@st.vtu.lt
D. MARKAUSKAS
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius,
Lietuva, el.p.:
dm@fm.vtu.lt
R e z i u m ė
Tiesiogiai išmatuoti granuliuotos medžiagos įtempius yra
labai keblu. Todėl straipsnyje atliktas skaitinis šių įtempių modeliavimas
įvertinant diskrečias daleles veikiančias jėgas. Pateikta gautų rezultatų
verifikacija ir jų suderinamumas su žinomais kontinuumo mechanikos teiginiais.
SKIRTINGAI AUŠINTŲ KETŲ STIPRUMAS VEIKIANT CIKLINĖMS APKROVOMS
A. KRENEVIČIUS
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius,
Lietuva, el.p.:
ma@fm.vtu.lt
M. LEONAVIČIUS
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius,
Lietuva, el.p.:
minleo@fm.vtu.lt
G. PETRAITIS
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius,
Lietuva, el.p.:
gedp@fm.vtu.lt
M. GUTAUSKAS
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius,
Lietuva, el.p.:
ma@fm.vtu.lt
R. STONKUS
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius,
Lietuva, el.p.:
ma@fm.vtu.lt
R e z i u m ė
Straipsnyje pateikiami lietų ir specialiai aušintų ketų
daugiaciklio nuovargio eksperimentinio ir analitinio tyrimo rezultatai. Žinoma
ketaus rūšis liejimo procese modifikuota tam, kad gauti geresnes mechanines
savybes ir atsparumą plyšio susidarymui ir plitimui. Nustatyti mechaninių
savybių rodikliai rodo, kad specialus aušinimas pakeičia struktūrą, padidina
plastiškumą ir suvienodina takumo ir stiprumo ribas. Lieto ketaus struktūra turi
įvairaus dydžio dribsnių ir rutuliukų pavidalo grafitą, kuris po specialaus
aušinimo įgauna rutulinę formą, sumažėja, suvienodėja dydžiu bei susmulkėja visa
struktūra. Išbandžius kompaktinius necentrinio tempimo CT bandinius nustatyti
įtempimų intensyvumo koeficientų ribiniai intervalai priklausomai nuo tokių
mechaninių savybių rodiklių: kietumo, plastiškumo ir stiprumo bei takumo ribų
santykio. Pasiūlyta ir mechaninių savybių rodiklių priklausomybės analitinė
išraiška gali būti panaudojama cikliškai apkraunamų didelio gabarito detalių
stiprumo skaičiavimui.
LENGVAI
INTEGRUOJAMA BETONO
DEFORMACIJŲ IR ĮTEMPIŲ TARPUSAVIO PRIKLAUSOMYBĖ IR JOS APRAŠYMO METODIKA
I. ŽIDONIS
Šiaulių universitetas, Vilniaus g. 273-6, 76332 Šiauliai, Lietuva, el.p.:
ipolitaz@splius.lt
R e z i u m ė
Dažnai tenka apskaičiuoti gelžbetoninių elementų deformacijų
įtempių būvį normaliniuose pjūviuose. Tai daroma įvairiose elemento apkrovimo
stadijose: iki plyšių susidarymo, plyšimo, konstrukcijų su plyšiais
eksploatavimo, elemento irimo stadijose.
Šių stadijų deformacijų įtempių būvio parametrams
apskaičiuoti naudojamos labai sąlygiškos įtempių diagramos. Nėra kaip
apskaičiuoti plyšių bei tempiamo betono aukščio virš jų. Labai netiksliai
nustatomas gniuždomos betono zonos aukštis. Negalima apskaičiuoti minėtų
parametrų stadijose prieš plyšių susidarymą bei prieš elementų irimą. Neturime
galimybės nustatyti deformacijų įtempių būklę nekarpytų elementų plastiškumo
šarnyruose. Nėra metodo nustatyti gelžbetoninių elementų deformacijų įtempių
būklę pagal išmatuotus plyšių parametrus (plyšių plotį, aukštį ir atstumą tarp
jų) stadijose, artimose elemento irimui.
Daug problemų galima išspręsti, naudojant realesnes,
kreivines betono deformacijų įtempių diagramas. Bet jas naudoti sunku dėl
integravimo problemų.
Normaliojo, sunkiojo bei smulkiagrūdžio C8/10-C90/105 stiprio
klasių betono įtempiams s c apskaičiuoti straipsnio autorius
siūlo formulę. Ją tikslinga naudoti tuomet, kai reikia integruoti kreivinę
įtempių diagramą, pavyzdžiui, sudarant poveikių statinės pusiausvyros lygtis.
