| Straipsnių reziumė
APKROVOS PASISKIRSTYMAS KORPUSO
SRIEGYJE
A. Krenevičius
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius,
Lietuva, el.p.: kron@fm.vgtu.lt
M. Leonavičius
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius,
Lietuva, el.p.: minleo@fm.vgtu.lt
J. Selivonec
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius,
Lietuva, el.p.: ma@fm.vgtu.lt
R e z i u m ė
Straipsnyje pateiktas apkrovos pasiskirstymo korpuso sriegyje analitinis
modelis, įvertinantis išilginių deformacijų kitimą, pasireiškiantį korpuso
sriegiui gretimame sluoksnyje tolstant nuo vijų apkrovų pridėties vietos.
Korpuso sienelės storio įtaka šiam kitimui, veikiant vienetiniam jėgos
intensyvumui, nustatyta BE metodu. Apskaičiuotas apkrovos pasiskirstymas
plieninės smeigės jungčių su gniuždomu ir tempiamu korpusais, pagamintais iš
ketaus, sriegio vijose.
Straipsnyje pateiktas sudaryto modelio taikymo pavyzdys, kuriame
preliminariai analizuojamas defekto, esančio šalia sriegio tempiamame ketaus
korpuse, stabilumo ir jungties įveržimo ryšys, veikiant daugiaciklei apkrovai.
ATOMINĖJE PRAMONĖJE NAUDOJAMŲ MEDŽIAGŲ MAŽACIKLIS NUOVARGIS
M. Daunys
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.:
Mykolas.Daunys@ktu.lt
Ž. Bazaras
Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos 1, 35209 Panevėžys, Lietuva, el.p.:
Zilvinas.Bazaras@ktu.lt
B.T. Timofeev
CRISM “Prometey”, 49 Shpalernaya., 191015 Saint Petersburg, Rusija, el.p.:
prometey@pop3.rcom.ru
Reziumė
Darbe aptariami plieno ir kitų lydinių mažaciklio nuovargio bandymų
rezultatai, plačiai naudojami atominėje pramonėje. Informacija pagrįsta
reprezentatyviu skaičiumi pagrindinio metalo ir suvirinimo bandinių, naudojamų
reaktorių, garo generatorių slėginiuose induose ir vamzdynuose. Eksperimento
duomenys buvo lyginami su etaloninėmis kreivėmis, pateiktomis rusiškose stiprumo
skaičiavimo normose PNAE G-7-002-86. Pateiktos ribinių faktorių
vertės ns = 2 ir nN = 10 atsižvelgiant į
įrenginių, pagamintų iš feritinių ir austenitinių plienų, nuovargio stiprumą.
INTEGRUOTŲ MONOLITINIŲ KONSTRUKCIJŲ IŠ ALIUMINIO LYDINIŲ TRINTINIS ROTACINIS
SUVIRINIMAS IR ATSPARUMAS NUOVARGIUI
V. Richter-Trummer
Porto universitetas, Rua Dr Roberto Frias, 4200-465 Porto, Portugalija, el.p.:
valentin@fe.up.pt
S. M. O. Tavares
Porto universitetas, Rua Dr Roberto Frias, 4200-465 Porto, Portugalija, el.p.:
sergio.tavares@fe.up.pt
P. M. G. P. Moreira
INEGIl, Rua Dr Roberto Frias 400, 4200-465 Porto, Portugalija, el.p.:
pmgpm@fe.up.pt
P. M. S. T. de Castro
Porto universitetas, Rua Dr Roberto Frias, 4200-465 Porto, Portugalija, el.p.:
ptcastro@fe.up.pt
R e z i u m ė
Manoma, kad trintinis rotacinis suvirinimas (TRS) yra pagrindinis
technologinis būdas taikomas pavojingų konstrukcijų, geležinkelio riedmenų,
lėktuvų fiuzeliažų plokščių gamybai, laivų statybai ir kt.. Poreikis plačiai
taikyti šį būdą aliuminio lydiniams kilo stambiablokes konstrukcijas keičiant į
integruotas monolitines, turinčias mažiau detalių, greičiau sumontuojamas,
lengvesnes ir pigesnes.
