EN
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
 
 
 
MECHANIKA NR.: 4(66)
INFORMACIJA
Apie Universitetą
Struktūra
Studijos
Moksliniai tyrimai
Tarptautiniai ryšiai
Biblioteka
Renginiai ir įvykiai
 
Moksleiviams
Stojantiesiems
Studentams
Darbuotojams
Absolventams
Visuomenei
Verslui
 
<% title="MECHANIKA" %>
   Apie "Mechaniką"    Straipsnių parengimo pavyzdys
   Redakcija    1995 – 2007 m.žurnalo turiniai (Nr. 1 – Nr. 68)
   Informacija autoriams      2008 – 2009 m. žurnalo turiniai (Nr.69  –  Nr.80)
   http://zurnalas.mechanika.ktu.lt/


Kontaktai ir prenumerata
 

2006 m.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
2010 m.
2011 m.
 
2012 m.
 
2013 m.
 

Žurnalas "MECHANIKA"
Turinys  Nr.4(66)  
KIETO DEFORMUOJAMO KŪNO MECHANIKA
M. Daunys, R. Dundulis, P. Krasauskas. Vandenilio įtaka cirkonio lydinio Zr-2.5 nb irimo charakteristikoms aplinkos ir paaukštintose temperatūrose (straipsnis anglų kalba)
R. Balevičius, D. Markauskas. Skaitinis granuliuotos medžiagos įtempių tyrimas (straipsnis anglų kalba)
A. Krenevičius, M. Leonavičius, G. Petraitis, M. Gutauskas, R. Stonkus. Skirtingai aušintų ketų stiprumas veikiant ciklinėms apkrovoms (straipsnis anglų kalba)
I. Židonis. Lengvai integruojama betono deformacijų ir įtempių tarpusavio priklausomybė ir jos aprašymo metodika (straipsnis anglų kalba)
A. Baron, J. Bakhracheva. Apie vieną smūginio tąsumo įvertinimo metodą (straipsnis anglų kalba)

MECHANINIŲ SISTEMŲ DINAMIKA

B. Bakšys, J. Baskutienė. Detalių centravimo modeliavimas esant kinematiniam žadinimui (straipsnis anglų kalba)
A. Vasilyev, K. Dolgov. Komponavimo schema ir jos įtaka stūmoklinio variklio virpesiams (straipsnis anglų kalba)

MECHANINIŲ SISTEMŲ PROJEKTAVIMAS IR OPTIMIZAVIMAS

Ž. Rutkauskas, A Bargelis.

Žinių bazių metodo sukūrimas liejamojo presavimo formų liečių ir liejimo kanalų parametrams nustatyti (straipsnis anglų kalba)

L. Paulauskas. Metalinėmis sąvaržomis pakuotes uždarančių pakavimo automatų teoriniai pagrindai (straipsnis anglų kalba)

MECHANINĖS TECHNOLOGIJOS

A. Džiugys, R.Navakas. Trinties įtaka granuliuotų medžiagų segregacijai pagal dydžius (straipsnis anglų kalba)
I. Višniakas. Metalo struktūros gautos, apvirinant titano deformuojamą lydinį, tyrimas (straipsnis anglų kalba)

Administratorius Romualdas Dundulis
Telefonas (+370 37) 300425, faksas (+370 37) 323461,
 elektroninis paštas Romualdas.Dundulis@ktu.lt 

Straipsnių reziumė

VANDENILIO ĮTAKA CIRKONIO LYDINIO ZR-2.5 NB IRIMO CHARAKTERISTIKOMS APLINKOS IR PAAUKŠTINTOSE TEMPERATŪROSE

M. DAUNYS
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: mykolas.daunys@ktu.lt

R. DUNDULIS

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: romualdas.dundulis@ktu.lt

P. KRASAUSKAS

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: povilas.krasauskas@ktu.lt

R e z i u m ė

Darbo tikslas – ištirti Ignalinos AE antrojo energetinio bloko kuro kanalų vamzdžių, pagamintų iš cirkonio lydinio senėjimo procesą, t.y. nustatyti vandenilio koncentracijos ir temperatūros įtaką šio lydinio mechaninėms, irimo tąsumo charakteristikoms ir kritiniam J integralui .

