| |
<% title="MECHANIKA" %>
| Žurnalas "MECHANIKA" |
|
|
KIETO DEFORMUOJAMO KŪNO MECHANIKA
SKYSČIŲ IR DUJŲ MECHANIKA
MECHANINIŲ SISTEMŲ DINAMIKA
MECHANINIŲ SISTEMŲ PROJEKTAVIMAS IR OPTIMIZAVIMAS
MECHANINĖS TECHNOLOGIJOS
Administratorius Romualdas Dundulis
Telefonas (+370 37) 300425, faksas (+370 37)
323461,
elektroninis paštas Romualdas.Dundulis@ktu.lt
Straipsnių reziumė
MECHANINIŲ BETONO IR ARMATŪROS SAVYBIŲ PROGNOZAVIMAS SPROGIMŲ SUKELIAMO
APKROVIMO ATVEJU
Virm. Juocevičius
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al.11, 10223 Vilnius,
Lietuva, el.p.: virmantas.juocevicius@conserela.lt
E. R. Vaidogas
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al.11, 10223 Vilnius,
Lietuva, el.p.: erv@st.vgtu.lt
R e z i u m ė
Nagrinėjamas dinaminių betono ir armatūros savybių prognozavimas. Dėmesys
telkiamas į dinamines gelžbetoninių konstrukcijų apkrovas, sukeliamas didelių
nuotolinių sprogimų. Prognozuojama taikant matematinius modelius, atspindinčius
sprogimo apkrovą, betono ir armatūros deformavimą veikiant šiai apkrovai ir
dinaminį statinių šių medžiagų savybių didėjimą. Aptariamos problemos, kylančios
derinant šiuos modelius vieną su kitu. Daroma išvada, kad dinaminių savybių
prognozė daugiausia yra konstrukcijos atsparumo sprogimo apkrovai skaičiavimo
rezultatas. Prognozavimas medžiagų lygmenyje suvedamas į didinančiųjų daugiklių,
siejančių statines ir dinamines medžiagų savybes, taikymą. Juos taikyti sunku
dėl to, kad informacija, reikalinga daugikliams skaičiuoti, turi būti gauta
skaičiuojant konstrukcijos atsparumą sprogimo apkrovai, o tai gali būti
sudėtinga, kai konstrukcinės sistemos yra kompleksinės.
LENTYNŲ ĮVERTINIMAS TIESIOGIAI APSKAIČIUOJANT ĮTEMPIŲ-DEFORMACIJŲ BŪVIO
PARAMETRUS KONSTRUKCINIŲ ELEMENTŲ STATMENUOSE PJŪVIUOSE
I. Židonis
Šiaulių universitetas, Vilniaus g. 141, 76353 Šiauliai, Lietuva, el.p.:
ipolitas.zidonis@gmail.com
R e z i u m ė
Šis darbas yra autoriaus darbų tęsinys. Straipsnyje pateikta metodika ir
formulės, skirtos lentynų ir (arba) kitokių sustiprinimų (susilpninimų) įtakai
įvertinti tiesiogiai (be nuoseklaus artėjimo ciklų) apskaičiuojant sijinių
konstrukcinių elementų įtempių-deformacijų būvio parametrus ašiai statmenuose
(normaliniuose) pjūviuose pagal kreivines medžiagų įtempių diagramas. Formulės
taikytinos elementams be plyšių (pavyzdžiui, plyšimo momentui apskaičiuoti) ir
elementų su plyšiais pjūviams tarp plyšių (armuotų elementų įtempių-deformacijų
būviui apskaičiuoti, nustatyti armatūros deformacijos atsilenkimą nuo plokščiųjų
pjūvių). Įtempių galima ir nepaisyti. Kai elementų tempiamos zonos įtempių
nepaisoma, formulės tinka net ir pjūviams ties plyšiu (irimo momentui arba
armavimui apskaičiuoti). Tiesioginis skaičiavimas galimas tuomet, kai žinoma
kurio nors vieno sluoksnio deformacija ir iš anksto žinoma, ar lentyna ir
armatūra gniuždoma, ar tempiama. Kitais atvejais skaičiavimus tenka kartoti.
