"Mechanika"
Apie "Mechaniką"	http://zurnalas.mechanika.ktu.lt/
Redakcija
Informacija autoriams      Straipsnių parengimo pavyzdys	Archyvai:        1997 m. Nr. 1 (8) - 2011 m. Nr. 4        1995 – 2007 m.žurnalo turiniai (Nr. 1 – Nr. 68)          2008 – 2009 m. žurnalo turiniai (Nr.69  –  Nr.80)

Kontaktai ir prenumerata

2006 m. Nr.3(59) Nr.4(60) Nr.5(61) Nr.6(62)     2007 m. Nr.1(63) Nr.2(64) Nr.3(65)   Nr.4(66)   Nr.5(67)   Nr.6(68)   2008 m. Nr.1(69)    Nr.2(70)     Nr.3(71)   Nr.4(72) Nr.5(73) Nr.6(74) 2009 m. Nr.1(75) Nr.2(76) Nr.3(77) Nr.4(78) Nr.5(79) Nr.6(80) 2010 m. Nr.1(81) Nr.2(82) Nr.3(83) Nr.4(84) Nr.5(85) Nr.6(86) 2011 m. 17(1) 17(2) 17(3) 17(4) 17(5) Nuo 2011 m. Nr. 1 http://www.mechanika.ktu.lt

Žurnalas "MECHANIKA"

R. JASEVIČIUS
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: ma@fm.vgtu.lt
R. KAČIANAUSKAS
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: rkac@fm.vgtu.lt

R e z i u m ė

Straipsnyje diskrečiųjų elementų metodu (DEM) nagrinėjamas tamprios sferinės dalelės normalinis kontaktas su deformuojamu pagrindu. Nustatyto spindulio dalelė juda veikiama sunkio jėgos. Deformuojamas kontūras nagrinėjamas kaip įtvirtinta kintamo tamprumo modulio ir kintamo spindulio sferinė dalelė. Ribinis atvejis – kai pagrindo spindulys artėja į begalybę ir atspindi tamprųjį puserdvį, o didinant tamprumo modulį pagrindas atitinka kietąją dalelę. Tiesinis modelis ir netiesinis Herco kontakto modelis, taikant diskretinių elementų metodą, tiriami skaitiškai, naudojantis 5-osios tikslumo eilės prediktoriaus-korektoriaus Giro integravimo schema. Skaitinio modelio tiesinis atvejis testuojamas lyginant su analitiniu sprendiniu. Nagrinėjama dalelės padėtis, greitis ir pagreitis. Remiantis modeliavimo rezultatais nustatytos pagrindo dalelės ribinės reikšmės ir pateiktos rekomendacijos dėl deformuojamojo kontūro rodiklių pasirinkimo modeliuojant DEM.

Pilnas tekstas Full text

---

ĮTEMPIŲ PASIKIRSTYMAS ĮSTRIŽAI LENKIAMAME DAUGIASLUOKSNIAME KONSTRUKCINIAME ELEMENTE

J. BAREIŠIS, A. DANIŠKEVIČIŪTĖ, V. KLEIZA
Kauno technologijos universitetas, Daukanto 12, 35209 Panevėžys, Lietuva, el.p.: tfdek@midi.ppf.ktu.lt

R e z i u m ė

Pateikti įstrižai lenkiamų daugiasluoksnių sijų, turinčių geometrinę ir/ar standuminę asimetriją, stiprumo ir standumo tyrimų rezultatai. Pasiūlytas normalinių įtempių (stiprumo) ir standumo lenkiant bet kuriame daugiasluoksnės sijos skerspjūvio taške skaičiavimo matematinis modulis. Ištirta standumo lenkiant ir stiprumo kitimo priklausomybių kinetika, kintant skerspjūvio geometriniams parametrams ir sijos sluoksnių tamprumo modulių santykiams. Nustatyta, kad įstrižai lenkiamos daugiasluoksnės sijos stiprumas, pagrindinai, priklauso nuo standumo centro padėties ir neutraliosios plokštumos padėties.

