J. Garjonis
Vilniaus Gedimino technikos universitetas,
Saulėtekio 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: jonas.garjonis@fm.vgtu.lt R. Kačianauskas Vilniaus Gedimino technikos universitetas,
Saulėtekio 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: rkac@fm.vgtu.lt
E. Stupak
Vilniaus Gedimino technikos universitetas,
Saulėtekio 11, 10223 Vilnius, Lietuva,
el.p.: eugenius.stupak@fm.vgtu.lt
V. Vadluga
Vilniaus Gedimino technikos universitetas,
Saulėtekio 11, 10223 Vilnius, Lietuva, el.p.: vvad@fm.vgtu.lt
R e z i u m ė
Straipsnyje pateiktas dviejų tamprių nehomogeninių
sferinių dalelių kontakto tyrimas naudojantis baigtinių elementų metodu ir
ištirti skirtingi specifiniai dalelių parametrai.
Dalelės sudarytos iš palyginti standžiai tampraus paviršinio sluoksnio ir
palyginti minkšto branduolio.
Modeliavimas atliktas pateikiant rezultatus analogiškai
Hertzo kontakto teorijai. Svarbiausią vietą čia užima kontakto jėgos ir
poslinkio priklausomybė, kuri tiesiogiai taikoma diskrečiųjų elementų metodo
skaičiavimuose. Kontakto fizikinės savybės apibūdinamos santykiniu efektyviuoju
tamprumo moduliu, kuris nustatomas BE skaičiavimais
ir priklauso nuo branduolio savybių ir apvalkalo storio.
A. Jakušovas
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27,
44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: aliusjakusovas@yahoo.com
M. Daunys
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27,
44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: Mykolas.Daunys@ktu.lt
R e z i u m ė
Darbe lyginami analitiniu, baigtinių elementų ir
eksperimentiniu metodais gauti rezultatai, t. y. plyšio atsivėrimo
dydis ir jo kontūro kreivė cikliškai simetriškai apkrautame
bandinyje, priklausomai nuo ciklų skaičiaus ir apkrovimo lygio. Eksperimente
naudojamas plieno 45 stačekampės formos
bandinys su centriniu plyšiu. Analitinės
išraiškos buvo gautos pasinaudojus Irvino ir Machutovo priklausomybėmis,
o BEM skaičiavimams buvo naudojami programų
sistemos COSMOSWorks ir ANSYS. Darbe
atsižvelgta į modelio geometrijos įtaką plyšio atsivėrimui.
Rezultatai parodė, kad eksperimentai ir BEM gauti duomenys gerai sutapo,
o naudojant analitines priklausomybes geras
rezultatas gaunamas tik plyšio viršūnėje.
M. Zamani Nejad
Tarbiat Modares universitetas, Mechanikos katedra,
Teheranas, Iranas, el.p.: mzamani@modares.ac.ir
G. H. Rahimi
Tarbiat Modares universitetas, Mechanikos katedra,
Teheranas, Iranas, el.p.: gh.rahimi.s@gmail.com
M. Ghannad
Shahrood technologijos universitetas, Mechanikos
fakultetas, Shahrood, Iranas,
el.p.: ghannad.mehdi@gmail.com
R e z i u m ė
Naudojantis tenzorių analizės duomenimis, buvo
sukurtas pilnas ir nuoseklus 3D lauko lygčių komplektas,
skirtas apibūdinti meridiano kryptimi kintančiu didelio storio ir sutartinio
kreivio sukinio formos FGM kevalams. Analizuojant FGM sudedamųjų dalių poslinkius,
sudaryta judesio diferencialinių lygčių sistema. Kreivinėje koordinačių
sistemoje sudaryta dalinių išvestinių
diferencialinių lygčių sistema, skirta poslinkiams trimis kryptimis įvertinti.
Išvestos lygtys gali būti panaudotos nustatant
įtempius bei analizuojant storų sukinio pavidalo kevalų
virpesius.