Atvejai, kai įtempių diagramos ne kreivinės arba kai elementai su plyšiais, bus
skelbiami kituose straipsniuose.
NEVIENALYČIŲ KETAUS BANDINIŲ IRIMO TYRIMAS
E. Stupak
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, 10223
Vilnius-40, Lietuva. el.p.: Eugenius.Stupak@fm.vgtu.lt
R e z i u m ė
Naudojant pasiūlytą J-integralo nustatymo nuovarginio dalimis tiesiško
plyšio fronte metodiką, atlikti nevienalyčių ketaus bandinių su defektais ir
grafito intarpais įtempių intensyvumo koeficiento skaičiavimai.
Ištirta, kaip keičiasi įtempių intensyvumo koeficientas priklausomai nuo
plyšio gylio, fronto konfigūracijos, intarpų dydžio ir padėties. nustatytas 15%
įtempių intensyvumo koeficiento prieaugis.
Nevienalyčių ketaus bandinių įtempių analizei naudota BE programa ANSYS.
SKYSČIO FIZIKINIŲ SAVYBIŲ POKYČIO POVEIKIS JO PLĖVELĖS STORIUI
S. Šinkūnas
Kauno technologijos universitetas, Donelaičio 20, 44239 Kaunas, Lietuva,
el.p.: stasys.sinkunas@ktu.lt
A. Kiela
Kauno kolegija, Pramonės 22, 50387 Kaunas, Lietuva, el.p.:
algimantas.kiela.@kauko.lt
R e z i u m ė
Straipsnyje pateikta metodika stabilizuotai laminarinei skysčio plėvelei,
tekančiai vertikalaus vamzdžio išoriniu paviršiumi tirti, taikant jėgų
pusiausvyros lygtis. Atlikti tekančių vandens, kompresorinės alyvos ir mazuto
plėvelių analitiniai tyrimai, esant įvairioms plėvelių santykinio kreivumo ir
šilumos srautų tankių santykių vertėms. Gauta funkcija, leidžianti įvertinti
plėvelės storio pokyčio priklausomybę nuo neizotermiškumo dydžio. Nustatyta, kad
plėvelės storio kitimas priklauso nuo skysčio fizikinių savybių pokyčio.
Teoriškai išnagrinėta skysčio plėvelės kreivumo ir išorinių šilumos mainų įtaka
jos storio pokyčiui.
Tepalo reologijos poveikis vidaus degimo variklio stūmoklio IR cilindro
kontaktui
A. Kellaci
Khemis miliana universitetas, Thenia road, Ain Defla, Alžyras, el.p.:
akellaci@yahoo.fr
R. Mazouzi
Kieto kūno mechanikos laboratorija, Poitiers universitetas, Prancūzija,
el.p.: mazouzi_r@yahoo.fr
B. Khelidj
Khemis miliana universitetas, Thenia road, Ain Defla, Alžyras, el.p.:
bkhelidj@orange.fr
A. Bounif
Technologijos ir mokslo universitetas, Oran, Alžyras, el.p.:
bounif@univ-usto.dz
R e z i u m ė
Nagrinėta įvairių monogradinių tepalų klampumo įtaka hidrodinaminei bei
ribinei vidaus degimo variklio trinčiai stūmoklio paviršiuje. Vidutinė
temperatūra nustatyta pagal įvorės temperatūrą, naudojant Woschni koreliaciją.
Tepalo plėvelės klampumas nustatytas pagal vidutinę jos temperatūrą. Šis modelis
įvertina tepalo plėvelės suirimo ir atsinaujinimo procesą. Straipsnyje taip pat
nagrinėta tepalo klampumo įtaka kavitacijai.