Vienas iš pagrindinių faktorių sukeliančių eksploatacijos metu kuro kanalų medžiagos degradaciją yra vandenilis, kuris korozijos proceso metu yra absorbuojamas cirkonio lydinio. Esant vandeniliui cirkonio lydinyje pradėję formuotis hidridai sukelia šio lydinio sutrapėjimą ir tuo pačiu sumažina jo atsparumą trapiam irimui.

Irimo tąsumo charakteristikos , ir J integralo kritinės reikšmės kompaktiniams bandiniams (4 mm) be vandenilio ir esant vandeniliui (52, 100 ir 140 ppm) nustatyta 20, 170, 200 ir 300ŗC temperatūrose.

Irimo tąsumo charakteristikos mažai priklauso nuo vandenilio kiekio ir daugiau nuo – temperatūros. Kritinis integralas bandiniams turintiems vandenilio sumažėja 20ŗC temperatūroje, tačiau didėjant bandymo temperatūrai iki 300ŗC taip pat didėja.

Analizuojant cirkonio lydinio ir J1C priklausomybę nuo mechaninių charakteristikų nustatyta, kad modifikuotas plastiškumas patenkinamai aproksimuoja temperatūros ir vandenilio įtaką šioms charakteristikoms.

 Pilnas tekstas
Full text


SKAITINIS GRANULIUOTOS MEDŽIAGOS ĮTEMPIŲ TYRIMAS

R. BALEVIČIUS
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: Robertas.Balevicius@st.vtu.lt

D. MARKAUSKAS

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: dm@fm.vtu.lt

R e z i u m ė

Tiesiogiai išmatuoti granuliuotos medžiagos įtempius yra labai keblu. Todėl straipsnyje atliktas skaitinis šių įtempių modeliavimas įvertinant diskrečias daleles veikiančias jėgas. Pateikta gautų rezultatų verifikacija ir jų suderinamumas su žinomais kontinuumo mechanikos teiginiais.

 Pilnas tekstas
Full text


SKIRTINGAI AUŠINTŲ KETŲ STIPRUMAS VEIKIANT CIKLINĖMS APKROVOMS

A. KRENEVIČIUS
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: ma@fm.vtu.lt

M. LEONAVIČIUS

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: minleo@fm.vtu.lt

G. PETRAITIS

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: gedp@fm.vtu.lt

M. GUTAUSKAS

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: ma@fm.vtu.lt

R. STONKUS

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: ma@fm.vtu.lt

R e z i u m ė

Straipsnyje pateikiami lietų ir specialiai aušintų ketų daugiaciklio nuovargio eksperimentinio ir analitinio tyrimo rezultatai. Žinoma ketaus rūšis liejimo procese modifikuota tam, kad gauti geresnes mechanines savybes ir atsparumą plyšio susidarymui ir plitimui. Nustatyti mechaninių savybių rodikliai rodo, kad specialus aušinimas pakeičia struktūrą, padidina plastiškumą ir suvienodina takumo ir stiprumo ribas. Lieto ketaus struktūra turi įvairaus dydžio dribsnių ir rutuliukų pavidalo grafitą, kuris po specialaus aušinimo įgauna rutulinę formą, sumažėja, suvienodėja dydžiu bei susmulkėja visa struktūra. Išbandžius kompaktinius necentrinio tempimo CT bandinius nustatyti įtempimų intensyvumo koeficientų ribiniai intervalai priklausomai nuo tokių mechaninių savybių rodiklių: kietumo, plastiškumo ir stiprumo bei takumo ribų santykio. Pasiūlyta ir mechaninių savybių rodiklių priklausomybės analitinė išraiška gali būti panaudojama cikliškai apkraunamų didelio gabarito detalių stiprumo skaičiavimui.

