"Medžiagotyra"
Redakcinė kolegija	Archyvas:  1997 m. Nr.: 1 (4) - 2011 m. Nr.: 2
Informacija autoriams
Straipsnių pateikimas

Kontaktai ir prenumerata

2006 m. 12 tomas Nr.:2 Nr.:3 Nr.:4 2007 m. 13 tomas Nr.:1 Nr.:2 Nr.:3 Nr.:4 2008 m. 14 tomas Nr.:1 Nr.:2 Nr.:3 Nr.:4 2009 m. 15 tomas Nr.:1 Nr.:2 Nr.:3 Nr.:4 2010 m. 16 tomas Nr.:1 Nr.:2 Nr.:3 Nr.:4 2011 m. 17 tomas Nr.:1 Nr.:2 Nr.:3 Nr.:4   Nuo 2011 m. Nr. 1 http://www.matsc.ktu.lt

Andrius VASILIAUSKAS ^* , Šarūnas MEŠKINIS, Sigitas TAMULEVIČIUS
Medžiagų mokslo institutas, Kauno technologijos universitetas, Savanorių pr. 271, LT-50131 Kaunas
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: +370-37-327605, faks: +370-37-314423. El. pašto adresas: sarunas.meskinis@ktu.lt (A. Vasiliauskas)

Šiame darbe deimantiškosios anglies supergardelės sintetintos jonų pluošteliu, naudojant uždarojo dreifo jonų šaltinį. „Įprastinės“deimantiškosios anglies plėvelės (DTAD) augintos iš acetileno dujų. SiO_x turinčios deimantiškosios anglies plėvelės (DTAD:SiO_x) augintos iš heksametildisiloksano garų ir vandenilio dujų mišinio. Trisluoksnės DTAD:SiO_x/DTAD/DTAD:SiO_x struktūros supergardelės formuotos ant n ir p tipų laidumo monokristalinio silicio pagrindų. Bandinių voltamperinės charakteristikos (VACh) matuotos kambario temperatūroje. Išnagrinėti pagrindiniai krūvio pernašos DTAD:SiO_x/DTAD/DTAD:SiO_x/nSi ir DTAD:SiO_x/DTAD/DTAD:SiO_x/pSi dariniuose mechanizmai. Kai kuriuose bandiniuose, suformuotuose tiek ant nSi, tiek ant pSi pagrindų, pastebėtas neigiamosios diferencinės varžos reiškinys. Tačiau jis nebuvo stabilus. DTAD:SiO_x/DTAD/DTAD:SiO_x/nSi bandiniuose jo neaptikta jau antrojo VACh matavimo metu. Kai kuriuose DTAD:SiO_x/DTAD/DTAD:SiO_x/pSi bandiniuose neigiamosios diferencinės varžos reiškinys išnykdavo po keleto VACh matavimų. Šis nestabilumas buvo susijęs su negrįžtamu elektros srovės poveikiu DTAD tarpsluoksniui supergardelėje.

Pilnas tekstas Full text

---

Įtempių sukelta azoto difuzija nitriduotame nerūdijančiajame pliene

Teresa MOSKALIOVIENĖ, Arvaidas GALDIKAS ^*
Fizikos katedra, Kauno technologijos universitetas, Studentų g. 50, LT-51368 Kaunas
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: +370-37-300349; faks: +370-37-456472. El. pašto adresas: galdikas@ktu.lt (A. Galdikas)

Azotinant austenitinį nerūdijantįjį plieną vidutinėje temperatūroje (~400 ŗC) susidarantys azoto koncentracijos pasiskirstymo gylio profiliai (stebimas horizontalusis plato) negali būti paaiškinti klasikiniais difuzijos dėsniais (Fiko dėsniais), kurie numato eksponentinius gylio profilius. Pagrindinis šio darbo tikslas yra matematiškai išreikšti ir išanalizuoti vyraujančius azoto pernešimo proceso mechanizmus austenitiniame nerūdijančiajame pliene, azotintame plazmoje esant vidutinei temperatūrai. Šiam tikslui buvo sukurtas fizikinis modelis, imituojantis azoto difuzijos procesą pliene. Šiam modeliui būdinga tai, kad azoto difuzijos varomosios jėgos yra koncentracijos gradientas bei vidiniai įtempiai, kurių atsiranda dėl azoto įsiskverbimo į plieno kristalinę gardelę ir dėl jos iškraipymo. Įtempių sukeltos difuzijos procesas matematiškai yra aprašomas barodifuzijos lygtimi. Skaičiuojant įtempių gradientą laikoma, kad įtempių pasiskirstymo gylio profiliai tiesiškai priklauso nuo azoto koncentracijos pasiskirstymo pliene profilių.