TERMOAKUSTINIŲ NESTABILUMŲ SŪKURINIAME PRISITAIKANČIAME DEGIKLYJE TYRIMAI
F. Bode
Cluj-Napoca technikos universitetas, Šilumos technikos, šilumos mašinų ir
įrenginių katedra, B-dul Muncii 103-105, 400641 Cluj-Napoca, Romunija, el.p.:
florin.bode@termo.utcluj.ro
R. Benea
Cluj-Napoca technikos universitetas, Mechatronikos katedra, B-dul Muncii
103-105, 400641 Cluj-Napoca, Romunija, el.p.: rbenea@gmail.com
V. Hodor
Cluj-Napoca technikos universitetas, Šilumos technikos, šilumos mašinų ir
įrenginių katedra, B-dul Muncii 103-105, 400641 Cluj-Napoca, Romunija, el.p.:
victor.hodor@termo.utcluj.ro
R e z i u m ė
Šiuolaikinėse degimo kamerose naudojama sūkurinė, iš anksto nemaišoma liesa
liepsna. Ši liepsna jautri termoakustiniams degimo nestabilumams, kurie
atsiranda dėl šilumos išsiskyrimo svyravimo ir degimo kameros akustikos.
Termoakustiniai nestabilumai yra dinaminis reiškinys, pasireiškiantis daugumoje
šiuolaikinių degimo sistemų dėl didelės amplitudės bei žemo dažnio slėgio ir
šilumos išsiskyrimo svyravimo ir palaikomas automatiškai. Šiame straipsnyje
atliekama degimo sūkurine, be iš anksto nemaišoma, liesa liepsna termoakustinių
svyravimų nestabilumo išplėstinė analizė. Tyrinėjimai atliekami atsižvelgiant į
termoakustinius degimo nestabilumus, priklausomus nuo stechiometrinio santykio,
kartu taikant skaitinį šių nestabilumų įvertinimo metodą. Analizė atlikta
taikant akustinę koreliaciją tarp skaitinio modeliavimo naudojant 3D RNG k-ε
modelį, ir rezultatų, gautų eksperimentiniu būdu. Vyraujantys dažniai 20-50 Hz
diapazone fiksuojami esant nereaktyviam tekėjimui ir 40-300 Hz diapazone – esant
reaktyviam tekėjimui.
Siekiant įvertinti spektrinius duomenis, pašalinti nereikalingą aplinkos
triukšmą, eksperimentiniams tyrimams panaudoti daugialypiai akustiniai
jutikliai.
KAVITACIJOS NAUDOJIMO UŽTERŠTIEMS VANDENIMS VALYTI TYRIMAS
A. Bubulis
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva,
el.p.: algimantas.bubulis@ktu.lt
A. Bogorosh
Ukrainos valstybinio technikos universiteto, Kijevo politechnikos institutas,
Peremogy 37, 03224 Kijevas, Ukraina, el.p.:
fondfti@ntu-kpi.kiev.ua
V. Jūrėnas
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva,
el.p.: vytautas.jurenas@ktu.lt
S. Voronov
Ukrainos valstybinio technikos universiteto, Kijevo politechnikos institutas,
Peremogy 37, 03224 Kijevas, Ukraina, el.p.:
fondfti@ntu-kpi.kiev.ua
R e z i u m ė
Straipsnyje pateikti vandenyje virpesių sukeltų kavitacinių efektų tyrimai,
Tyrimų metų mineralizuotas vanduo laivų sraigtų arba specialiai sukurtų
kavitatorių aplinkoje buvo veikiamas jame ištirpusių druskų. Atlikta kiekybinė
ir kokybinė vandens cheminė analizė parodė, kad dėl kavitacinių reiškinių labai
sumažėja ištirpusių hidrokarbonatų druskų kiekis ir vandens rūgštingumas. Po
filtracijos vanduo praskaidrėja, greičiau užšąla, o atitirpęs tinkamas vartoti
gėrimui. Pateikta metodika kavitacijos proceso efektyvumui įvertinti, naudojant
jį hidrokarbonatams šalinti iš vandens.
vibracinio detalių tarpusavio centravimo, esant smūginiam poslinkiui,
modeliavimas
B. Bakšys
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.:
bronius.baksys@ktu.lt
J. Baskutienė
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.:
jbask@ktu.lt
R e z i u m ė
Straipsnyje nagrinėjamas automatiškai surenkamų detalių vibracinis tarpusavio
centravimas smūginiu režimu. Sudarytas judančio kūno ir atramos sąveikos
tamprusis modelis, esant įstrižam smūgiui. Naudojant sąveikos modelį, ištirta
dinaminės sistemos ir vibracinio žadinimo parametrų įtaka smūginiam surenkamų
detalių tarpusavio centravimo procesui.
