EN
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
 
 
 
MECHANIKA NR.: 5(73)
INFORMACIJA
Apie Universitetą
Struktūra
Studijos
Moksliniai tyrimai
Tarptautiniai ryšiai
Biblioteka
Renginiai ir įvykiai
 
Moksleiviams
Stojantiesiems
Studentams
Darbuotojams
Absolventams
Visuomenei
Verslui
 
<% title="MECHANIKA" %>
"Mechanika"
   Apie "Mechaniką"   http://zurnalas.mechanika.ktu.lt/
   Redakcija
   Informacija autoriams  
   Straipsnių parengimo pavyzdys
 Archyvai:
       1997 m. Nr. 1 (8) - 2011 m. Nr. 4
       1995 – 2007 m.žurnalo turiniai (Nr. 1 – Nr. 68)  
       2008 – 2009 m. žurnalo turiniai (Nr.69  –  Nr.80)  


Kontaktai ir prenumerata
 

2006 m.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
2010 m.
2011 m.
 

Žurnalas "MECHANIKA"
Turinys  Nr.5(73)  

 

KIETO DEFORMUOJAMO KŪNO MECHANIKA

A. Krenevičius, M. Leonavičius, J. Selivonec. Apkrovos pasiskirstymas korpuso sriegyje (straipsnis anglų kalba)
M. Daunys, Ž. Bazaras, B.T. Timofeev. Atominėje pramonėje naudojamų medžiagų mažaciklis nuovargis (straipsnis anglų kalba)
V. Richter-Trummer, S.M.O. Tavares, P.M.G.P. Moreira, P.M.S.T. de Castro. Integruotų monolitinių konstrukcijų iš aliuminio lydinių trintinis rotacinis suvirinimas ir atsparumas nuovargiui (straipsnis anglų kalba)

MECHANINIŲ SISTEMŲ DINAMIKA

R. Bansevičius, M. Zhurauski, E. Dragašius, S. Chodočinskas. Grandinių ardymas magnetoreologiniuose skysčiuose aukštojo dažnio virpesiais (straipsnis anglų kalba)

MECHANINIŲ SISTEMŲ PROJEKTAVIMAS IR OPTIMIZAVIMAS

A. Janulevičius, K. Giedra. Traktoriaus balastavimas lauko darbams (straipsnis anglų kalba)
E. R. Vaidogas, V. Juocevičius. Gaisro veikiamos medinės konstrukcijos patikimumo vertinimas naudojant pažeidžiamumo funkciją (straipsnis anglų kalba)
F. Asma. Konstrukcijų pažeidimų nustatymas taikant prieaugio strategiją (straipsnis anglų kalba)
D. Bručas, V. Giniotis. Apskritiminių skalių ekscentriciteto analizė (straipsnis anglų kalba)
R. Navickas. Trimatis nanostruktūrų evoliucijos modeliavimas šoninio ėsdinimo procesuose (straipsnis anglų kalba)

MECHANINĖS TECHNOLOGIJOS

I. Sihvo, J. Varis. Vienašmenio šautuvų grąžto nusidėvėjimo ir ilgaamžiškumo tyrimas (straipsnis anglų kalba)
Necip Fazil Yilmaz, Omer Eyercioglu. Žinių baze paremtas ašiai simetrinio kalimo štampo, skirto galutinei formai artimai detalei gaminti, atvirkštinio projektavimo būdas (straipsnis anglų kalba)
G. Žaldarys, S.J. Chodočinskas, A. Štuopys. Kauno tvirtovės įtvirtinimų siaurojo geležinkelio bėgio metalo tyrimas (straipsnis anglų kalba)

Administratorius Romualdas Dundulis
Telefonas (+370 37) 300425, faksas (+370 37) 323461,
elektroninis paštas Romualdas.Dundulis@ktu.lt

Straipsnių reziumė

APKROVOS PASISKIRSTYMAS KORPUSO SRIEGYJE

A. Krenevičius
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: kron@fm.vgtu.lt
M. Leonavičius
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: minleo@fm.vgtu.lt
J. Selivonec
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: ma@fm.vgtu.lt

R e z i u m ė

Straipsnyje pateiktas apkrovos pasiskirstymo korpuso sriegyje analitinis modelis, įvertinantis išilginių deformacijų kitimą, pasireiškiantį korpuso sriegiui gretimame sluoksnyje tolstant nuo vijų apkrovų pridėties vietos. Korpuso sienelės storio įtaka šiam kitimui, veikiant vienetiniam jėgos intensyvumui, nustatyta BE metodu. Apskaičiuotas apkrovos pasiskirstymas plieninės smeigės jungčių su gniuždomu ir tempiamu korpusais, pagamintais iš ketaus, sriegio vijose.