Turint omenyje, kad medžiagos savybės radialine
kryptimi kinta netiesiškai, o Puasono koeficientas yra pastovus
buvo nustatyti tikslūs FGM hermetiško tuščiavidurio apskritiminio cilindro
įtempimai bei poslinkiai apibendrintoje
numanomoje įtempimų ir deformacijų
plokštumoje.
Nustatytieji nuo nehomogeniškumo konstantos
priklausomi poslinkiai ir įtempių pasiskirstymas palyginti
su sprendiniais, gautais naudojant baigtinių elementus metodą,
pateikiami grafikų pavidalu. Rezultatai, gauti naudojant abu metodus,
gerai sutampa.
METODAS STRYPINIŲ STAČIAKAMPIO SKERSPJŪVIO ELEMENTŲ
ĮTEMPIŲ-DEFORMACIJŲ BŪVIO PARAMETRAMS STATMENUOSE PJŪVIUOSE TIESIOGIAI
APSKAIČIUOTI PAGAL KREIVINES ĮTEMPIŲ DIAGRAMAS
I. Židonis
Šiaulių
universitetas, Vilniaus g. 141, 76353 Šiauliai, Lietuva, el.p.: ipolitas.zidonis@gmail.com
R e z i u m ė
Šis darbas yra ankstesnių darbų tęsinys. Straipsnyje
pateikta metodika ir formulės, leidžiančios
skaičiavimus atlikti tiesiogiai (be
nuoseklaus artėjimo ciklų). Panaudojamos
kreivinės medžiagų įtempių diagramos. Formulės
sudarytos strypinių stačiakampio skerspjūvio elementų
įtempių-deformacijų būvio parametrams apskaičiuoti ašiai statmenuose
pjūviuose. Jos taikytinos elementams be plyšių
(pavyzdžiui, plyšimo momentui apskaičiuoti)
ir elementų su plyšiais pjūviams tarp plyšių (armuotų elementų
įtempių-deformacijų būviui apskaičiuoti,
armatūros deformacijos nukrypimui nuo
plokščiųjų pjūvių nustatyti). Įtempių galima
ir nepaisyti. Kai elementų tempiamos zonos
įtempių nepaisoma, formulės tinka net ir pjūviams ties plyšiu (irimo momentui
arba armavimui apskaičiuoti). Tiesiogiai
skaičiuoti galima tuomet, kai žinomos kurio nors sluoksnio deformacijų
ir
reikšmės. Kitais atvejais skaičiavimus reikia kartoti.
Čia pateikta tik dalis jau atlikto darbo. Panaudotos
penktojo laipsnio kreivinės įtempių diagramos. Kituose straipsniuose numatoma
paskelbti formules, kuriose galima imti įvairių formų įtempių diagramas,
elementai gali būti su lentynomis ir su plyšiais.
D. Juodvalkis
Kauno technologijos universitetas,
Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: djuodvalkis@yahoo.com
J. Sapragonas
Kauno technologijos universitetas,
Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: jonas.sapragonas@ktu.lt
P. Griškevičius
Kauno technologijos universitetas,
Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: paulius.griskevicius@ktu.lt
R e z i u m ė
Atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti pakitusių
taškinio suvirinimo jungčių charakteristikų įtaką ašinio smūgio metu tipinių
automobilio deformacinių zonų elementų
absorbuotos energijos kiekiui, deformavimo pobūdžiui ir deformacijų dydžiui. BE
modeliui, kuriuo naudojantis buvo modeliuojama taškinio suvirinimo
įtaka bandinio deformavimui, patikrinti atlikti kvazistatiniai ir
dinaminiai eksperimentai. Statiniais ir dinaminiais ekeperimentais
nustatyta, kad bandinys apkrautas dinaminėmis apkrovomis, absorbuoja nuo
10 % iki 50 % daugiau energijos. Patvirtinta gera
BE modeliavimo metu gautų rezultatų koreliacija
su dinaminių bandymų rezultatais. Modeliavimas parodė, kad susilpnėjęs taškinis
suvirinimas turi nemažos įtakos bandinio elgsenai deformavimo metu ir sumažina
absorbuotos energijos kiekį.