Pilnas tekstas Full text

---

IŠ ALIUMINIO LYDINIŲ PAGAMINTŲ KORPUSINIŲ DETALIŲ KIETINIMO YPATUMAI

M. MATLIN
Volgogrado valstybinis technikos universitetas, Lenino 28, 400131 Volgogradas, Rusija, el.p.: matlin@vstu.ru
S. LEBSKY
Volgogrado valstybinis technikos universitetas, Lenino 28, 400131 Volgogradas, Rusija, el.p.: detmash@vstu.ru
A. MOZGUNOVA
Volgogrado valstybinis technikos universitetas, Lenino 28, 400131 Volgogradas, Rusija, el.p.: detmash@vstu.ru
A. FROLOVA
Volgogrado valstybinis technikos universitetas, Lenino28, 400131 Volgogradas, Rusija, el.p.: detmash@vstu.ru

R e z i u m ė

Žinomų dėsnių teisingumui įvertinti, kietinant detalę linijinių deformacijų sąveikos su apdirbimo įrankiu diapazone, darbe eksperimentiniu būdu tyrinėta sukietinto sluoksnio gylio priklausomybė nuo paviršiaus apdirbimo režimo. Pasiūlytas metodas apskaičiuoti optimaliai apkrovai, veikiančiai į kietinamąjį įrankį (plieninį cilindrinį ritinėlį) ir jo spindulį statinio apspaudimo metodu. Ši metodika taikoma iš aliuminio lydinių pagamintoms korpusinėms detalėms.

Pilnas tekstas Full text

---

KREIVINĖS ĮTEMPIŲ DIAGRAMOS PAKEITIMO STAČIAKAMPE ĮTEMPIŲ DIAGRAMA EKVIVALENTIŠKUMO ANALIZĖ

E. DULINSKAS
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: skmml@st.vgtu.lt
D. ZABULIONIS
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: dariusz@st.vgtu.lt

R e z i u m ė

Darbe analizuojama kreivinės įtempių diagramos su žemyn krintančia dalimi pakeitimo stačiakampe įtempių diagrama ekvivalentiškumas skaičiuojant stačiakampio skerspjūvio lenkiamus, ekscentriškai gniuždomus ir ekscentriškai tempiamus gelžbetoninius elementus. Pasiūlyta metodika, leidžianti ekvivalentiškai pakeisti šias diagramas. Pateiktos kreivinės diagramos su žemyn krintančia dalimi ploto ir svorio centro analizinės išraiškos. Standartinėms betono klasėms yra apskaičiuoti ir pateikti koeficientai, įgalinantys ekvivalentiškai pakeisti minėtas diagramas. Tai leidžia skaičiuoti gelžbetoninį elementą taikant stačiakampės įtempių diagramos modelį. Diagramų pakeitimas pagal EC2 ir STR 2.05.05:2005 palygintas su ekvivalentišku kreivinės diagramos su krintančia dalimi pakeitimu stačiakampe įtempių diagrama. Parodyta, kad pagal STR 2.05.05:2005 aukščių santykis labai skiriasi tikrojo nuo stačiakampės ir kreivinės įtempių diagramos aukščių santykio. Straipsnyje taip pat pateikta šio santykio tiksli analizinė išraiška bei tiesinė aproksimacija priklausomai nuo betono charakteristinio ir skaičiuojamojo stiprio.

Pilnas tekstas Full text

---

MEDŽIAGŲ TAMPRUMO CHARAKTERISTIKŲ NUSTATYMAS. DVIEJŲ METODŲ PALYGINIMAS

P. RAGAUSKAS
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio st. 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: pr@fm.vgtu.lt
E. SKUKIS
Rygos technikos universitetas, Kalku 1, 1658 Ryga, Latvija, el.p.: edskukis@bf.rtu.lv

R e z i u m ė

Straipsnyje lyginami du medžiagų tamprumo charakteristikų nustatymo metodai siekiant nustatyti galimybę sujungti juos į galingą ir greitaveikį medžiagų tamprumo charakteristikų nustatymo įrankį. Metodai aprašyti teoriškai, išanalizuotos pagrindinės jų galimybės. Atlikti eksperimentai, kuriais nustatytos aliuminio bandinių tamprumo charakteristikos. Abu metodai kokybiškai palyginti, pateiktos išvados ir pasiūlymai.

Pilnas tekstas Full text

---

VARGINIMO APLINKOS TEMPERATŪROS ĮTAKA LAMINUOTOS ODOS MECHANINĖMS SAVYBĖMS

D. MILAŠIENĖ
Kauno technologijos universitetas, Studentų 56, 51424 Kaunas, Lietuva, el.p.: daiva.milasiene@ktu.lt

R e z i u m ė

Straipsnyje pateikiami varginimo lankstant aplinkos temperatūros įtakos laminuotos odos ir atskirų jos sluoksnių (skeltinės odos ir mikroporingos poliuretaninės (PU) Permair plėvelės) mechaninėms tempimo savybėms (stipriui ir tamprumo moduliui) tyrimo rezultatai. Tiriamųjų medžiagų bandiniai buvo varginami keičiant aplinkos temperatūrą nuo 20 ± 2°C iki - 20 ± 2°C (lankstymo ciklų skaičius N_C = 10⁵). Gautos tirtų odų mechaninių savybių rodiklių priklausomybės nuo aplinkos temperatūros yra panašios ir visiškai skiriasi nuo analogiškų mikroporingosios plėvelės savybių. Laminuotos odos paviršiaus defektai tampa aiškiai matomi esant gana žemai lankstymo aplinkos temperatūrai (£- 10°C).