Remiantis šiuo modeliu buvo gauti teoriniai azoto koncentracijos pasiskirstymo austenitiniame nerūdijančiajame pliene profiliai, kurie kiekybiškai gerai sutampa su eksperimentiškai gautais rezultatais. Kiekybinė teorinių rezultatų analizė, atliktra naudojantis pateiktu modeliu, leido nustatyti azoto (azotinant 1Cr18Ni9Ti plieną plazmoje, kai T = 380 ŗC) difuzijos koeficiento vertę D = 1,68×10^–12 cm²/s. Buvo nustatytos azoto koncentracijos pasiskirstymo bei įtempių profilių, paviršinės azoto koncentracijos ir prasiskverbimo gylio priklausomybės nuo azotinimo temperatūros.

Pilnas tekstas Full text

---

Cu-Nb mikrokompozicinių laidininkų virintinių ir lituotinių jungčių kokybės nustatymas

Nikolaj Višniakov ^{1 *} , Jurij Novickij ², Danutė ŠČEKATUROVIENĖ ¹, Adomas Petrauskas ^1
1 Suvirinimo ir medžiagotyros problemų institutas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, J.Basanavičiaus g. 28, LT-10225 Vilnius
² Stiprių magnetinių laukų laboratorija, Elektronikos fakultetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Naugarduko g. 41, LT-03227 Vilnius
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: +370-5-2745053; faks: +370-5-2745053. El. pašto adresas: nikvis@vgtu.lt (N. Višniakov)

Šiame darbe tiriamos Cu-Nb mikrokompozicinių laidininkų virintinės ir lituotinės jungtys. Kokybė ir svarbiausios jungčių mechaninės savybės, tokios kaip stiprumo riba ir santykinis pailgėjimas, buvo nustatytos tempimo bandymais ir mikroskopine analize. Keli laidininkai buvo lituoti sidabro ir vario lydmetaliais bei sustiprinami plieninėmis ir varinėmis movomis. Kiti laidininkai buvo lituoti sidabro ir vario lydmetaliais, nenaudojant jokio sustiprinimo. Jungčių, lituotų su sidabro lydmetaliu ir plienine mova, mechaninės savybės buvo pačios geriausios: stiprumo riba siekė 650 MPa, o santykinis pailgėjimas – 0,85 %. Jungtys, lituotos su vario lydmetaliu ir varine mova, neturėjo jokių pranašumų palyginti su jungtimis be sustiprinimo. Jų stiprumo riba siekė 300 MPa – 350 MPa, o santykinis pailgėjimas – atitinkamai 0,35 % –0,45 %. Virintinių jungčių stiprumo riba siekė 470 MPa, o santykinis pailgėjimas – 0,71 %. Visų jungčių mechaninės savybės buvo blogesnės nei Cu-Nb laidininko dėl Nb gyslelių struktūros pažeidimo. Todėl jungčių mechaninės savybės buvo sąlygojamos vario, lydmetalio ir armuojančiųjų movų medžiagos stiprio.