S. Rehab-Bekkouche
August 20, 1955 universitetas,
Medžiagų mechanikos ir augalų priežiūros tyrimų
laboratorija (LR3MI), Statybos katedra,
Skikda 21000, Alžyras, el.p.: solrehab@yahoo.fr
W. Ghabeche
Badji Mokhtar universitetas,
Medžiagų mechanikos ir augalų priežiūros tyrimų
laboratorija (LR3MI), Mechanikos katedra,
PO Box 12, Annaba 23000, Alžyras, el.p.:
wafiag@yahoo.fr
M. Kaddeche
Badji Mokhtar universitetas,
Medžiagų mechanikos ir augalų priežiūros tyrimų
laboratorija (LR3MI), Mechanikos katedra,
PO Box 12, Annaba 23000, Alžyras, el.p.: kaddechemounia@yahoo.fr
N. Kiass
Badji Mokhtar universitetas,
Medžiagų mechanikos ir augalų priežiūros tyrimų
laboratorija (LR3MI), Mechanikos katedra,
PO Box 12, Annaba 23000, Alžyras, el.p.: kiass_n2004@yahoo.fr
K. Chaoui
Badji Mokhtar universitetas,
Medžiagų mechanikos ir augalų priežiūros tyrimų
laboratorija (LR3MI), Mechanikos katedra,
PO Box 12, Annaba 23000, Alžyras, el.p.: chaoui@univ-annaba.org
R e z i u m ė
Projektuojant skysčio transportavimo sistemas, svarbu
tinkamai parinkti vamzdyno medžiagą. Gamtinės
dujos ir geriamasis vanduo dažniausiai transportuojamas
požeminiais polietileninių (PE) vamzdynų tinklais.
Yra žinoma, kad sąveikos tarp didelio tankio PE (DTPE) medžiagos
ir ją veikiančios aplinkos atsiranda kritinių veiksnių
susijusių su struktūros pokyčiais. Šių tyrimų tikslas yra nustatyti tam tikrų
cheminių medžiagų įtaką po žeme klojamų PE
vamzdžių mechaninėms savybėms.
Tyrimų rezultatai remiasi įtempių diagramomis bei
mechaninio PE atsparumo agresyviai aplinkai nagrinėjimu.
Nustatyta, kad tirpikliai blogina mechanines vamzdžių
savybes, sumažėja pastebėtas sistemos konstrukcijos standumas. Organiniai
tirpikliai pasižymi ypatingomis oksidacinėmis
savybėmis, dėl kurių susilpnėja PE
grandines, o rūgštys, pavyzdžiui H2SO4,
palyginti su minėtais tirpikliais, mažiau
turi įtakos vamzdžių mechaninėms savybėms. Žalia nafta vidutiniškai veikia PE,
nors yra žinoma, kad ji gadina daugelį polimerų. Naudojant tirpiklius,
žalios naftos tamprumo modulis sumažėja net iki
64%. Tai sukelia didelių problemų
požeminiams PE vamzdynų tinklams. Projektuojant konstrukcijas,
kai PE sąveikauja su agresyvia aplinka, skaičiavimo lygtys turi būti
koreguojamos atsižvelgiant į ilgalaikes apkrovas.
E. Kibirkštis
Kauno technologijos universitetas,
Studentų 56, 51424 Kaunas, Lietuva, el.p.: edmundas.kibirkstis@ktu.lt
V. Bivainis
Kauno technologijos universitetas,
Studentų 56, 51424 Kaunas, Lietuva, el.p.: vaidas.bivainis@ktu.lt
L. Ragulskis
Vytauto Didžiojo universitetas, Vileikos 8, 44404
Kaunas, Lietuva, el.p.: l.ragulskis@if.vdu.lt
A. Dabkevičius
Kauno technologijos universitetas,
Studentų 56, 51424 Kaunas, Lietuva, el.p.: arturas.dabkevicius@ktu.lt
R e z i u m ė
Skaitmeniniais metodais, naudojant trimačius
elementus, ištirtas cilindro formos kartono pakuotės, kaip kevalo tipo
konstrukcijos, stabilumas.
Atlikti cilindro ir stačiakampio formos kartoninių
pakuočių eksperimentiniai tyrimai. Nustatyta formos- cilindro
ir stačiakampio-įtaka pakuotės mechaninėms charakteristikoms.