Straipsnyje pateiktas sudaryto modelio taikymo pavyzdys, kuriame preliminariai analizuojamas defekto, esančio šalia sriegio tempiamame ketaus korpuse, stabilumo ir jungties įveržimo ryšys, veikiant daugiaciklei apkrovai.

 Pilnas tekstas
Full text


ATOMINĖJE PRAMONĖJE NAUDOJAMŲ MEDŽIAGŲ MAŽACIKLIS NUOVARGIS

M. Daunys
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: Mykolas.Daunys@ktu.lt
Ž. Bazaras
Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos 1, 35209 Panevėžys, Lietuva, el.p.: Zilvinas.Bazaras@ktu.lt
B.T. Timofeev
CRISM “Prometey”, 49 Shpalernaya., 191015 Saint Petersburg, Rusija, el.p.: prometey@pop3.rcom.ru

Reziumė

Darbe aptariami plieno ir kitų lydinių mažaciklio nuovargio bandymų rezultatai, plačiai naudojami atominėje pramonėje. Informacija pagrįsta reprezentatyviu skaičiumi pagrindinio metalo ir suvirinimo bandinių, naudojamų reaktorių, garo generatorių slėginiuose induose ir vamzdynuose. Eksperimento duomenys buvo lyginami su etaloninėmis kreivėmis, pateiktomis rusiškose stiprumo skaičiavimo normose PNAE G-7-002-86. Pateiktos ribinių faktorių vertės ns = 2 ir nN = 10 atsižvelgiant į įrenginių, pagamintų iš feritinių ir austenitinių plienų, nuovargio stiprumą.

 Pilnas tekstas
Full text


INTEGRUOTŲ MONOLITINIŲ KONSTRUKCIJŲ IŠ ALIUMINIO LYDINIŲ TRINTINIS ROTACINIS SUVIRINIMAS IR ATSPARUMAS NUOVARGIUI

V. Richter-Trummer
Porto universitetas, Rua Dr Roberto Frias, 4200-465 Porto, Portugalija, el.p.: valentin@fe.up.pt
S. M. O. Tavares
Porto universitetas, Rua Dr Roberto Frias, 4200-465 Porto, Portugalija, el.p.: sergio.tavares@fe.up.pt
P. M. G. P. Moreira
INEGIl, Rua Dr Roberto Frias 400, 4200-465 Porto, Portugalija, el.p.: pmgpm@fe.up.pt
P. M. S. T. de Castro
Porto universitetas, Rua Dr Roberto Frias, 4200-465 Porto, Portugalija, el.p.: ptcastro@fe.up.pt

R e z i u m ė

Manoma, kad trintinis rotacinis suvirinimas (TRS) yra pagrindinis technologinis būdas taikomas pavojingų konstrukcijų, geležinkelio riedmenų, lėktuvų fiuzeliažų plokščių gamybai, laivų statybai ir kt.. Poreikis plačiai taikyti šį būdą aliuminio lydiniams kilo stambiablokes konstrukcijas keičiant į integruotas monolitines, turinčias mažiau detalių, greičiau sumontuojamas, lengvesnes ir pigesnes.

Kadangi TRS metodas pradėtas taikyti neseniai, šių konstrukcijų leistini pažeidimai nėra pakankamai gerai išnagrinėti, todėl reikia surinkti duomenis apie TRS jungčių atsparumą nuovargiui įvairiomis sąlygomis. Šiame straipsnyje pateikiami palyginamieji TRS sujungimų nuovargio duomenys.