Pilnas tekstas Full text

---

Chromatuotų cinko dangų atsparumas mikroskopinių grybų poveikiui

Albinas LUGAUSKAS ^{1 *} , Irina DEMČENKO ¹, Aušra SELSKIENĖ ¹, Vidas PAKŠTAS ¹, Bronius JASKELEVIČIUS ², Algirdas NARKEVIČIUS ¹, Dalia BUČINSKIENĖ ^1
1 Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, A. Goštauto g. 9, LT-01108 Vilnius
² Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, LT-10223 Vilnius
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: +370-5-2665794; faks: +370-5-2649774. El. pašto adresas: lugauskas@chi.lt (A. Lugauskas)

Cinko (Zn) dangos plačiai naudojamos automobilių metalinių detalių apsaugai nuo korozijos. Dažnai apsauginės Zn dangos chromatuojamos papildomai apdorojant jas rūgščiuose chromo (Cr) junginių tirpaluose. Pastaraisiais metais sukurtos technologijos įvairaus storio ir atsparumo chromatinėms plevelėms iš rūgščiųjų Cr³⁺ junginių tirpalų nusodinti ant cinko paviršiaus. Šios technologijos galėtų būti taikomos ir kitiems cinkuotiems dirbiniams apsaugoti nuo korozijos. Pastebėta, kad atmosferos sąlygomis cinkuotas dangas veikia aplinkoje esantys mikroskopiniai grybai. Šiuo darbu siekta nustatyti, ar Cr³⁺ tirpalais paveiktos Zn dangos tampa atsparesnės grybų poveikiui, ar jų atsparumas sumažėja. Išanalizavus nuo keturiais skirtingais chromo tirpalais apdorota Zn plėvele padengtų plieno plokštelių paviršių išskirtus grybus, paaiškėjo, kad visuose ėminiuose aptikta Cladosporium herbarium rūšies grybų. Jų aptinkamumo dažnis gana didelis – per 50 %. Kitų rūšių grybų išplitimo ant įvairiais tirpalais chromatuotų plokštelių paviršiaus dėsningumų nustatyti nepavyko. Lyginant keturiais tirpalais apdorotų plokštelių paviršiaus pokyčius nustatyta, kad atmosferos sąlygomis eksponuojant mažiausiai pakito plieno plokštelės, padengtos cinko danga, pasyvuota tirpalu „Likonda 3Cr5“. Įvairiais tirpalais chromatuotas plokšteles užkrėtus skirtingų rūšių grybų mišiniais ir išlaikius 60 dienų drėgnomis sąlygomis 26 ŗC ±2 ŗC temperatūroje, pasinaudojant skleidžiamojo skenuojamojo elektroninio mikroskopo (EVO 5O XVP Carl Zeiss STMAG, Vokietija) teikiamomis galimybėmis, pavyko nustatyti jų paviršių pažaidos ypatumus. Pastebėti atskirų rūšių grybų vystymosi ant „Likonda 3Cr5“ ir Cr(NO₃)₃·9H₂O + malono rūgšties tirpalais chromatuotų plokštelių ypatumai. Tokiomis sąlygomis grybai Chrysosporium merdarium, Fusarium proliferatum, Paecilomyces lilacinus, Penicillium stoloniferum gali generuoti ir skatinti metalų paviršiaus pažaidas arba stabilizuoti jo korozijos procesus.

Pilnas tekstas Full text

---

Anijonų įtakos bismuto sulfidinės dangos elektrocheminei redukcijai nikeliavimo tirpale tyrimas EKKM

Loreta Tamašauskaitė-Tamašiūnaitė ^* , Leonas NARUŠKEVIČIUS, Albina ŽIELIENĖ, Birutė ŠIMKŪNAITĖ-STANYNIENĖ, Genovaitė VALIULIENĖ, Aloyzas SUDAVIČIUS
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, Savanorių pr. 231, LT-02300 Vilnius
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: +370-5-2661291, faks: +370-5-2649774. El. pašto adresas: lortam@ktl.mii.lt (L. Tamašauskaitė-Tamašiūnaitė)