Parodyta, kad cilindrinė pakuotė atlaiko
apie 2.4 karto didesnę vertikaliąją ašinę gniuždymo apkrovą,
nei stačiakampė, panašios masės ir geometrinių parametrų
pakuotė. Atlikti naudojamos medžiagos- kartono savybių įtakos pakuotės
atsparumui gniuždymui tyrimai. Pateiktas skaitmeninių cilindrinės pakuotės
tyrimų duomenų ir eksperimentinių tyrimų
rezultatų, taip pat pakuočių šoninio paviršiaus deformacijų pobūdžio
palyginimas. Gauti tyrimų rezultatai taikomi pakuotėms projektuoti.
Straipsnyje pateikiamas naujas sraigtinių krumpliaračių
su modifikuoto aukščio krumplio galvute projektavimo
algoritmas. Siekiant pailginti naudojimo trukmę taikoma
keletas plokščiųjų krumpliaračių (varantysis ir varomasis
krumpliaračiai išdėstyti vienoje plokštumoje)
su modifikuoto aukščio krumplio galvute projektavimo metodų.
Erdvinių krumpliaračių su modifikuoto aukščio krumplio
galvute (jų ašys nelygiagrečios ir nesusikerta) projektavimo
metodai techninėje literatūroje neaprašyti. Mechanizmo
nusidėvėjimas turi įtakos krumpliaračių ilgaamžiškumui.
Norint įvertinti krumplio šoninių paviršių tarpusavio
slydimą, turi būti nustatyti slydimo koeficientai. Sprendimo algoritmas paremtas
teorija, kuri išplečia slydimo koeficientų
nustatymą, pritaikytą plokštiesiems krumpliaračiams, iki erdvinių. Slydimo
koeficientai lyginami didžiausio slydimo
taškuose, siekiant suvienodinti nusidėvėjimą šiuose dviejuose taškuose.
Mechanizmo geometriniai matmenys nustatomi
suvienodinus slydimą. Spendimui panaudota MATLAB sistema, leidžianti
tiesiogiai išspręsti netiesines lygtis, jų
sistemas, atlikti modifikavimą, naudojant
genetinį algoritmą. Gauti sprendiniai panaudoti
geometriniams matmenims apskaičiuoti. Genetinis algoritmas naudojamas
siekiant iki minimumo sumažinti lyginamas slydimo vertes.
C. Szep
Cluj-Napoca technikos universitetas, C. Daicoviciu no.
15, 400020 Cluj-Napoca, Rumunija,el.p.: szep_crysty84@yahoo.com
S.-D. Stan
Cluj-Napoca technikos universitetas, C. Daicoviciu no.
15, 400020 Cluj-Napoca, Rumunija,el.p.: sergiustan@ieee.org
V. Csibi
Cluj-Napoca technikos universitetas, C. Daicoviciu no.
15, 400020 Cluj-Napoca, Rumunija,el.p.: csibiven@yahoo.com
R. Bălan
Cluj-Napoca technikos universitetas, C. Daicoviciu no.
15, 400020 Cluj-Napoca, Rumunija,el.p.: radubalan@yahoo.com
R e z i u m ė
Neturintys specialaus teorinio paruošimo roboto
kinematikos derinimo metodai iššaukia jo kinematinio modelio linijines
diferencialines paklaidas. Šis modelis paremtas Jakobino tiesioginiu kinematiniu
modeliu, atsižvelgiant į kuriamo modelio
parametrus. Roboto tikslumas susijęs su jo pozicionavimu, jis nusakomas roboto
gebėjimu pasiekti reikalingą padėtį
atžvilgiu fiksuotos absoliutinės koordinačių
sistemos tam tikru dydžiu. Toks apibrėžimas
lengvai išplečiamas į trajektorijos sekimą. Taigi roboto
tikslumas gali būti apibrėžiamas kaip jo gebėjimas sekti reikiamą trajektoriją
atžvilgiu absoliutinės fiksuotos koordinačių
sistemos tam tikru matu.
