"Mechanika"
Apie "Mechaniką"	http://zurnalas.mechanika.ktu.lt/
Redakcija
Informacija autoriams      Straipsnių parengimo pavyzdys	Archyvai:        1997 m. Nr. 1 (8) - 2011 m. Nr. 4        1995 – 2007 m.žurnalo turiniai (Nr. 1 – Nr. 68)          2008 – 2009 m. žurnalo turiniai (Nr.69  –  Nr.80)

Kontaktai ir prenumerata

2006 m. Nr.3(59) Nr.4(60) Nr.5(61) Nr.6(62)     2007 m. Nr.1(63) Nr.2(64) Nr.3(65)   Nr.4(66)   Nr.5(67)   Nr.6(68)   2008 m. Nr.1(69)    Nr.2(70)     Nr.3(71)   Nr.4(72) Nr.5(73) Nr.6(74) 2009 m. Nr.1(75) Nr.2(76) Nr.3(77) Nr.4(78) Nr.5(79) Nr.6(80) 2010 m. Nr.1(81) Nr.2(82) Nr.3(83) Nr.4(84) Nr.5(85) Nr.6(86) 2011 m. 17(1) 17(2) 17(3) 17(4) 17(5) Nuo 2011 m. Nr. 1 http://www.mechanika.ktu.lt

Žurnalas "MECHANIKA"

SRIEGINIŲ JUNGČIŲ CIKLINIO ILGAAMŽIŠKUMO PROGNOZAVIMAS

A. Krenevičius
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: kron@fm.vgtu.lt

M. Leonavičius
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: minleo@fm.vgtu.lt

Reziumė

Straipsnyje pateiktas modifikuotas norminis srieginių jungčių ciklinio ilgaamžiškumo prognozavimo metodas, įvertinantis apkrovos pasiskirstymą sriegio vijose. Panaudotas apkrovos ir įtempių pasiskirstymo vijose modelis, kuris atspindi srieginių jungčių medžiagų bei visu ir ne visu profiliu sukibusių vijų porų tampriai plastinio deformavimo savybes. Gauti skaičiavimo rezultatai artimi eksperimentinėms reikšmėms ir jų neviršija.

Pilnas tekstas Full text

---

LENKIAMŲ GELŽBETONINIŲ ELEMENTŲ NORMALINIŲ PJŪVIŲ GNIUŽDOMOSIOS ZONOS PARAMETRŲ PAGAL EC2 IR STR 2.05.05:2005 ANALIZĖ

D. Zabulionis
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al.　11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: dariusz@st.vgtu.lt
E. Dulinskas
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al.　11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: skmml@st.vtu.lt

Reziumė

Straipsnyje analizuojami lenkiamų gelžbetoninių elementų normalinio pjūvio stačiakampės įtempių diagramos koeficientai pagal skirtingas normas ir metodikas. Šie koeficientai palyginti su eksperimentiniais kitų autorių duomenimis. Nustatyta, kad stačiakampės įtempių diagramos kai kurių koeficientų teorinės ir eksperimentinės reikšmės esant aukštoms betono klasėms yra mažesnės už mažiausias galimas reikšmes, gautas imant trikampę įtempių diagramą. Taip pat buvo analizuotas ribinis gniuždomos zonos aukštis pagal STR　2.05.05:2005 ir galiojant plokščiųjų pjūvių hipotezei. Nustatyta, kad šių diagramų aukštis skiriasi gana žymiai.

Pilnas tekstas Full text

J. Danielytė
Kauno technologijos universitetas, A. Mickevičiaus 37, 44244 Kaunas, Lietuva, el.p.: Jovita.Danielyte@ktu.lt
R. Gaidys
Kauno technologijos universitetas, Studentų 50, 51368 Kaunas, Lietuva, el.p.: Rimvydas.Gaidys@ktu.lt

Reziumė

Ortodontinis danties slankumas paprastai apibūdinamas dviem danties, kaip kieto kūno, centrų – pasipriešinimo ir sukimosi – padėtimis. Šiame darbe pateikiamas hipotetinis periodonto, kurio įtaka danties slankumui reikšmingiausia, medžiagos modelis. Naudotas netiesinis periodonto medžiagos modelis, pagrįstas netiesine įtempimų ir deformacijų tarpusavio priklausomybe. Tyrimui parinktas apatinio žandikaulio iltinis dantis. Šio danties baigtinių elementų erdvinis modelis ir buvo nagrinėjamas. Iš gautų rezultatų matyti, kad, esant netiesinėms periodonto medžiagos savybėms, iltinio danties pasipriešinimo centras pasislinko 0.4　mm danties viršūnės link, palyginti su rezultatais, gautais, kai periodonto medžiagos savybės tiesinės.