Kadangi TRS metodas pradėtas taikyti neseniai, šių konstrukcijų leistini
pažeidimai nėra pakankamai gerai išnagrinėti, todėl reikia surinkti duomenis
apie TRS jungčių atsparumą nuovargiui įvairiomis sąlygomis. Šiame straipsnyje
pateikiami palyginamieji TRS sujungimų nuovargio duomenys.
Grandinių ARDYMAS magnetoreologiniuose skysČIUOSE AUKŠTOJO DAŽNIO VIRPESIAIS
R. Bansevičius
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio, 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.:
ramutis.bansevicius@ktu.lt
M. Zhurauski
A.V. Luikovo šilumos ir masės mainų institutas, P. Brovka, 15, 220072
Minskas, Baltarusija, el.p.: Mikalai.Zhur@tut.by
E. Dragašius
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio, 27, 44312 Kaunas, Lietuva,
el.p.: egidijus.dragasius@ktu.lt
S. Chodočinskas
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio, 27, 44312 Kaunas, Lietuva,
el.p.: sangau@ktu.lt
R e z i u m ė
Straipsnyje pateikti struktūrinių virsmų magnetoreologiniuose skysčiuose,
esant išoriniam poveikiui, stebėjimo rezultatai. Magnetinės dalelės, veikiamos
magnetinio lauko, suformuoja išsitįsusias grandinines struktūras, kurios išlieka
net išjungus magnetinį lauką bei vėliau paveikus mažos amplitudės virpesiais.
Struktūroms suardyti ir pradinei būsenai atgauti, prieš sukeliant virpesius
būtina išmagnetinti magnetinę grandinę.
ТRAKTORIAUS BALASTAVIMAS LAUKO DARBAMS
A. Janulevičius
Lietuvos žemės ūkio universitetas, Studentų 15, 53361 Kaunas-Akademija,
Lietuva,
el.p.: algirdas.janulevicius@lzuu.lt
K. Giedra
Lietuvos žemės ūkio universitetas, Studentų 15, 53361 Kaunas-Akademija,
Lietuva,
el.p.: kazimieras.giedra@lzuu.lt
R e z i u m ė
Straipsnyje apžvelgiama, dėl kurių priežasčių reikia balastuoti traktorius.
Pateikta traktoriaus traukos ir svorio jėgų bei ratų buksavimo tarpusavio
sąveikos analizė. Analizuojamos traktoriaus buksavimo priklausomybės nuo svorio
jėgos panaudojimo varančiųjų ratų sukibimui koeficiento. Ištirta sąveika tarp
traktoriaus balastavimo ir svorio jėgos panaudojimo varančiųjų ratų sukibimui
koeficiento.
Pateikiama svorio jėgos, perkeliamos nuo priekinių ant užpakalinių ratų,
priklausomybių nuo traktoriaus masės ir svorio jėgos panaudojimo varančiųjų ratų
sukibimui, perkeliamo svorio vertės ir riedėjimo pasipriešinimo koeficientų
lygtis. Sudaryta traktoriaus balastavimo bei balastinių masių dydžio nustatymo
metodika. Pateikta nomograma traktoriaus balastinės masės optimaliam dydžiui ir
jos tvirtinimo vietai nustatyti, žinant vidutinį momentinį ratų buksavimą.
Pateikta nomogramos naudojimo metodika, apžvelgtos jos naudojimo galimybės.
Gaisro veikiamos medinės konstrukcijos patikimumo vertinimas naudojant
pažeidžiamumo funkciją
E. R. Vaidogas
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al.11, 10223 Vilnius,
Lietuva, el.p.: erv@st.vgtu.lt
Virm. Juocevičius
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al.11, 10223 Vilnius,
Lietuva,
el.p.: virmantas.juocevicius@conserela.lt
R e z i u m ė
Atsitiktiniai gaisrai pastatuose ir jų sukelti pažeidimai yra sunkiai
nuspėjami ir neapibrėžti reiškiniai. Tiksliai prognozuoti gaisro veikiamos
konstrukcijos suirimo neįmanoma. Galima tik vertinti jos patikimumą arba jam
atvirkščią dydį – suirimo tikimybę. Pastarąją galima įvairiai matematiškai
išreikšti. Šiame darbe suirimo tikimybė yra apibrėžiama naudojant medinės
konstrukcijos pažeidžiamumo funkciją. Straipsnyje aprašytas gaisro veikiamos
masyvios medinės konstrukcijos pažeidžiamumo funkcijos sudarymo metodas,
leidžiantis įvertinti stochastinius ir episteminius neapibrėžtumus.