APIE VIENĄ SMŪGINIO TĄSUMO ĮVERTINIMO METODĄ
A. BARON, J. BAKHRACHEVA
Volgogrado valstybinis technikos universitetas, Lenino alėja 28, 400131
Volgogradas, Rusija, el.p.:
detmash@vstu.ru
R e z i u m ė
Pateikiami vamzdinių plienų mechaninių bandymų, atliktų
temperatūrų intervale 77-293 K, rezultatai. Nustatyta kietumo pagal Mejerį,
bandomosios apkrovos ir sferinio indentoriaus įspaudos gylio tarpusavio
priklausomybė. Išanalizuotas modelis smūginiam tąsumui nustatyti pagal sferinio
indentoriaus įspaudą. Modelis pagrįstas žinoma įspaudimo kritinės energijos
koncepcija IEF. Išanalizavus pateikiamą modelį daroma prielaida, kad suardymo
sąlygos atsiranda tada, kai įtempis sz
įspaudos viduryje viršija kritinį trapiojo medžiagos suardymo įtempį
sf. Apskaičiuotos indentoriui įspausti
reikalingos energijos Uf reikšmės, esant sąlygai
sz =sf.
Pereinamųjų temperatūrų intervale nustatytos tirtų plienų linijinės šios
energijos ir smūginio tąsumo KCV tarpusavio priklausomybės: KCV =
φ Uf. Kampinio koeficiento φ reikšmės šioje
lygtyje priklauso nuo tikrosios atsparumo nutraukimui Sk
dydžio reikšmės, esant temperatūrai 77 K. Parodyta galimybė smūginį tąsumą
KCV netiesiogiai įvertinti pagal įspaudimo ir tempimo bandymų rezultatus.
DETALIŲ
CENTRAVIMO MODELIAVIMAS ESANT KINEMATINIAM ŽADINIMUI
B. BAKŠYS
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.:
bronius.baksys@ktu.lt
J. BASKUTIENĖ
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.:
jbask@ktu.lt
R e z i u m ė
Straipsnyje nagrinėjamas veleno-įvorės tipo detalių
centravimas kinematiškai žadinant velenėlį. Sudarytas matematinis modelis
besmūgiam detalių centravimo režimui. Gautos grafinės detalių centravimo laiko
priklausomybės nuo pradinio prispaudimo jėgos, posūkio standumo, sujungimo
tarpelio, trinties koeficiento bei žadinimo dažnio. Nustatytos parametrų derinių
sritys, kur veleno-įvorės detalių centravimas yra stabilus ir patikimas.
Tinkamai suderinus dinaminės sistemos ir vibracinio žadinimo parametrus galima
patikimai centruoti detales robotizuoto rinkimo metu.
KOMPONAVIMO SCHEMA
IR JOS ĮTAKA STŪMOKLINIO VARIKLIO VIRPESIAMS
A. VASILYEV, K. DOLGOV
Volgogrado valstybinis technikos universitetas, Lenino alėja 28, 400131
Volgogradas, Rusija, el.p.:
vasilyev@vstu.ru
R e z i u m ė
Straipsnyje pateikiama variklio komponavimo transporto
priemonėje schemos įtakos jo darbo stabilumui ir virpesiams analizės metodika.
Ji leidžia nustatyti V formos variklio komponuotę, kuri užtikrintų ne tik
stabilų darbą, bet ir gerus masės ir matmenų indeksus bei minimalų virpesių
lygį.
ŽINIŲ BAZIŲ METODO SUKŪRIMAS
LIEJAMOJO PRESAVIMO FORMŲ LIEČIŲ IR LIEJIMO KANALŲ PARAMETRAMS NUSTATYTI
Ž. RUTKAUSKAS
Ilmenau technologijos universitetas, PF 10 05 65 98684 Ilmenau, Vokietija,
el.p.:
zydrunas.rutkauskas@stud.ktu.lt
A. BARGELIS
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.:
Algirdas.Bargelis@ktu.lt
R e z i u m ė
Straipsnyje nagrinėjamas intelektualių sistemų taikymas
liejamojo presavimo formoms projektuoti. Plačiau yra tiriamas sukurtos žinių
bazės modulis, skirtas šių formų liejimo sistemai parinkti. Tam tikslui buvo
susisteminti žinomi teoriniai liečių ir liejimo kanalų parametrų apskaičiavimo
metodai, faktai bei sukurtos liejimo sistemos parinkimo taisyklės, naudojant
ekspertų žinias. Liečių ir liejimo kanalų parametrų apskaičiavimo tikslumas
žinių bazės metodu buvo testuotas, lyginant gautus rezultatus su eksperimentinių
tyrimų duomenimis.