 Pilnas tekstas
Full text


Grandinių ARDYMAS magnetoreologiniuose skysČIUOSE AUKŠTOJO DAŽNIO VIRPESIAIS

R. Bansevičius
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio, 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: ramutis.bansevicius@ktu.lt
M. Zhurauski
A.V. Luikovo šilumos ir masės mainų institutas, P. Brovka, 15, 220072 Minskas, Baltarusija, el.p.: Mikalai.Zhur@tut.by
E. Dragašius
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio, 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: egidijus.dragasius@ktu.lt
S. Chodočinskas
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio, 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: sangau@ktu.lt

R e z i u m ė

Straipsnyje pateikti struktūrinių virsmų magnetoreologiniuose skysčiuose, esant išoriniam poveikiui, stebėjimo rezultatai. Magnetinės dalelės, veikiamos magnetinio lauko, suformuoja išsitįsusias grandinines struktūras, kurios išlieka net išjungus magnetinį lauką bei vėliau paveikus mažos amplitudės virpesiais. Struktūroms suardyti ir pradinei būsenai atgauti, prieš sukeliant virpesius būtina išmagnetinti magnetinę grandinę.

 Pilnas tekstas
Full text


ТRAKTORIAUS BALASTAVIMAS LAUKO DARBAMS

A. Janulevičius
Lietuvos žemės ūkio universitetas, Studentų 15, 53361 Kaunas-Akademija, Lietuva,
el.p.: algirdas.janulevicius@lzuu.lt
K. Giedra
Lietuvos žemės ūkio universitetas, Studentų 15, 53361 Kaunas-Akademija, Lietuva,
el.p.: kazimieras.giedra@lzuu.lt

R e z i u m ė

Straipsnyje apžvelgiama, dėl kurių priežasčių reikia balastuoti traktorius. Pateikta traktoriaus traukos ir svorio jėgų bei ratų buksavimo tarpusavio sąveikos analizė. Analizuojamos traktoriaus buksavimo priklausomybės nuo svorio jėgos panaudojimo varančiųjų ratų sukibimui koeficiento. Ištirta sąveika tarp traktoriaus balastavimo ir svorio jėgos panaudojimo varančiųjų ratų sukibimui koeficiento.

Pateikiama svorio jėgos, perkeliamos nuo priekinių ant užpakalinių ratų, priklausomybių nuo traktoriaus masės ir svorio jėgos panaudojimo varančiųjų ratų sukibimui, perkeliamo svorio vertės ir riedėjimo pasipriešinimo koeficientų lygtis. Sudaryta traktoriaus balastavimo bei balastinių masių dydžio nustatymo metodika. Pateikta nomograma traktoriaus balastinės masės optimaliam dydžiui ir jos tvirtinimo vietai nustatyti, žinant vidutinį momentinį ratų buksavimą.

Pateikta nomogramos naudojimo metodika, apžvelgtos jos naudojimo galimybės.

 Pilnas tekstas
Full text


Gaisro veikiamos medinės konstrukcijos patikimumo vertinimas naudojant pažeidžiamumo funkciją

E. R. Vaidogas
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al.11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: erv@st.vgtu.lt
Virm. Juocevičius
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al.11, 10223 Vilnius, Lietuva,
el.p.: virmantas.juocevicius@conserela.lt

R e z i u m ė

Atsitiktiniai gaisrai pastatuose ir jų sukelti pažeidimai yra sunkiai nuspėjami ir neapibrėžti reiškiniai. Tiksliai prognozuoti gaisro veikiamos konstrukcijos suirimo neįmanoma. Galima tik vertinti jos patikimumą arba jam atvirkščią dydį – suirimo tikimybę. Pastarąją galima įvairiai matematiškai išreikšti. Šiame darbe suirimo tikimybė yra apibrėžiama naudojant medinės konstrukcijos pažeidžiamumo funkciją. Straipsnyje aprašytas gaisro veikiamos masyvios medinės konstrukcijos pažeidžiamumo funkcijos sudarymo metodas, leidžiantis įvertinti stochastinius ir episteminius neapibrėžtumus. Pažeidžiamumo funkcija leido susieti tikimybinio gaisro modeliavimo rezultatus su konstrukcijos pažaidos tikimybe. Pažeidžiamumo funkcijos formulavimas paremtas galimybe medinės konstrukcijos pažaidą išreikšti medienos apanglėjimo gyliu. Medienos apanglėjimo gylis laikomas pagrindiniu sijos pažeidžiamumo funkcijos argumentu. Konstrukcijos suirimo tikimybės įvertis skaičiuojamas kaip pažeidžiamumo funkcijos reikšmių vidurkis.