Elektrocheminės kvarco kristalo mikrogravimetrijos metodu buvo tirta bismuto sulfidinių dangų elektrocheminė redukcija nikeliavimo tirpale, esant sulfato ar acetato anijonui. Plonos bismuto sulfidinės dangos buvo suformuotos ant Au elektrodo SILAR (konsekutyvinės joninių sluoksnių adsorbcijos ir reakcijos) būdu. Nustatyta, kad, redukuojant bismuto sulfidinę dangą nikeliavimo tirpale, esant sulfato ar acetato anijonui, kai E ~ –0,3 V, CVA matyti katodinė smailė, susijusi su Ni²⁺ jonų prieštūrine redukcija. Ni²⁺ jonų redukcija priklauso nuo anijono, esančio nikeliavimo tirpale: redukuojant dangą acetatiniame nikeliavimo tirpale, katodinės smailės potencialų srityje nuo –0,2 V iki –0,4 V atsiranda masės pokyčių, gerokai didesnių nei ją redukuojant sulfatiniame nikeliavimo elektrolite. Kaip bismuto sulfido redukcija foniniame tirpale priklauso nuo anijono prigimties, taip ir nikeliavimo tirpale anijonai turi įtakos Ni²⁺ jonų prieštūrinei redukcijai. Rentgenofotoelektroninės spektroskopijos metodu atlikta bismuto sulfidinės dangos kiekybinė analizė po jos redukcijos abiejuose nikeliavimo tirpaluose. Nustatyta, kad, be Bi, S ir O, tiek dangų paviršiuje, tiek 2 nm gylyje randama metalinio Ni, dėl kurio įsiterpimo į bismuto sulfidinę dangą padidėja masė.

Pilnas tekstas Full text

---

Poli(pieno) rūgšties ir celiuliozės bei LDPE ir celiuliozės kompozitų reologinės ir mechaninės savybės

Dmitri SHUMIGIN * , Elvira TARASOVA, Andres KRUMME, Pille MEIER
Tallinn University of Technology, Ehitajate tee 5, 19086 Tallinn, Estonia
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: + 372-6202002; faks: + 372-6202020. El. pašto adresas: shdmitri@gmail.com (D. Shumigin)

Darbe ištirti kompozitai, sudaryti iš poli(pieno) rūgšties (PLA) ir mažo tankio polietileno matricų, užpildytų celiuliozės pluoštu. Iš kompozicinių medžiagų, gautų dvisraigčiu ekstruderiu, bandiniai buvo formuojami slėginiu liejimu. Ištirti polimero ir celiuliozės kompozitai su skirtingu celiuliozės kiekiu. Nustatyta celiuliozės kiekio įtaka kompozitų reologinėms ir tempimo savybėms. Tempimo bandymai parodė, kad į PLA matricą pridėjus celiuliozės gaunamos kietesnės, bet truputį trapesnės ir silpnesnės medžiagos, padidėja jų Jungo modulis, o tempiamasis stipris ir trūkstamasis pailgėjimas šiek tiek sumažėja. Gautos mechaninių savybių charakteristikos koreliuoja su reologinėmis savybėmis. Kompozitų dinaminė klampa padidėja, didinant juose celiuliozės kiekį. PLA ir celiuliozės kompozitų perdirbimo ir medžiagų savybės palygintos su dažniausiai naudojamų mažo tankio polietileno ir celiuliozės kompozitų savybėmis.

Rheological and Mechanical Properties of Poly(lactic) Acid/Cellulose and LDPE/Cellulose Composites
Mater. Sci. (Medžiagotyra) 2011, Vol. 17, No. 1, pp. 32 – 37.

Pilnas tekstas Full text

---

PAN pirolizė ir oksidacija sausame ore. Termoanalitiniai metodai

Anna BIEDUNKIEWICZ ^* , Pawel FIGIEL, Marta SABARA
Institute of Materials Science and Engineering, West Pomeranian University of Technology, Szczecin, Poland
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: +48-91-4494071; faks: +48-91-4494356. El. pašto adresas: anna.biedunkiewicz@zut.edu.pl (A. Biedunkiewicz)

Straipsnyje pateikti gryno poliakrilnitrilo (PAN) ir jo mišinių su N,N-dimetilformamidu (DMF) pirolizės ir oksidacijos neizoterminėmis sąlygomis, esant linijinei bandinių temperatūros priklausomybei nuo trukmės, tyrimų rezultatai. Gryno PAN pirolizės metu daugiausia susidarė PAN ciklizacijos produktai, o PAN ir DMF mišinio pirolizės metu susidarė ciklizacijos ir stabilizacijos produktai. Tyrimų sąlygomis abiem atvejais susidarė ir daug dujinių produktų.