Pilnas tekstas Full text

---

DVIEJŲ CILINDRINIŲ PAVIRŠIŲ, VEIKIAMŲ SMŪGINĖS APKROVOS, SĄVEIKOS ANALIZĖ

V. DOROŠEVAS
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: vikdor@ktu.lt
V. VOLKOVAS
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: vitalijus.volkovas@ktu.lt

R e z i u m ė

Straipsnyje nagrinėjamos vamzdynų sistemų, vei¬kiamų smūginės apkrovos, reakcija bei dinaminių procesų modeliavimo ir vertinimo galimybės. Nevienalytėms sistemoms būdingos skirtingos savybės ir ypatumai, pvz., vamzdynas su apnašomis viduje. Smūginis poveikis yra efektyvus metodas, pakeičiantis šios sistemos kokybinę ir kiekybinę būklę. Sukurtas apnašų tampriai plastiškos medžiagos poslinkių, esant smūginiam poveikiui, matematinis modelis ir atliktas modeliavimas. Tai leidžia analizuoti sistemų specifinės būklės keitimo dinamiką. Straipsnyje pateikti tampriai plastiškos medžiagos poslinkių, inicijuotų sprogimais vamzdynų sistemoje, skaičiavimų rezultatai.

Pilnas tekstas Full text

---

SANTVARŲ OPTIMIZAVIMAS MODIFIKUOTU GENETINIU ALGORITMU

D. ŠEŠOK
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: dms@fm.vgtu.lt
R. BELEVIČIUS
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: rb@fm.vgtu.lt

R e z i u m ė

Straipsnyje aprašoma strypinių sistemų (santvarų arba rėmų) topologijos ir formos optimizacija. Optimizacija pradedama nuo į baigtinį mazgų skaičių sudalytos struktūros; mazgai strypais vieni su kitais sujungiami visais galimais variantais. Netinkami strypinių sistemų variantai atmetami. Nagrinėjamos dvi alternatyvios optimizavimo strategijos: didesnio mazgų skaičiaus pradinės struktūros vien tik topologijos optimizavimas ir topologijos optimizavimas, pradedant nuo mažesnį mazgų skaičių turinčios struktūros ir papildomai optimizuojant gautą topologijos formą. Topologijai optimizuoti naudojamas autorių modifikuotas genetinis algoritmas, kuris tos klasės uždaviniams spręsti tinka geriau negu klasikinis genetinis algoritmas. Į algoritmą vietoj apribojimų sistemos plėtimo įtrauktas papildomas žingsnis – genomo išgryninimas, leidžiantis papildomai pagerinti atskirus populiacijos individus bei išlaikyti daugiau galimybių optimizavimo procesui, nei kad leistų ribojimų griežtinimas. Formai optimizuoti taikomas klasikinis genetinis algoritmas. Abi strategijos efektyviai gerina sprendinį, tačiau taikant bendrąją topologijos ir formos optimizavimo strategiją reikia mažesnių kompiuterio išteklių. Visi straipsnyje aprašomi skaitiniai pavyzdžiai išspręsti naudojantis originalia autorių sukurta programine įranga.

Pilnas tekstas Full text

---

MOBILIŲ MINIROBOTŲ, SKIRTŲ VAMZDYNŲ DIAGNOSTIKOS UŽDAVINIAMS, KŪRIMAS

O. TĂTAR
Cluj-Napoca technikos universitetas, C. Daicoviciu 15, 400641 Cluj-Napoca, Rumunija, el.p.: olimpiut@yahoo.com
D. MÂNDRU
Cluj-Napoca technikos universitetas, C. Daicoviciu 15, 400641 Cluj-Napoca, Rumunija, el.p.: mandrud@yahoo.com
I. ARDELEAN
Cluj-Napoca technikos universitetas, C. Daicoviciu 15, 400641 Cluj-Napoca, Rumunija, el.p.: ioan_ardelean@yahoo.com

R e z i u m ė

Nagrinėjamos miniatiūrinių robotizuotų sistemų panaudojimo galimybės vamzdynų diagnostikai, tyrimui ir aptarnavimui. Straipsnyje detaliai aptartas autorių indėlis šioje srityje. Apibūdinti du autorių sukurti vamzdynams skirti minirobotai. Pagrindinis dėmesys skiriamas mobilumui vamzdyno viduje ir atitinkamoms vykdymo sistemoms. Pateikiama keletas funkcinių charakteristikų (pvz.. maksimalus/minimalus vidinis vamzdžio skersmuo).