 Pilnas tekstas
Full text


KONSTRUKCIJŲ PAŽEIDIMŲ NUSTATYMAS TAIKANT PRIEAUGIO STRATEGIJĄ

F. Asma
Mouloud Mammeri universitetas, BP 17 RP 15000 Tizi-Ouzou, Alžyras, el.p.: asma7farid@yahoo.fr

R e z i u m ė

Paprastai, norint aptikti pakenkimus konstrukcijų pažeidimus, sudaromas nepažeistos mechaninės konstrukcijos matematinis modelis, kuris naudojamas kaip šablonas išmatuotų rezultatų nuokrypiams nuo idealių nustatymui. Kad konstrukcijų pažeidimus būtų galima nustatyti ankstyvoje jų radimosi stadijoje, analitinio modelio dinaminės charakteristikos lyginamos su realiomis. Ar yra defektų nustatoma fiksuojant gautų analitinių ir išmatuotųjų duomenų tarpusavio skirtumus. Tikrasis pažeidimų mastas nustatomas atlikus keletą analitinio modelio korekcijų. Pažeidimų nustatymo metodai skirstomi į tris kategorijas: aptikimo ir po to einančio atitaisymo metodas, atvirkštinio atitaisymo metodas ir akimirkinio aptikimo ir atitaisymo metodas.

Siūlomas metodas yra trečiojo tipo: jis pertvarko standumo matricą proporcingai slopinimui. Dažnio koreliacinė funkcija naudojama dažnio charakteristikos jautrumą defektams, imituojamiems iš eilės kiekvienam konstrukcijos elementui, įvertinti. Ši funkcija, kuri kinta intervale nuo 0 iki 1, informuoja mus apie imituotų pažeidimų įtaką konstrukcijos dažnių charakteristikai. Kai ji artima vienetui, esami pažeidimai įvertinami. Ši funkcija parodo, ar priartėjama, ar tolstama nuo sprendinio, kai daroma prielaida, kad elementas pažeistas. Šiuo atveju sunku nustatyti standumo korekciją, kuri artima konstrukcijos dažnio charakteristikai, nustatytai analitiškai ir eksperimentiškai.

Aprašomas metodas susideda iš standumo korekcijos dydžio nustatymo, jį didinant ar mažinant žingsniu e, iki kiek galima tikslesnio priartėjimo prie analitinių duomenų. Sukurtas metodas, pritaikytas rėminėms konstrukcijoms modeliuoti, parodė šios atitaisymo strategijos efektyvumą ir tikslumą.

 Pilnas tekstas
Full text


APSKRITIMINIŲ SKALIŲ EKSCENTRICITETO ANALIZĖ

D. Bručas
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: domka@ktv.lt
V. Giniotis
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: gi@ap.vgtu.lt

R e z i u m ė

Straipsnyje pateiktas apskritiminių skalių padalų sistemingųjų paklaidų spektrinės analizės taikymo pavyzdys. Nagrinėtos geodezinių kampų matavimo prietaisų kalibravimo stendo, sukurto Vilniaus Gedimino technikos universitete Geodezijos institute, apskritiminės skalės sistemingosios paklaidos. Taikant spektrinės rezultatų analizės metodą išskirtos rezultatų harmonikos bei pastovioji dedamoji. Remiantis gautais rezultatais (1-osios harmonikos charakteristikomis) nustatyta, kad apskritiminės skalės ekscentricitetas sąlygojamas vieno iš sukamojo disko elementų (tikėtina jog guolio) yra μm, bei išdėstytas tiesėje 116.46–296.46. Atėmus gautąją (pirminę) 1-ąją harmoniką iš sistemingųjų paklaidų reikšmių, atlikta antrinė spektrinė rezultatų analizė bei gauta antrinė 1-osios harmonikos reikšmė, remiantis kuria linijoje 21.68–201.68 rastas antrinis ekscentricitetas μm, atsiradęs dėl kito sukamojo disko elemento (tikėtina jog pačios skalės) gamybos netikslumų. Remiantis aprašyta metodika (dvigubu 1-osios harmonikos išskyrimu) įmanoma teoriškai (iš kalibravimo rezultatų) nustatyti kelių besisukančių prietaisų, tokių kaip sukimo staliukai, špindeliai, įvairūs rotoriai, sudedamųjų elementų ekscentricitetus.