Pažeidžiamumo funkcija leido susieti tikimybinio gaisro modeliavimo rezultatus
su konstrukcijos pažaidos tikimybe. Pažeidžiamumo funkcijos formulavimas
paremtas galimybe medinės konstrukcijos pažaidą išreikšti medienos apanglėjimo
gyliu. Medienos apanglėjimo gylis laikomas pagrindiniu sijos pažeidžiamumo
funkcijos argumentu. Konstrukcijos suirimo tikimybės įvertis skaičiuojamas kaip
pažeidžiamumo funkcijos reikšmių vidurkis.
KONSTRUKCIJŲ PAŽEIDIMŲ NUSTATYMAS TAIKANT PRIEAUGIO STRATEGIJĄ
F. Asma
Mouloud Mammeri universitetas, BP 17 RP 15000 Tizi-Ouzou, Alžyras, el.p.:
asma7farid@yahoo.fr
R e z i u m ė
Paprastai, norint aptikti pakenkimus konstrukcijų pažeidimus, sudaromas
nepažeistos mechaninės konstrukcijos matematinis modelis, kuris naudojamas kaip
šablonas išmatuotų rezultatų nuokrypiams nuo idealių nustatymui. Kad
konstrukcijų pažeidimus būtų galima nustatyti ankstyvoje jų radimosi stadijoje,
analitinio modelio dinaminės charakteristikos lyginamos su realiomis. Ar yra
defektų nustatoma fiksuojant gautų analitinių ir išmatuotųjų duomenų tarpusavio
skirtumus. Tikrasis pažeidimų mastas nustatomas atlikus keletą analitinio
modelio korekcijų. Pažeidimų nustatymo metodai skirstomi į tris kategorijas:
aptikimo ir po to einančio atitaisymo metodas, atvirkštinio atitaisymo metodas
ir akimirkinio aptikimo ir atitaisymo metodas.
Siūlomas metodas yra trečiojo tipo: jis pertvarko standumo matricą
proporcingai slopinimui. Dažnio koreliacinė funkcija naudojama dažnio
charakteristikos jautrumą defektams, imituojamiems iš eilės kiekvienam
konstrukcijos elementui, įvertinti. Ši funkcija, kuri kinta intervale nuo 0 iki
1, informuoja mus apie imituotų pažeidimų įtaką konstrukcijos dažnių
charakteristikai. Kai ji artima vienetui, esami pažeidimai įvertinami. Ši
funkcija parodo, ar priartėjama, ar tolstama nuo sprendinio, kai daroma
prielaida, kad elementas pažeistas. Šiuo atveju sunku nustatyti standumo
korekciją, kuri artima konstrukcijos dažnio charakteristikai, nustatytai
analitiškai ir eksperimentiškai.
Aprašomas metodas susideda iš standumo korekcijos dydžio nustatymo, jį
didinant ar mažinant žingsniu e, iki kiek galima tikslesnio priartėjimo
prie analitinių duomenų. Sukurtas metodas, pritaikytas rėminėms konstrukcijoms
modeliuoti, parodė šios atitaisymo strategijos efektyvumą ir tikslumą.
APSKRITIMINIŲ SKALIŲ EKSCENTRICITETO ANALIZĖ
D. Bručas
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius,
Lietuva, el.p.: domka@ktv.lt
V. Giniotis
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius,
Lietuva, el.p.: gi@ap.vgtu.lt
R e z i u m ė
Straipsnyje pateiktas apskritiminių skalių padalų sistemingųjų paklaidų
spektrinės analizės taikymo pavyzdys. Nagrinėtos geodezinių kampų matavimo
prietaisų kalibravimo stendo, sukurto Vilniaus Gedimino technikos universitete
Geodezijos institute, apskritiminės skalės sistemingosios paklaidos. Taikant
spektrinės rezultatų analizės metodą išskirtos rezultatų harmonikos bei
pastovioji dedamoji. Remiantis gautais rezultatais (1-osios harmonikos
charakteristikomis) nustatyta, kad apskritiminės skalės ekscentricitetas
sąlygojamas vieno iš sukamojo disko elementų (tikėtina jog guolio) yra μm, bei
išdėstytas tiesėje 116.46–296.46. Atėmus gautąją
(pirminę) 1-ąją harmoniką iš sistemingųjų paklaidų reikšmių, atlikta antrinė
spektrinė rezultatų analizė bei gauta antrinė 1-osios harmonikos reikšmė,
remiantis kuria linijoje 21.68–201.68 rastas antrinis ekscentricitetas μm,
atsiradęs dėl kito sukamojo disko elemento (tikėtina jog pačios skalės) gamybos
netikslumų. Remiantis aprašyta metodika (dvigubu 1-osios harmonikos išskyrimu)
įmanoma teoriškai (iš kalibravimo rezultatų) nustatyti kelių besisukančių
prietaisų, tokių kaip sukimo staliukai, špindeliai, įvairūs rotoriai, sudedamųjų
elementų ekscentricitetus.