Paslankiai bazuojamam kūnui būdingi skirtingi smūginiai poslinkio režimai,
kurie priklauso nuo žadinimo dažnio, detalių prispaudimo jėgos, poslinkio ir
posūkio standumo.
Nustatytos centravimo trukmės priklausomybės nuo žadinimo ir sistemos
parametrų. Sudaryta smūginiu režimu patikimai centruojamų detalių prispaudimo
jėgos ir kūno posūkio standumo derinių sritis.
dalies Ekstremalių situacijų, SUSIDARančių sudėtingų rotorinių sistemų
eksploatacijos metu, analizė
R. Jonušas
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva,
el.p.: remigijus.jonusas@ktu.lt
E. Juzėnas
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva,
el.p.: ejuzenas@ktu.lt
K. Juzėnas
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.:
kjuzenas@ktu.lt
R e z i u m ė
Sudėtingos rotorinės sistemos (SRS) yra eksploatuojamos chemijos pramonės,
energetikos įmonėse. Jų darbo patikimumo užtikrinimas yra vienas iš svarbiausių
techninės priežiūros uždavinių, nes dėl šių mašinų remonto ir prastovų patiriama
didžiulių nuostolių.
SRS būklę labai padeda nustatyti mašinos virpesių diagnostika. Tačiau dėl
tokių sistemų kompleksiškumo, įvairių defektų tikimybės ne visada galima
tiksliai nustatyti virpesių šaltinius. Papildoma priemonė, leidžianti tiksliau
nustatyti sistemos defektus yra jos dinaminės būklės skaitinis modeliavimas.
Šiame straipsnyje yra pateikiami SRS, kurioje reiškiasi rotoriaus ir
statoriaus kabinimasis ir sužadinami subharmoniniai virpesiai, eksperimentinių
tyrimų ir skaitinio modeliavimo duomenys. Realios SRS modeliavimas (ypač kai
vienu metu yra keli defektai) yra sudėtingas uždavinys, todėl būtina tikslinti
matematinį modelį, panaudojant eksperimentinių tyrimų duomenis.
DIDELĖS GALIOS KRUMPLINIŲ PAVARŲ DIAGNOSTIKOS PRAKTIKA
V. Barzdaitis
Kauno technologijos universitetas, A. Mickevičiaus 37, 44244 Kaunas, Lietuva,
el.p.: vytautas.barzdaitis@ktu.lt
P. Mažeika
Klaipėdos universiteto Mechatronikos mokslo institutas, Bijūnų 17, 91225
Klaipėda, Lietuva, el.p.: pranasmazeika@centras.lt
R e z i u m ė
Straipsnyje nagrinėjama didelės galios krumplinių pavarų krumplių
susikabinimo žadinamų virpesių intensyvumas ir guolių techninė būklė. Tyrimų
rezultatai gauti ilgametės diagnostikos praktikos metu energetikos pramonės
įmonėse. Parodyta epiciklinės krumplinės pavaros pranašumai, palyginti su
įprasto virpesių intensyvumo cilindrine pavara. Krumplinės pavaros techninei
būklei kiekybiškai įvertinti pasiūlyta naudoti aukšto dažnio virpesių pagreičio
parametrai, kaip riedėjimo guolių diagnostikoje.