 Pilnas tekstas
Full text


Trimatis nanostruktūrų evoliucijos modeliavimas šoninio ėsdinimo procesuose

R. Navickas
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Naugarduko str. 41 - 437, 03227 Vilnius, Lietuva,
el.p.: romualdas.navickas@el.vgtu.lt

R e z i u m ė

Sudarytas trimatis nano ir mikro struktūrų geometrijos evoliucijos modelis paviršinių sluoksnių ėsdinimo procesams. Pateikti modeliavimo rezultatai skirtingos pradinės geometrijos struktūroms. Atlikti eksperimentiniai mikrostruktūros evoliucijos paviršinio sluoksnio ėsdinimo proceso metu tyrimai amorfiniams ir polikristaliniams ploniems sluoksniams. Modeliavimo bei eksperimentinio tyrimo rezultatų palyginimas parodė, kad betono nano struktūras galima identifikuoti naudojant atsitiktinių taškų rinkinio topologiją, parinkus kraštines sąlygas, atitinkančias realios medžiagos fizines charakteristikas. Gauti modeliavimo rezultatai įvairiems ėsdinimo atvejams, nors modelis gali būti naudojamas dangų ėsdinimui bei plono paviršinio sluoksnio ėsdinimui modeliuoti. Tai leidžia tirti ir projektuoti naujus savaiminio sutapdinimo ir savaiminio susiformavimo puslaidininkinius įtaisus, integrines schemas bei MEMS/NEMS. Taip pat ištirtas praktinio pritaikymo problema betono nano struktūros medžiagoms esant baigtiniam atsitiktinio pasiskirstymo taškų rinkiniui, gauti modeliavimo rezultatai. Rezultatai parodė, kad modelis gali būti pritaikytas naujų įrenginių kūrimo procese.

 Pilnas tekstas
Full text


VIENAŠMENIO ŠAUTUVŲ GRĄŽTO NUSIDĖVĖJIMO IR ILGAAMŽIŠKUMO TYRIMAS

I. Sihvo
Lappeenrantos technologijos universitetas, Skinnarilankatu 34, P.O. Box 20, 53851 Lappeenranta, Suomija, el.p.: inga.sihvo@lut.fi
J. Varis
Lappeenrantos technologijos universitetas, Skinnarilankatu 34, P.O. Box 20, 53851 Lappeenranta, Suomija, el.p.: juha.varis@lut.fi

R e z i u m ė

Mašinų gamyboje didelis našumas pasiekiamas gerinant pjovimo parametrus, kuriant naujus įrankius, darbines medžiagas. Gręžimo sąlygų patikra padeda parinkti tinkamus pjovimo parametrus esant ypatingoms apdirbimo sąlygoms, pavyzdžiui, apdirbant naujas technologines medžiagas. Įrankio nusidėvėjimą laboratorinėmis sąlygomis galima išmatuoti gana lengvai.

Šių tyrimų tikslas – nustatyti šautuvų grąžto nusidėvėjimą ir išmatuotų nusidėvėjimų tipus, kurie geriausiai apibūdina įrankio būklę. Tyrimų metu buvo nustatyti įvairūs šautuvų grąžto nusidėvėjimo tipai. Išbandant juos, buvo naudojami dviejų skirtingų geometrinių formų šautuvų grąžtai. Atrodo, kad šautuvų grąžto būklę geriausiai apibūdina jo antgalio užpakalinio paviršiaus nusidėvėjimas (CT), vidutinis užpakalinio paviršiaus nusidėvėjimas (VB) ir pagrindinio užpakalinio paviršiaus išorinės briaunos nusidėvėjimo vidutinė reikšmė (VB, B).