Trimatis nanostruktūrų evoliucijos
modeliavimas šoninio ėsdinimo procesuose
R. Navickas
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Naugarduko str. 41 - 437, 03227
Vilnius, Lietuva,
el.p.: romualdas.navickas@el.vgtu.lt
R e z i u m ė
Sudarytas trimatis nano ir mikro struktūrų geometrijos evoliucijos modelis
paviršinių sluoksnių ėsdinimo procesams. Pateikti modeliavimo rezultatai
skirtingos pradinės geometrijos struktūroms. Atlikti eksperimentiniai
mikrostruktūros evoliucijos paviršinio sluoksnio ėsdinimo proceso metu tyrimai
amorfiniams ir polikristaliniams ploniems sluoksniams. Modeliavimo bei
eksperimentinio tyrimo rezultatų palyginimas parodė, kad betono nano struktūras
galima identifikuoti naudojant atsitiktinių taškų rinkinio topologiją, parinkus
kraštines sąlygas, atitinkančias realios medžiagos fizines charakteristikas.
Gauti modeliavimo rezultatai įvairiems ėsdinimo atvejams, nors modelis gali būti
naudojamas dangų ėsdinimui bei plono paviršinio sluoksnio ėsdinimui modeliuoti.
Tai leidžia tirti ir projektuoti naujus savaiminio sutapdinimo ir savaiminio
susiformavimo puslaidininkinius įtaisus, integrines schemas bei MEMS/NEMS. Taip
pat ištirtas praktinio pritaikymo problema betono nano struktūros medžiagoms
esant baigtiniam atsitiktinio pasiskirstymo taškų rinkiniui, gauti modeliavimo
rezultatai. Rezultatai parodė, kad modelis gali būti pritaikytas naujų įrenginių
kūrimo procese.
VIENAŠMENIO ŠAUTUVŲ GRĄŽTO NUSIDĖVĖJIMO IR ILGAAMŽIŠKUMO TYRIMAS
I. Sihvo
Lappeenrantos technologijos universitetas, Skinnarilankatu 34, P.O. Box 20,
53851 Lappeenranta, Suomija, el.p.: inga.sihvo@lut.fi
J. Varis
Lappeenrantos technologijos universitetas, Skinnarilankatu 34, P.O. Box 20,
53851 Lappeenranta, Suomija, el.p.: juha.varis@lut.fi
R e z i u m ė
Mašinų gamyboje didelis našumas pasiekiamas gerinant pjovimo parametrus,
kuriant naujus įrankius, darbines medžiagas. Gręžimo sąlygų patikra padeda
parinkti tinkamus pjovimo parametrus esant ypatingoms apdirbimo sąlygoms,
pavyzdžiui, apdirbant naujas technologines medžiagas. Įrankio nusidėvėjimą
laboratorinėmis sąlygomis galima išmatuoti gana lengvai.
Šių tyrimų tikslas – nustatyti šautuvų grąžto nusidėvėjimą ir išmatuotų
nusidėvėjimų tipus, kurie geriausiai apibūdina įrankio būklę. Tyrimų metu buvo
nustatyti įvairūs šautuvų grąžto nusidėvėjimo tipai. Išbandant juos, buvo
naudojami dviejų skirtingų geometrinių formų šautuvų grąžtai. Atrodo, kad
šautuvų grąžto būklę geriausiai apibūdina jo antgalio užpakalinio paviršiaus
nusidėvėjimas (CT), vidutinis užpakalinio paviršiaus
nusidėvėjimas (VB) ir pagrindinio užpakalinio paviršiaus
išorinės briaunos nusidėvėjimo vidutinė reikšmė (VB,
V´B).