PAN-DMF sistemos matavimai buvo atlikti esant skirtingam bandinių kaitinimo greičiui. Gauti rezultatai neprieštarauja heterogeninių procesų teorijai. Procesų greitis didėja, keliant temperatūrą, o TG, DTG ir HF funkcijų kreivės pasistumia į aukštesniųjų temperatūrų sritį. Tai reiškia, kad PAN pirolizės ir oksidacijos sausame ore procesus galima valdyti.

Pilnas tekstas Full text

---

Mezginių iš natūralių verpalų bei jų derinių su elastano ir poliamido siūlu struktūros pokyčių tyrimas

Jovita ABRAMAVIČIŪTĖ ^* , Daiva MIKUČIONIENĖ, Ričardas ČIUKAS
Tekstilės technologijos katedra, Kauno technologijos universitetas, Studentų g. 56, LT-51424 Kaunas
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: +370-689-50814; faks: +370-37-353989. El. pašto adresas: jovita.abramaviciute@stud.ktu.lt (J. Abramavičiūtė)

Tekstilės gamintojai daug dėmesio skiria patogių, higieniškų ir ekologiškų gaminių gamybai. Šiems tikslams naudojama ne tik ekologiška medvilnė, bet ir nauji pluoštai, pavyzdžiui, bambuko ar sojos baltymo. Bambuko pluoštas yra minkštesnis už medvilnę, sugeria ir išgarina drėgmę 3 – 4 kartus greičiau negu medvilnės pluoštas. Bambukas natūraliai prisiderina prie kūno temperatūros, pasižymi antibakterinėmis, antialerginėmis savybėmis. Gaminiai iš sojos verpalų yra malonūs dėvėti, minkšti ir gerai sulaiko šilumą, drėgmę praleidžia geriau už medvilnę, pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Yra atlikta nemažai tyrimų, kaip keičiasi mezginių struktūros parametrai naudojant elastano siūlą. Tačiau tik keliuose straipsniuose nagrinėjami mezginių iš bambuko ar sojos verpalų bei jų derinių su elastano siūlu struktūros pokyčiai.

Šio darbo tikslas – ištirti mezginių, pagamintų iš medvilnės, bambuko ir sojos baltymo verpalų bei jų derinių su tekstūruoto poliamido ir elastano siūlu, sandaros parametrų įtaką mezginio struktūrai.

Tirtos šešios mezginių grupės: pirmos grupės mezginiai (SL, CL, BL), numegzti iš siūlų, kurių ilginis tankis 24 tex, antros grupės mezginiai (SS, CC, BB), numegzti iš 28 tex ilginio tankio siūlų, trečios grupės mezginiai (SPA, CPA, BPA) – iš 34 tex ilginio tankio siūlų, ketvirtos grupės mezginiai (SSL, CCL, BBL) – iš 38 tex ilginio tankio siūlų, penktos grupės mezginiai (SSS, CCC, BBB) – iš 42 tex ilginio tankio siūlų ir šeštos grupės mezginiai (SSPA, CCPA, BBPA) – iš 48 tex ilginio tankio siūlų. Vienodi ilginiai tankiai ir struktūra leido palyginti numegztus mezginius tarpusavyje.

Buvo nustatytas numegztų bandinių vertikalusis Pv ir horizontalusis Ph tankumas, paviršinis tankis, apskaičiuotas siūlo kilpos ilgis l bei uždengimo koeficientas TF.