 Pilnas tekstas
Full text


LENGVAI INTEGRUOJAMA BETONO DEFORMACIJŲ IR ĮTEMPIŲ TARPUSAVIO PRIKLAUSOMYBĖ IR JOS APRAŠYMO METODIKA

I. ŽIDONIS
Šiaulių universitetas, Vilniaus g. 273-6, 76332 Šiauliai, Lietuva, el.p.: ipolitaz@splius.lt 

R e z i u m ė

Dažnai tenka apskaičiuoti gelžbetoninių elementų deformacijų įtempių būvį normaliniuose pjūviuose. Tai daroma įvairiose elemento apkrovimo stadijose: iki plyšių susidarymo, plyšimo, konstrukcijų su plyšiais eksploatavimo, elemento irimo stadijose.

Šių stadijų deformacijų įtempių būvio parametrams apskaičiuoti naudojamos labai sąlygiškos įtempių diagramos. Nėra kaip apskaičiuoti plyšių bei tempiamo betono aukščio virš jų. Labai netiksliai nustatomas gniuždomos betono zonos aukštis. Negalima apskaičiuoti minėtų parametrų stadijose prieš plyšių susidarymą bei prieš elementų irimą. Neturime galimybės nustatyti deformacijų įtempių būklę nekarpytų elementų plastiškumo šarnyruose. Nėra metodo nustatyti gelžbetoninių elementų deformacijų įtempių būklę pagal išmatuotus plyšių parametrus (plyšių plotį, aukštį ir atstumą tarp jų) stadijose, artimose elemento irimui.

Daug problemų galima išspręsti, naudojant realesnes, kreivines betono deformacijų įtempių diagramas. Bet jas naudoti sunku dėl integravimo problemų.

Normaliojo, sunkiojo bei smulkiagrūdžio C8/10-C90/105 stiprio klasių betono įtempiams s c apskaičiuoti straipsnio autorius siūlo formulę. Ją tikslinga naudoti tuomet, kai reikia integruoti kreivinę įtempių diagramą, pavyzdžiui, sudarant poveikių statinės pusiausvyros lygtis.

 Pilnas tekstas
Full text


APIE VIENĄ SMŪGINIO TĄSUMO ĮVERTINIMO METODĄ

A. BARON, J. BAKHRACHEVA
Volgogrado valstybinis technikos universitetas, Lenino alėja 28, 400131 Volgogradas, Rusija, el.p.: detmash@vstu.ru

R e z i u m ė

Pateikiami vamzdinių plienų mechaninių bandymų, atliktų temperatūrų intervale 77-293 K, rezultatai. Nustatyta kietumo pagal Mejerį, bandomosios apkrovos ir sferinio indentoriaus įspaudos gylio tarpusavio priklausomybė. Išanalizuotas modelis smūginiam tąsumui nustatyti pagal sferinio indentoriaus įspaudą. Modelis pagrįstas žinoma įspaudimo kritinės energijos koncepcija IEF. Išanalizavus pateikiamą modelį daroma prielaida, kad suardymo sąlygos atsiranda tada, kai įtempis sz įspaudos viduryje viršija kritinį trapiojo medžiagos suardymo įtempį sf. Apskaičiuotos indentoriui įspausti reikalingos energijos Uf reikšmės, esant sąlygai sz =sf. Pereinamųjų temperatūrų intervale nustatytos tirtų plienų linijinės šios energijos ir smūginio tąsumo KCV tarpusavio priklausomybės: KCV = φ Uf. Kampinio koeficiento φ reikšmės šioje lygtyje priklauso nuo tikrosios atsparumo nutraukimui Sk dydžio reikšmės, esant temperatūrai 77 K. Parodyta galimybė smūginį tąsumą KCV netiesiogiai įvertinti pagal įspaudimo ir tempimo bandymų rezultatus.