Pilnas tekstas Full text

V. Kumšlytis
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Basanavičiaus 28, 03224 Vilnius, Lietuva, el.p.: Vigantas.Kumslytis@nafta.lt
A. V. Valiulis
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Basanavičiaus 28, 03224 Vilnius, Lietuva, el.p.: algirdas.valiulis@adm.vgtu.lt
O. Černašėjus
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Basanavičiaus 28, 03224 Vilnius, Lietuva, el.p.: olecer@me.vgtu.lt

Reziumė

Straipsnyje pateikta chrominio-molibdeninio plieno (ASTM A335 Grd. P5) suvirintųjų jungčių tyrimo po terminio apdorojimo medžiaga. Šio plieno suvirintosioms jungtims būdingi dideli liekamieji įtempiai. Suvirintųjų jungčių suirimo pavojaus galima išvengti, sumažinant liekamuosius įtempius terminiu apdorojimu. Šio tyrimo programos tikslas yra nustatyti tokius suvirintųjų jungčių terminio apdorojimo parametrus, kad jų stipruminių charakteristikų vertės būtų didžiausios. Straipsnio medžiagoje pateikiamos jungčių stiprumo charakteristikų priklausomybės nuo terminio apdorojimo temperatūros ir laiko parametro P analizė. Suvirintųjų jungčių pavyzdžiai buvo termiškai apdoroti, atliktas aukštasis atleidimas. Kiekvienas bandinys buvo apdorotas skirtingu režimu. Bandymų temperatūros buvo nuo 500 iki 800°C, o išlaikymo trukmė, nuo 1 iki 8 h. Esant tokiems terminio apdorojimo režimams, temperatūros ir laiko parametro P vertė yra nuo 15.5 iki 22.5. Po terminio apdorojimo buvo atlikti kiekvieno pavyzdžio tempimo ir smūginio tąsumo bandymai.

Pilnas tekstas Full text

B. Bakšys
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: Bronius.Baksys@ktu.lt
D. Kinzhebayeva
Abai Kazakh valstybinis pedagoginis universitetas, Tole bi 83, 050012 Almata, Kazachstanas,
el.p.: dinar.kinzhebayeva@ktu.lt, dinar.kinzhebayeva@mail15.com

Reziumė

Straipsnyje pateikti automatiniam surinkimui naudojamo kūno vibracinio poslinkio svyruojančia plokštuma tyrimai. Sudaryti dinaminis ir matematinis vibracinio poslinkio modeliai. Naudojant programų paketą MatLab parašytos lygčių sprendimo programos, nustatyta, kaip kūno judėjimo svyruojančia plokštuma charakteristikos priklauso nuo svyravimo kampo, plokštumos svyravimo dažnio, spyruoklės standumo koeficiento, žadinimo ir plokštumos svyravimo fazių skirtumo. Sudarytos judėjimo režimų sričių priklausomybės nuo žadinimo ir plokštumos svyravimo dažnio, svyravimo kampo ir spyruoklės standumo koeficiento. Nustatyta, kad kūno judėjimo pobūdis priklauso nuo plokštumos svyravimo dažnio ir kampo, spyruoklės standumo koeficiento bei žadinimo ir plokštumos svyravimo fazių skirtumo. Gautos kūno poslinkio svyruojančia plokštuma trajektorijos gali būti taikomos automatiškai surenkamoms detalėms tarpusavyje pozicionuoti.