OPTIMIZUOTUS PAGRINDINIUS PARAMETRUS TURINČIŲ SLIEKINIŲ PAVARŲ PROJEKTAVIMAS
IR JŲ EFEKTYVUMAS
Antal Tiberiu Alexandru
Cluj-Napoca technikos universiteas, C. Daicoviciu no. 15, 400020,
Cluj-Napoca, Romunija, el.p.:
Tiberiu.Alexandru.Antal@mep.utcluj.ro
R e z i u m ė
Straipsnyje aprašomas sliekinių pavarų, kurių pagrindiniai parametrai
(modulis mx bei slieko skersmens koeficientas q)
užtikrina mažus jų matmenis ir didelį naudingumo koeficientą, projektavimo
metodas, kad naudojant gautas lygtis būtų galima suprojektuoti minimalių dydžių
sliekines pavaras, turinčias didžiausią naudingumo koeficientą. Matlab sistema
nustatoma pavaros perduodama jėga ir sukuriami galimų krumplio dydžio
modifikacijų grafikai. Grafikuose matyti, kad, norint gauti didelį pavaros
naudingumo koeficientą, sliekinė pavara turi būti projektuojama tokia, kad
turėtų didelį modulį, mažą skersmens koeficientą ir teigiamą krumplio korekcijos
koeficientą.
StruktŪros optimizavimas gaminio projektavimo procese
A. Povilionis
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.:
audrius.povilionis@ktu.lt
A. Bargelis
Kauno technologijos universitetas, Kęstučio 27, 44312 Kaunas, Lietuva, el.p.:
algirdas.bargelis@ktu.lt
R e z i u m ė
Straipsnyje analizuojama sukurta topologijos optimizavimo metodika ir gaminio
specifinių svyravimų formų optimizavimo būdas. Ši metodika padeda optimizuoti
produkto matmenis ar savybes. Pradedant nuo žinomų apkrovų ir kraštinių sąlygų
bei didžiausios įmanomos dizaino erdvės, 2D topologijos optimizavimas leidžia
sukurti produkto koncepcinę struktūrą, kad produltas būtų lengvas ir atitinktų
keliamus reikalavimus. Šis metodas padeda produkto kūrėjui kurti lengvos
optimizuotos struktūros koncepciją ankstyvajame naujo gaminio projektavimo
etape. Sukurta metodika buvo pritaikyta kuriant ir bandant pirmuosius šlifavimo
staklių variantus pagal specifines svyravimų formas.
ŠAUTUVŲ GRĄŽTO DILIMO ĮVERTINIMAS PAGAL PASTŪMŲ JĖGOS SIGNALŲ KREIVĘ
I. Sihvo
Lappeenranta technologijos universitetas, P.O. Box 20, 53851 Lappeenranta, Suomija, el.p.:
inga.sihvo@lut.fi
J. Varis
Lappeenranta technologijos universitetas, P.O. Box 20, 53851 Lappeenranta, Suomija, el.p.:
juha.varis@lut.fi
R e z i u m ė
Straipsnyje nagrinėjama galimybė šautuvų grąžto gręžimo proceso ir
atitinkamos pastūmos jėgos signalo sąveika, laikui bėgant, panaudoti grąžto
dilimui kontroliuoti. Pastūmos jėgos savybės studijuotos normalioje šautuvų
grąžto gręžimo procedūroje, taip pat išjungus pastūmą tuoj pat prieš jos
pakeitimą kita gręžimo pastūma. Išjungus pastūmą keičiasi grąžto pastūmos jėgos
kreivės vaizdas, kuris gali būti panaudotas grąžto dilimo eigai kontroliuoti.
Regresiniai modeliai buvo sukurti grąžto pjovimo briaunos vertei, briaunos
dilimui grąžto viršūnėje bei grąžto ilgio dilimui pagal pastūmos jėgos kreivę
apskaičiuoti, kai išlaikomos pastovios pjovimo sąlygos. Remiantis bandymo
rezultatais buvo padaryta išvada, jog šautuvų grąžto dilimo eigą galima
prognozuoti, naudojant gręžimo ir atitinkamos pastūmos jėgos signalo kreivę.
Administratorius Romualdas Dundulis
Telefonas (+370 37) 300425, faksas (+370-37)
323461, elektroninis paštas
Romualdas.Dundulis@ktu.lt
|
|