 Pilnas tekstas
Full text


DETALIŲ CENTRAVIMO MODELIAVIMAS ESANT KINEMATINIAM ŽADINIMUI

B. BAKŠYS
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: bronius.baksys@ktu.lt 

J. BASKUTIENĖ

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: jbask@ktu.lt 

R e z i u m ė

Straipsnyje nagrinėjamas veleno-įvorės tipo detalių centravimas kinematiškai žadinant velenėlį. Sudarytas matematinis modelis besmūgiam detalių centravimo režimui. Gautos grafinės detalių centravimo laiko priklausomybės nuo pradinio prispaudimo jėgos, posūkio standumo, sujungimo tarpelio, trinties koeficiento bei žadinimo dažnio. Nustatytos parametrų derinių sritys, kur veleno-įvorės detalių centravimas yra stabilus ir patikimas. Tinkamai suderinus dinaminės sistemos ir vibracinio žadinimo parametrus galima patikimai centruoti detales robotizuoto rinkimo metu.

 Pilnas tekstas
Full text


KOMPONAVIMO SCHEMA IR JOS ĮTAKA STŪMOKLINIO VARIKLIO VIRPESIAMS

A. VASILYEV, K. DOLGOV
Volgogrado valstybinis technikos universitetas, Lenino alėja 28, 400131 Volgogradas, Rusija, el.p.: vasilyev@vstu.ru

R e z i u m ė

Straipsnyje pateikiama variklio komponavimo transporto priemonėje schemos įtakos jo darbo stabilumui ir virpesiams analizės metodika. Ji leidžia nustatyti V formos variklio komponuotę, kuri užtikrintų ne tik stabilų darbą, bet ir gerus masės ir matmenų indeksus bei minimalų virpesių lygį.

 Pilnas tekstas
Full text


ŽINIŲ BAZIŲ METODO SUKŪRIMAS LIEJAMOJO PRESAVIMO FORMŲ LIEČIŲ IR LIEJIMO KANALŲ PARAMETRAMS NUSTATYTI

Ž. RUTKAUSKAS
Ilmenau technologijos universitetas, PF 10 05 65 98684 Ilmenau, Vokietija, el.p.:
zydrunas.rutkauskas@stud.ktu.lt
A. BARGELIS

Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: Algirdas.Bargelis@ktu.lt

R e z i u m ė

Straipsnyje nagrinėjamas intelektualių sistemų taikymas liejamojo presavimo formoms projektuoti. Plačiau yra tiriamas sukurtos žinių bazės modulis, skirtas šių formų liejimo sistemai parinkti. Tam tikslui buvo susisteminti žinomi teoriniai liečių ir liejimo kanalų parametrų apskaičiavimo metodai, faktai bei sukurtos liejimo sistemos parinkimo taisyklės, naudojant ekspertų žinias. Liečių ir liejimo kanalų parametrų apskaičiavimo tikslumas žinių bazės metodu buvo testuotas, lyginant gautus rezultatus su eksperimentinių tyrimų duomenimis.

 Pilnas tekstas
Full text


METALINĖMIS SĄVARŽOMIS PAKUOTES UŽDARANČIŲ PAKAVIMO AUTOMATŲ TEORINIAI PAGRINDAI

L. PAULAUSKAS
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: lionginas.paulauskas@ktu.lt

R e z i u m ė

Straipsnyje pateikti pakavimo automatų produktams fasuoti į plėveles, užspaudžiant pakuočių galus metalinėmis sąvaržomis, teoriniai pagrindai. Pateiktos sukurtos naujos pakavimo technologijos, pakavimo automatų principinės schemos, šių automatų kinematinių ir dinaminių charakteristikų skaičiavimo metodika.