Lyginant mezginių iš grynų verpalų ir sluoksniuotųjų mezginių tankumus nustatyta, kad didžiausiu tankumu pasižymi mezginiai su elastano siūlu. Jų tankumas yra apie 56 % didesnis nei grynapluoščių mezginių ir 41 % didesnis nei mezginių su poliamido siūlu. Relaksuojant siūlo ilgis sumažėja, todėl padidėja kilpų tankumas ir sumažėja eilučių bei stulpelių aukštis. Grynų mezginių struktūra yra laisvesnė, akytumas didesnis, kilpos ilgis taip pat didesnis. Palyginus grynų mezginių ir mezginių su elastano siūlu kilpos ilgius, nustatyta, kad elastano siūlas mezginių, numegztų iš dviejų siūlų, kilpos ilgį sumažina apie 8 %, o mezginių, numegztų iš trijų siūlų, – 23 %. Kuo daugiau siūlų tenka kilpai, tuo trumpesnė ji tampa, tai akivaizdžiai matyti lyginant mezginius iš dviejų ir trijų siūlų. Mažesnio kilpos ilgio mezginiai pasižymi didesnėmis uždengimo koeficiento vertėmis. Mezginių su PA siūlu kilpos ilgis, palyginti su grynapluoščiais mezginiais, sumažėja apie 4 %. Tankesnės ir storesnės struktūros mezginiai pasižymi taip pat ir didesniu paviršiniu tankiu, t. y. mezginių su elastano siūlu paviršinis tankis yra didžiausias. Didėjant storiui, paviršinis tankis taip pat didėja.

Pilnas tekstas Full text

---

Pynimo įtaka siūlų praslydimui audinyje

Edita MALČIAUSKIENĖ ^1* , Algirdas MILAŠIUS ², Ginta LAURECKIENĖ ¹, Rimvydas MILAŠIUS ^1
1 Tekstilės technologijos katedra, Kauno technologijos universitetas, Studentų g. 56, LT-51424 Kaunas
² UAB „Drobė co“, Draugystės g. 14, LT-51259 Kaunas
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: +370-612-80076; faks: +370-37-353989. El. pašto adresas: edita.malciauskiene@stud.ktu.lt (E. Malčiauskienė)

Drabužių siuvimo pramonėje audinio praslydimas prie siūlių yra labai svarbus veiksnys ir jam keliami griežti reikalavimai. Projektuojant audinį būtina žinoti, kokią įtaką sandara turi siūlų praslydimui, nes tai ypač svarbu gaminio siūlių kokybei. Taigi tyrimo tikslas – nustatyti, koks pynimo rodiklis labiausiai tinka izotropiškų pynimų audinių siūlų praslydimui išreikšti.

Šiame darbe nagrinėjamos siūlų praslydimo audinyje charakteristikos ir pasiūlytas rodiklis, geriausiai apibūdinantis audinio pynimą siūlų praslydimo požiūriu. Bandymams pasirinkta 15 izotropiškų audinių, kurie skiriasi tik pynimu. Remiantis standartu LST EN ISO 13936-1 (nustatytas siūlės atsivėrimas) buvo atliekami visų audinių siūlų pasipriešinimo praslydimui siūlėje bandymai. Pirmiausia buvo patikrinti gerai ištirti ir žinomi rodikliai – vidutinis perdangos ilgis F (izotropiškų pynimų yra F₁ = F₂) bei Milašiaus pasiūlytas pynimo rodiklis P (taip pat izotropiškų pynimų P₁ = P₂). Kadangi tirtų modelių apibrėžties koeficientai yra maži, buvo bandoma surasti naują pynimo rodiklį (NPR), kuris ypač tiksliai imituotų procesus, vykstančius audinyje slystant siūlams. Nustatyta, kad pasiūlytas naujas pynimo rodiklis NPR geriausiai įvertina pynimą pagal siūlų praslydimą.

Pilnas tekstas Full text

---

Tekstilės medžiagų paviršiaus savybių keitimas naudojant cheminį minkštiklį

Jurgita KOŽENIAUSKIENĖ ^* , Virginija DAUKANTIENĖ
Aprangos ir polimerinių gaminių technologijos katedra,Kauno technologijos universitetas,Studentų g. 56, LT-51424 Kaunas
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: +370-672-50345; faks: +370-37-353989. El. pašto adresas: jurgita.valiukenaite@stud.ktu.lt (J. Koženiauskienė)