Pilnas tekstas Full text

---

NAUDOJANT ELEKTROREOLOGINES MEDŽIAGAS PAGAMINTŲ SLUOKSNIUOTŲ STRYPŲ NETIESINIAI ATSITIKTINIAI VIRPESIAI

R. Vaičaitis, S. Liu
Kolumbijos universitetas, Niujorkas, N.Y 10027, JAVA, el.p.: rimas@civil.columbia.edu
E. Jotautienė
Lietuvos žemės ūkio universitetas, Studentų 11, 53362 Akademija, Kaunas raj., Lietuva,
el.p.: Egle.Jotautiene@lzuu.lt

Reziumė

Pateikti naudojant elektroreologines medžiagas pagamintų sluoksniuotų strypų netiesinių dinaminių procesų ir virpesių kontrolės analitinių tyrimų rezultatai. Prieštakio būvio elektroreologinių medžiagų savybėms aprašyti panaudotas trimatis erdvinis klampus ir tamprus modelis. Judėjimo lygčių sistema sudaryta derinant netiesines tampraus plono strypo lygtis su elektroreologinių medžiagų būvio lygtimis. Atsitiktinės apkrovos, veikiančios strypą laikui bėgant, aprašytos naudojant stacionarių atsitiktinių procesų skaičiavimus. Jungtinių netiesinių dalinių diferencialinių lygčių sprendimui panaudotas Galiorkino metodas ir skaitmeninis intregravimas laike. Keičiant elektrinį lauką, ištirtas elektroreologinės medžiagos šerdies kaupimo modulio pasikeitimo efektas tiesiniu ir netiesiniu atveju. Skaitiniai rezultatai apima pasiskirstymą laike, vidutinius kvadratinius dydžius ir galios spektro tankį. Parodytas elektroreologinių medžiagų dažnio modos keitimasis, virpesių amplitudės nuslopinimas ir sluoksniuotiems strypams gaminti naudojamų elektroreologinių medžiagų aktyvi virpesių kontrolė.

Pilnas tekstas Full text

A. Bargelis
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: algirdas.bargelis@ktu.lt
A. Stasiškis
Kauno technologijos universitetas, S.Daukanto 12, 35212 Panevėžys, Lietuva, el.p.: andrius.stasiskis@ktu.lt

Reziumė

Straipsnyje pateikta IDEF0 modeliavimo metodika, leidžianti įvertinti gamybos procesų galimybes ir sąnaudas ankstyvojoje gaminio kūrimo stadijoje. Nagrinėjama prieštara tarp gaminio kokybinių parametrų ir gamybos sąnaudų, naudojant konstravimo gamybai (DFM) bei rinkimui (DFA) palengvinti principus. Šis uždavinys tampa gerokai sudėtingesnis įvertinant gaminio rinkimo procesus. Atlikti tyrimai padeda atrasti geriausią kokybės ir sąnaudų santykį tarp galimų gaminio ir gamybos procesų alternatyvų. Pateiktas matematinis sukurto modelio formalizavimas bei programa kokybės sąnaudoms įvertinti. IDEF0 modelis integruoja kompiuterinio gaminio konstravimo (CAD) ir kompiuterinio gamybos technologijos projektavimo (CAPP) sistemas siekiant proceso pastovumo ir mažesnių gamybos sąnaudų ankstyvojo gaminio konstravimo metu. Šis integruotas projektavimo modelis naudojamas pramonėje ir techniškųjų universitetų studijų procese.

Pilnas tekstas Full text

L. Burneika
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, J. Basanavičiaus 28, 03224 Vilnius, Lietuva, el.p.: Linas@mail.lt

Reziumė

Šiame darbe pasiūlyta nauja gaminio konfigūratoriaus idėja ir pateiktas konfigūracijų aprašo modelis. Modelis buvo kuriamas taip, kad juo būtų galima aprašyti realius sudėtingos sandaros gaminius, kurie dažnai tobulinami. Modelyje informacija apie gaminį pateikiama kaip tarpusavyje sujungtų įvairių tipų objektų tinklas. Objektuose saugoma informacija apie gaminio junginius, komponentų ryšius ir loginius apribojimus. Kai kurių tipų objektai jungiami su gaminio duomenų valdymo sistemoje (PDM) saugomais dokumentais. Siūlomas konfigūracijų aprašo modelis leidžia lanksčiai perteikti inžinerines žinias apie gaminio variantus.