ŽINIŲ BAZE PAREMTAS AŠIAI SIMETRINIO KALIMO ŠTAMPO, SKIRTO GALUTINEI FORMAI
ARTIMAI DETALEI GAMINTI, ATVIRKŠTINIO PROJEKTAVIMO BŪDAS
Necip Fazil Yilmaz
Gaziantepo universitetas, 27310 Sehitkamil, Gaziantep, Turkija, el.p.:
nfyilmaz@gantep.edu.tr
Omer Eyercioglu
Gaziantepo universitetas, 27310 Sehitkamil, Gaziantep, Turkija, el.p.:
eyercioglu@gantep.edu.tr
R e z i u m ė
Naudojant štampus, kuriais galima gaminti detales, kurių forma artima
galutinei formai, taupomos medžiagos, spartėja gamyba, gerėja gaminių kokybė.
Kalimo operacijoms atlikti reikia turėti nemažą patirties ir laikytis tam tikros
operacijų sekos. Šiame darbe normomis besiremiančiai sistemai, skirtai
projektuoti štampams, kuriais galima gaminti detales, kurių forma artima
galutinei formai, ir jai pritaikytai žinių bazei plėtoti naudojama EXFOR
sistema. Ši sistema leidžia, štampą, skirta gaminti detales, kurių forma artima
galutinei formai, projektuoti atvirkštiniu būdu, naudojant visiškai užbaigtos
gaminamos detalės geometriją, įvertinant jos atskirus techninius elementus,
galimą kalimo būdu suformuoti geometriją, skaičiuoti medžiagas ir kalimo
apkrovas. Kalimo apkrovos, kurių reikia, kad visos įdubos būtų visiškai
užpildytos, skaičiuojamos naudojant stichinį viršutinės ribos (UBET) metodą.
Šiame etape taip pat nustatyta kalimo jėga ir energija, reikalinga gaminiui
pagaminti. Štampe atsirandančios įrąžos skaičiuojamos po šio etapo. Vėliausiai
nustatoma štampo forma. Šiam tikslui pasiekti įvertinamos šiluminės
deformacijos, atsirandančios dėl ruošinio ir štampo temperatūrų skirtumo,
tamprusis ir terminis štampo plėtimasis, terminis gaminio susitraukimas ir jo
apsauga nuo kibirkščiavimo.
Kauno tvirtovės įtvirtinimų siaurojo geležinkelio bėgio metalo tyrimas
G. Žaldarys
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.:
ginzald@ktu.lt
S.J. Chodočinskas
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.:
sangau@ktu.lt
A. Štuopys
Kauno technologijos universitetas, Studentų 48, 51367 Kaunas, Lietuva, el.p.:
arminas.stuopys@ktu.lt
R e z i u m ė
Tiesiant požemines telefono komunikacijas Kauno mieste 1.75 m gylyje buvo
aptiktas geležinkelis. Buvo nustatyta, kad tai geležinkelis funkcionavęs Kauno
tvirtovėje, kuri buvo pradėta statyti 1879 metais ir buvo statoma apie 20 metų.
Kadangi šios geležinkelio detalės buvo pagamintos daugiau kaip prie šimtą metų,
kilo klausimų apie to laikmečio metalurgijos lygį, plieno kokybę bei plastinio
apdirbimo technologijas. Tai buvo laikmetis, kai geležies lydinių metalurgijoje
vyko dideli pokyčiai, atsirado efektingesni ir masiškesni plieno gamybos būdai,
tačiau pagamintų plienų kokybė dar nebuvo aukšta. Tyrimo tikslas buvo nustatyti
plieno, iš kurio buvo pagamintas geležinkelis, cheminę sudėtį, ištirti jo
mikrostruktūrą, įvertinti kokybę, atlikti mechaninių savybių tyrimą ir nustatyti
gamybos technologiją. Įvertinus tiriamus plienus, jie buvo lyginami su
šiuolaikinių geležinkelių gamybai naudojamais plienais.
|