METALINĖMIS SĄVARŽOMIS PAKUOTES UŽDARANČIŲ PAKAVIMO AUTOMATŲ TEORINIAI
PAGRINDAI
L. PAULAUSKAS
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.:
lionginas.paulauskas@ktu.lt
R e z i u m ė
Straipsnyje pateikti pakavimo automatų produktams fasuoti į
plėveles, užspaudžiant pakuočių galus metalinėmis sąvaržomis, teoriniai
pagrindai. Pateiktos sukurtos naujos pakavimo technologijos, pakavimo automatų
principinės schemos, šių automatų kinematinių ir dinaminių charakteristikų
skaičiavimo metodika.
TRINTIES ĮTAKA GRANULIUOTŲ MEDŽIAGŲ SEGREGACIJAI PAGAL DYDŽIUS
A. DŽIUGYS
Lietuvos energetikos institutas, Breslaujos g. 3, 44403 Kaunas, Lietuva, el.p.:
dziugys@isag.lei.lt
R. NAVAKAS
Lietuvos energetikos institutas, Breslaujos g. 3, 44403 Kaunas, Lietuva, el.p.:
rnavakas@mail.lei.lt
R e z i u m ė
Skaitiniu modeliavimu, naudojant diskrečiųjų elementų metodą,
buvo tirtas segregacijos pagal dydžius procesas modelinėje granuliuotos
medžiagos sistemoje, sudarytoje iš 1600 įvairaus dydžio apvalių dalelių ir
maišomoje stačiakampio laiptelio, periodiškai judančio horizontalia kryptimi.
Parodyta, kad dinaminės trinties koeficientas turi įtakos dalelių
persiskirstymui pagal dydžius. Pasiūlyta lygtis, aprašanti, kaip laikui bėgant
keičiasi ir eksponentiškai artėja prie tam tikros stacionarios vertės
segregacijos intensyvumas.
Segregacijos intensyvumo priklausomybė nuo dinaminės trinties
koeficiento yra nemonotoniška: segregacijos intensyvumas yra didesnis esant
mažoms dinaminės trinties koeficiento vertėms ir pasiekia minimumą trinčiai
didėjant iki , tačiau, esant didesnėms dinaminės trinties koeficiento vertėms,
vėl pradeda didėti. Tokia priklausomybė leidžia manyti, kad, esant atitinkamoms
eksperimentinėms sąlygoms ir medžiagos savybėms, vyrauja skirtingi segregacijos
mechanizmai. Dalelių vidutinių greičių laukai ir srauto linijos rodo, kad, esant
skirtingoms dinaminės trinties koeficiento vertėms, pasikeičia dalelių
kolektyvinio judėjimo pobūdis.
METALO
STRUKTŪROS GAUTOS, APVIRINANT TITANO DEFORMUOJAMĄ LYDINĮ, TYRIMAS
I. VISHNIAKAS
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Basanavičiaus 28, 03324 Vilnius,
Lietuva, el.p.:
ivanas@me.vtu.lt
R e z i u m ė
Titano ir jo lydinių suvirinamumas daugiausia priklauso nuo
jų fizikinių ir cheminių savybių. Svarbiausios iš šių savybių yra: aukštas
titano aktyvumas esant padidintoms temperatūroms, padidintas grūdo augimas
kaitinant ir trapių fazių susidarymo galymybė aušinant suvirintą jungtį. Azotas,
deguonis ir ypač vandenilis dideliame koncentracijų diapozone sudaro su titanu
kietus įterpimo tirpalus. Šios dujos žymiai sumažina metalo plastiškumą ir
padidina jo kietumą bei stiprumą. Įterpimo priedai (dujos) skatina siūlių trapų
irimą, didina jų polinkį šaltųjų plyšių susidarymui ir lėtam suirimui. Mes
atlikome siūlių metalografinius tyrimus, gautus apvirinant mechanizuotu būdu
deformuojamąjį titano lydinį ВТ 3-1 GOST 19807 (Ti-6Al-2Cr-2,5Mo-Zr pagal CR ISO
15608) viela ВТ 1-0 GOST 19807 argono aplinkoje.
Nustatyta, kad didžiausi struktūros pasikeitimai, ir
atitinkamai, savybių pasikeitimai įvyksta sulydymo srityje. Šios zonos dydis
priklauso nuo šių pagrindinių faktorių: suvirinimo metodų ir režimų, lydinio
cheminės sudėties, suvirinamų lapų storio, suvirinimo sąlygų. Sulydimo sritis
yra svarbiausia, įvertinant titano lydinių suvirinamumą ir suvirintųjų jungčių
darbingumą.
|
Administratorius Romualdas Dundulis
Telefonas (+370 37) 300425, faksas (+370-37) 323461, elektroninis paštas
Romualdas.Dundulis@ktu.lt
|
|