Pilnas tekstas Full text

V. Stoian
Krajovos universitetas, B-dul Decebal 107, 200440 Krajova, Rumunija, el.p.: stoian@robotics.ucv.ro
M. Nitulescu
Krajovos universitetas, B-dul Decebal 107, 200440 Krajova, Rumunija, el.p.: nitulescu@robotics.ucv.ro
C. Pana
Krajovos universitetas, B-dul Decebal 107, 200440 Krajova, Rumunija, el.p.: cristina@robotics.ucv.ro

Reziumė

Straipsnyje pristatomas algoritmas šešiakojo roboto kojų struktūrai pozicionuoti (jeigu įmanoma), kai pavara žingsniavimo metu yra blokuojama, arba priimtinu tikslumu pozicionuoti pagal nustatytą koordinatę minimizuojant optimalų kriterijų (atitinkamomis komandomis funkciniams elementams). Pasiūlyta daugiašarnyrio trijų segmentų šešiakojo roboto kojoms duodamų komandų sintezė. Pirmiausia atliktas kojų galų darbo erdvės tyrimas, pasiūlytas pavarų valdymo, esant geroms žingsniavimo sąlygoms (nustatant optimalius judesius) ir esant keleto roboto kojų segmentų blokavimo sąlygoms, algoritmas.

Pilnas tekstas Full text

NANOPOZICIONAVIMO SISTEMŲ MODELIAVIMAS IR TYRIMAS

L. Limanauskas
Kauno technologijos universitetas, Studentų 65, 51369 Kaunas, Lietuva, el.p.: leopoldas.limanauskas@ktu.lt
K. Nemčiauskas
Kauno technologijos universitetas, Studentų 65, 51369 Kaunas, Lietuva, el.p.: kestutis.nemciauskas@ktu.lt
V. Lendraitis
Kauno technologijos universitetas, Studentų 65, 51369 Kaunas, Lietuva, el.p.: vitas_l@hotmail.com
V. Mizarienė
Kauno technologijos universitetas, Studentų 65, 51369 Kaunas, Lietuva, el.p.: vimiz@ktu.lt

Reziumė

Straipsnyje pateiktas sukurto nanoskenerio matematinis modelis, statikos ir dinamikos tikslumo tyrimo rezultatai, gauti eksperimentinį stendą integravus į skersinės jėgos mikroskopą (SJM).
Nanoskenerio dinamika išreikšta matematiškai, naudojant paskirstytųjų parametrų modelį baigtinių elementų metodu. Nustatyti teoriniai ir eksperimentiniai nanoskenerio staliuko savieji rezonansiniai dažniai. Eksperimentiškai ištirtos tikslumo charakteristikos be paklaidų kompensavimo bloko ir su juo.
Tyrimo rezultatai naudotini atliekant nanolitografinius tyrimus SJM galimybėms praplėsti.

Pilnas tekstas Full text

I. Višniakas
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Basanavičiaus 28, 03324 Vilnius, Lietuva, el.p.: ivanas@me.vgtu.lt

Reziumė

Atlikti karščiui atsparaus (iki 1100°С) feritinės klasės plieno 08Х25Т (Х8CrTi25, EN 10028-2) jungčių, suvirintų rankiniu lankiniu būdu (111 LST EN 24063) perlitinės, feritinės ir austenitinės klasių elektrodais, tyrimai. Nustatyta, kad tiriamieji sujungimai dažniausiai suyra terminio poveikio srityje, rečiau suyra pati siūlė. Jungtys suvirintos perlitinės klasės elektrodais, dažniausiai suyra trapiai, rečiau suirimas būna tarpinio pobūdžio. Austenitiniais elektrodais suvirintų jungčių suirimas dažniausiai būna plastiškas, rečiau – tarpinio pobūdžio.

Pilnas tekstas Full text

J. Žvinys
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: jzvinys@ktu.lt
R. Kandrotaitė Janutienė
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: raskand@ktu.lt

Reziumė

Ankstesniuose darbuose buvo eksperimentiškai tiriama virsminio plastiškumo kinetika atleidžiant grūdintą anglinį ir legiruotąjį įvairaus anglingumo plieną. Nustatytas didelis virsminis plastiškumas pirmą kartą kaitinant iki 450°C temperatūros, kai iš persotinto kietojo tirpalo išsiskiria anglis ir susidaro dispersiški karbidai. Atleidžiant daugiachromį plieną, didelis virsminis plastiškumas pasireiškia kaitinant ilgą laiką bei pakartotinai kaitinant aukštesnėse nei 450°C temperatūrose.
Šiame darbe, naudojant lenkimo bandinius, tiriama greitapjovio plieno virsminio plastiškumo kinetika 560　-　650°C temperatūrose. Tyrimų rezultatai gali būti naudojami lyginant grūdinimo metu deformuotus gaminius.

Pilnas tekstas Full text