M. Karshakov
"Angel Kunchev" Rousse universitetas,
Mašinų gamybos ir technologijos katedra,
Rousse 700, Bulgarija, el.p.: mkarshakov@ru.acad.bg
R e z i u m ė
Tekinant gilias, palyginti mažo skersmens skyles,
dažnai naudojamas dviejų peilių, išdėstytų 180º kampu,
judantis įrenginys. Šis įrenginys užtikrina didelį technologinės
sistemos stabilumą bei reikiamą matmenų tikslumą. Straipsnyje teoriškai
nagrinėjama įrankių bloko ašinio stūmimo
įtaka apdirbamų skylių briaunų tiesumui visu skylės perimetru. Galutiniai
kiekybinių tyrimų rezultatai gali būti
taikomi praktikoje.
B. Fnides, M. A. Yallese
1945 Gegužės 8-osios universitetas, Mechanikos ir
konstrukcijų laboratorija (LMS), Mechanikos katedra, Guelma 24000,
Alžyras, el.p.: fbrahim@yahoo.fr
T. Mabrouki, J-F. Rigal
Konstrukcijų ir kūnų kontakto mechanikos
laboratorija
(LaMCoS), INSA de Lyon, 20 Albert
Einstein alėja, 69 621 Villeurbanne Cedex,
Prancūzija, el.p.: jean-francois.rigal@insa-lyon.fr
R e z i u m ė
Šie eksperimentiniai tyrimai skirti paviršiaus
šiurkščio parametrams nustatyti greitai tekinant gausiai legiruotą plieną
X38CrMoV5-1. Iki 50HRC kietumo užgrūdintas
nevolframinis karščiui ir dilimui atsparus plienas, sukurtas Cr-Mo-V pagrindu
apdirbamas mineralų keramikos įrankiu
(plokštelės CC650 cheminė sudėtis 70%Al2O3+30%TiC).
Jis naudojamas gaminti didelias apkrovas
atlaikančioms formoms, tinkančioms lieti slegiant, ilgaamžėms kietlydinio
plokštelėms, plastikiniams liejiniams,
veikiamiems didelio slėgio, ir kaltų antgaliams.
Remiantis baigtiniu 33 faktorialiniu
modeliavimu, atlikti 27 eksperimentiniai tyrimai. Kiekvieno parametro kitimo
ribos nustatytos trijuose skirtinguose lygiuose: žemame, vidutiniame ir aukštame.
Siekiant įvertinti kiekvieno pjovimo režimo
įtakos laipsnį paviršiaus šiurkščiui, „Minitab“ programine įranga (sudėtiniu
regresijos metodu) paruošti matematiniai modeliai. Šie modeliai galėtų būti
naudingi parenkant pjovimo režimo kintamuosius pageidaujamiems
paviršiaus šiurkščio parametrams užtikrinti. Jie gali būti panaudojami t
greitojo pjovimo procesui optimizuoti.
Rezultatai rodo, kad paviršiaus šiurkščiui daugiausia
įtakos turi pastūmos dydis ir pjovimo greitis. Pjovimo gylis ypatingos
reikšmės neturi.
R. Kandrotaitė Janutienė
Kauno technologijos universitetas,
Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.: raskand@ktu.lt
R e z i u m ė
Straipsnyje pateiktas
plieno bandinių su įanglintu paviršiumi plastinių savybių tyrimas žemojo
atleidimo metu. Įanglinti dirbiniai dažnai deformuojasi grūdinant, todėl pagrindinis
tyrimo tikslas buvo patyrinėti vieną iš galimų detalių lyginimo būdų – kreivų
bandinių lenkimą kaitinant atleidimo
temperatūroje virsminio plastiškumo metu, kai net nedidelės išorinės apkrovos
gali smarkiai deformuoti gaminį. Ištirta plieno plastiškumo atleidimo
temperatūroje priklausomybė nuo anglies kiekio ir nesimetriško
įanglinimo poveikis plieno virsminio plastiškumo efektui, įvertinant
struktūrinius gniuždymo ir tempimo įtempius,
atsiradusius dėl tūrinių pokyčių.