 Pilnas tekstas
Full text


ŽINIŲ BAZE PAREMTAS AŠIAI SIMETRINIO KALIMO ŠTAMPO, SKIRTO GALUTINEI FORMAI ARTIMAI DETALEI GAMINTI, ATVIRKŠTINIO PROJEKTAVIMO BŪDAS

Necip Fazil Yilmaz
Gaziantepo universitetas, 27310 Sehitkamil, Gaziantep, Turkija, el.p.: nfyilmaz@gantep.edu.tr
Omer Eyercioglu
Gaziantepo universitetas, 27310 Sehitkamil, Gaziantep, Turkija, el.p.: eyercioglu@gantep.edu.tr

R e z i u m ė

Naudojant štampus, kuriais galima gaminti detales, kurių forma artima galutinei formai, taupomos medžiagos, spartėja gamyba, gerėja gaminių kokybė. Kalimo operacijoms atlikti reikia turėti nemažą patirties ir laikytis tam tikros operacijų sekos. Šiame darbe normomis besiremiančiai sistemai, skirtai projektuoti štampams, kuriais galima gaminti detales, kurių forma artima galutinei formai, ir jai pritaikytai žinių bazei plėtoti naudojama EXFOR sistema. Ši sistema leidžia, štampą, skirta gaminti detales, kurių forma artima galutinei formai, projektuoti atvirkštiniu būdu, naudojant visiškai užbaigtos gaminamos detalės geometriją, įvertinant jos atskirus techninius elementus, galimą kalimo būdu suformuoti geometriją, skaičiuoti medžiagas ir kalimo apkrovas. Kalimo apkrovos, kurių reikia, kad visos įdubos būtų visiškai užpildytos, skaičiuojamos naudojant stichinį viršutinės ribos (UBET) metodą. Šiame etape taip pat nustatyta kalimo jėga ir energija, reikalinga gaminiui pagaminti. Štampe atsirandančios įrąžos skaičiuojamos po šio etapo. Vėliausiai nustatoma štampo forma. Šiam tikslui pasiekti įvertinamos šiluminės deformacijos, atsirandančios dėl ruošinio ir štampo temperatūrų skirtumo, tamprusis ir terminis štampo plėtimasis, terminis gaminio susitraukimas ir jo apsauga nuo kibirkščiavimo.

 Pilnas tekstas
Full text


Kauno tvirtovės įtvirtinimų siaurojo geležinkelio bėgio metalo tyrimas

G. Žaldarys
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: ginzald@ktu.lt
S.J. Chodočinskas
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: sangau@ktu.lt
A. Štuopys
Kauno technologijos universitetas, Studentų 48, 51367 Kaunas, Lietuva, el.p.: arminas.stuopys@ktu.lt

R e z i u m ė

Tiesiant požemines telefono komunikacijas Kauno mieste 1.75 m gylyje buvo aptiktas geležinkelis. Buvo nustatyta, kad tai geležinkelis funkcionavęs Kauno tvirtovėje, kuri buvo pradėta statyti 1879 metais ir buvo statoma apie 20 metų. Kadangi šios geležinkelio detalės buvo pagamintos daugiau kaip prie šimtą metų, kilo klausimų apie to laikmečio metalurgijos lygį, plieno kokybę bei plastinio apdirbimo technologijas. Tai buvo laikmetis, kai geležies lydinių metalurgijoje vyko dideli pokyčiai, atsirado efektingesni ir masiškesni plieno gamybos būdai, tačiau pagamintų plienų kokybė dar nebuvo aukšta. Tyrimo tikslas buvo nustatyti plieno, iš kurio buvo pagamintas geležinkelis, cheminę sudėtį, ištirti jo mikrostruktūrą, įvertinti kokybę, atlikti mechaninių savybių tyrimą ir nustatyti gamybos technologiją. Įvertinus tiriamus plienus, jie buvo lyginami su šiuolaikinių geležinkelių gamybai naudojamais plienais.

 Pilnas tekstas
Full text


 

Administratorius Romualdas Dundulis
Telefonas (+370 37) 300425, faksas (+370 37) 323461, elektroninis paštas Romualdas.Dundulis@ktu.lt

 

Atnaujinta 2011.06.27
Taip pat
Akademinė informacijos sistema
Publikacijų duomenų bazė

Fakultetai
Institutai
Centrai
Leidykla

Kontaktai
Mokslo tarnyba
Tarptautinių ryšių skyrius