Pilnas tekstas Full text

---

PEREINAMŲJŲ PROCESŲ IR CHARAKTERISTIKŲ TYRIMAS PROTEZŲ KONSTRUKCIJŲ, PAGAMINTŲ IŠ FORMOS ATMINTĮ TURINČIŲ LAIDŲ, SUGRIEBIMO GRANDYSE

K.T. O’TOOLE
Dublino technologijos institutas, Boltono g., Dublinas 1, Airijos Respublika, el.p.: kevin.otoole@dit.ie
M.M. MCGRATH
Dublino technologijos institutas, Boltono g., Dublinas 1, Airijos Respublika, el.p.: mark.mcgrath@dit.ie
D.W. HATCHETT
Dublino technologijos institutas, Boltono g., Dublinas 1, Airijos Respublika, el.p.: david.hatchett@gmail.com

R e z i u m ė

Šiuolaikinių rankų plaštakų protezų konstrukcijose naudojami palyginti gremėzdiški, sunkūs ir triukšmingi nuolatinės srovės varikliai. Bandoma sukurti efektyvesnius viršutinių galūnių protezus. Identifikavimą, charakteristikų nustatymą bei eksperimentinį funkcionalumo tyrimą būtina atlikti esant palankesniam jėgos ir masės santykiui. Pagrindinis darbo tikslas – atlikti išsamų lydinių su formos atmintimi (FA) panaudojimo rankų pirštų protezų pavaroms gaminti tyrimą. Atlikta išsami literatūros analizė, siekiant nustatyti maksimalias kiekvieno žmogaus rankos piršto sugriebimo jėgas esant skirtingai apkrovai. Remiantis analizės duomenimis, atlikti eksperimentai rankos reakcijos laikui sugriebimo ir paleidimo metu, nustatyti. Gauti rezultatai ir matmenys bus panaudoti galūnių protezams kurti.

Sukurtas eksperimentinis stendas įvairių konfigūracijų konstrukcijoms iš skirtingo skersmens FA laidų pereinamojo ir stacionaraus būvio charakteristikoms tirti. Atliktas įvairių konstrukcijų skirtingų konfigūracijų iš 150 µm ir 300 µm nitinolo vielos tyrimas. Buvo naudojama sistema konstrukciją apibūdinantiems duomenims, ypatingai deformacinėms ir jėginėms įvairių konstrukcijų charakteristikoms, rinkti ir kaupti. Atliktas tiesioginis pavaros galimybių ir reikalavimų, keliamų veikiančios galūnės pagrindiniams sugriebimo veiksmams palyginimas. Šis darbas padės kurti tobulesnes protezų konstrukcijas.

Pilnas tekstas Full text

---

AUTONOMINIAI MOBILIEJI ROBOTAI IŠORĖS DARBAMS

H. LOOSE
Brandenburgo taikomųjų mokslų universitetas, Magdeburgero 50, 14770 Brandenburgas, Vokietija, el.p.: loose@fh-brandenburg.de

R e z i u m ė

Pristatoma nebrangi techninė sistema išorės robotams, tinkama mokymui, pramonei ir asmeninėms reikmėms. Analizuojamas sistemos, jutiklių, valdiklio, GPS ir vaizdų apdorojimo techninių komponentų parinkimas, pasiūlyta programinė įranga, leidžianti studentams ar tyrėjams pritaikyti savo algoritmus vietos nustatymo, navigacinėms ir kitoms užduotims atlikti. Galima integruoti kelis robotus sujungiant skirtingas technines sistemas į vadinamąjį BOSPORUS tinklą. Taip sukuriamas tinklas jutiklių bei vaizdų apdorojimo duomenims surinkti, kaupti, mobilių sistemų navigacijai ir valdymui. Tokios sistemos architektūra pristatyta ir įvertinta Brandenburgo taikomųjų mokslų universitete.

Pilnas tekstas Full text

---