 Pilnas tekstas
Full text


TRINTIES ĮTAKA GRANULIUOTŲ MEDŽIAGŲ SEGREGACIJAI PAGAL DYDŽIUS

A. DŽIUGYS
Lietuvos energetikos institutas, Breslaujos g. 3, 44403 Kaunas, Lietuva, el.p.: dziugys@isag.lei.lt

R. NAVAKAS

Lietuvos energetikos institutas, Breslaujos g. 3, 44403 Kaunas, Lietuva, el.p.: rnavakas@mail.lei.lt 

R e z i u m ė

Skaitiniu modeliavimu, naudojant diskrečiųjų elementų metodą, buvo tirtas segregacijos pagal dydžius procesas modelinėje granuliuotos medžiagos sistemoje, sudarytoje iš 1600 įvairaus dydžio apvalių dalelių ir maišomoje stačiakampio laiptelio, periodiškai judančio horizontalia kryptimi. Parodyta, kad dinaminės trinties koeficientas turi įtakos dalelių persiskirstymui pagal dydžius. Pasiūlyta lygtis, aprašanti, kaip laikui bėgant keičiasi ir eksponentiškai artėja prie tam tikros stacionarios vertės segregacijos intensyvumas.

Segregacijos intensyvumo priklausomybė nuo dinaminės trinties koeficiento yra nemonotoniška: segregacijos intensyvumas yra didesnis esant mažoms dinaminės trinties koeficiento vertėms ir pasiekia minimumą trinčiai didėjant iki , tačiau, esant didesnėms dinaminės trinties koeficiento vertėms, vėl pradeda didėti. Tokia priklausomybė leidžia manyti, kad, esant atitinkamoms eksperimentinėms sąlygoms ir medžiagos savybėms, vyrauja skirtingi segregacijos mechanizmai. Dalelių vidutinių greičių laukai ir srauto linijos rodo, kad, esant skirtingoms dinaminės trinties koeficiento vertėms, pasikeičia dalelių kolektyvinio judėjimo pobūdis.

 Pilnas tekstas
Full text


METALO STRUKTŪROS GAUTOS, APVIRINANT TITANO DEFORMUOJAMĄ LYDINĮ, TYRIMAS

I. VISHNIAKAS
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Basanavičiaus 28, 03324 Vilnius, Lietuva, el.p.: ivanas@me.vtu.lt
 

R e z i u m ė

Titano ir jo lydinių suvirinamumas daugiausia priklauso nuo jų fizikinių ir cheminių savybių. Svarbiausios iš šių savybių yra: aukštas titano aktyvumas esant padidintoms temperatūroms, padidintas grūdo augimas kaitinant ir trapių fazių susidarymo galymybė aušinant suvirintą jungtį. Azotas, deguonis ir ypač vandenilis dideliame koncentracijų diapozone sudaro su titanu kietus įterpimo tirpalus. Šios dujos žymiai sumažina metalo plastiškumą ir padidina jo kietumą bei stiprumą. Įterpimo priedai (dujos) skatina siūlių trapų irimą, didina jų polinkį šaltųjų plyšių susidarymui ir lėtam suirimui. Mes atlikome siūlių metalografinius tyrimus, gautus apvirinant mechanizuotu būdu deformuojamąjį titano lydinį ВТ 3-1 GOST 19807 (Ti-6Al-2Cr-2,5Mo-Zr pagal CR ISO 15608) viela ВТ 1-0 GOST 19807 argono aplinkoje.

Nustatyta, kad didžiausi struktūros pasikeitimai, ir atitinkamai, savybių pasikeitimai įvyksta sulydymo srityje. Šios zonos dydis priklauso nuo šių pagrindinių faktorių: suvirinimo metodų ir režimų, lydinio cheminės sudėties, suvirinamų lapų storio, suvirinimo sąlygų. Sulydimo sritis yra svarbiausia, įvertinant titano lydinių suvirinamumą ir suvirintųjų jungčių darbingumą.

 Pilnas tekstas
Full text


Administratorius Romualdas Dundulis
Telefonas (+370 37) 300425, faksas (+370-37) 323461, elektroninis paštas Romualdas.Dundulis@ktu.lt

 

Atnaujinta 2007-10-31
Taip pat
Akademinė informacijos sistema
Publikacijų duomenų bazė

Fakultetai
Institutai
Centrai
Leidykla

Kontaktai
Mokslo tarnyba
Tarptautinių ryšių skyrius