Šiame darbe buvo įvertinti tekstilės medžiagų, išaustų iš medvilnės, bambuko ir viskozės verpalų, paviršiaus savybių pokyčiai po skalbimo ir skalavimo vandenyje bei skalbimo, o vėliau ir mirkymo skysto katijoninio cheminio minkštiklio „Surcase“ tirpale. Tirtų tekstilės medžiagų paviršiaus pokyčiai vertinti pagal grifo mechaninius rodiklius, nustatytus disko formos bandinius ištraukiant pro centrinę prietaiso „KTU-Griff-Tester“ kiaurymę bei vizualiai analizuojant tekstilės medžiagų paviršiaus vaizdus, užfiksuotus skenuojamuoju elektroniniu mikroskopu „FEI Quanta 200 FEG“ (SEM). Tyrimo rezultatai parodė, kad daugeliu atvejų po abiejų apdorojimo procesų tekstilės medžiagų grifo rodikliai padidėja, tačiau po cheminio minkštinimo jie būna mažesni, palyginti su tik išskalbtų ir gryname vandenyje išskalautų medžiagų grifo rodikliais. Be to, pastebėta, kad megztinės medžiagos pasižymi geresniais grifo rodikliais negu audiniai, o medvilninio audinio grifo rodikliai, palyginti su bambuko ir viskozės pluošto audiniais, yra blogiausi, didesnis ir jų paviršiaus nelygumas. Po skalbimo ir minkštinimo labiausiai pakinta tekstilės medžiagų iš bambuko pluošto paviršius, t. y. jis tampa gerokai lygesnis.

Pilnas tekstas Full text

---

Pradinio įtempio įtaka natūraliu pluoštu armuotų kompozitų deformacinei elgsenai

Paulė BEKAMPIENĖ ^{1, 2 *} , Jurgita DOMSKIENĖ ¹, Anne ŠIRVAITIENĖ ^1
1 Aprangos ir polimerinių gaminių technologijos katedra,Kauno technologijos universitetas,Studentų g. 56, LT-51424 Kaunas
² Lietuvos tekstilės institutas, Demokratų g. 53, LT-48485 Kaunas
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: +370-673-60000; faks: +370-37-353989. El. pašto adresas: paule.bekampiene@gmail.com (P. Bekampienė)

Pluoštais armuotų kompozitų pramonėje „švaresnei“ gamybai užtikrinti sintetinius puoštus siūloma pakeisti atsinaujinančiomis, bioskaidžiomis ir perdirbamomis medžiagomis. Pagrindinė problema – kaip padidinti šių medžiagų stiprumą ir ilgaamžiškumą. Matrica, palaikanti austas armuojančiąsias medžiagas, dažniausiai yra trapi, todėl net ir labai mažos deformacijos gali turėti įtakos matricos irimui. Tyrimo metu, norint pagerinti kompozito kokybę ir padidinti jo stiprumą, audiniui buvo suteiktas pradinis įtempis. Tyrimams naudoti natūralaus (medvilnės) ir sintetinio (stiklo) pluošto audiniai. Tvirtinimo įtakai deformacijų pasiskirstymui audinyje nustatyti buvo atliktas audinio formavimo veikiant slėgiu bandymas. Taip pat atliktas vienašio tempimo bandymas, tiriant vieno sluoksnio skirtingomis audinio kryptimis orientuotų kompozito bandinių stiprumą. Bandymai buvo atliekami su suformuotų kompozitų bandiniais, kai audiniui nebuvo suteiktas pradinis įtempis ir kai jam buvo suteiktas 10 % pradinis įtempimas. Gauti rezultatai patvirtino, jog bandinio pradinis įtempis yra efektyvus būdas natūraliu audiniu armuotų kompozitų tempiamajam stiprumui padidinti ir suformuotų kompozitų kokybiškai erdvinei formai užtikrinti.

Pilnas tekstas Full text

---

Legiruojančiųjų priemaišų įtaka bešvinės KNN keramikos sukepinimui ir mikrostruktūrai

Ilze SMELTERE ^{1, 2 *} , Maija ANTONOVA ¹, Anna KALVANE ¹, Oskars GRIGS ², Maris LIVINSH ^1
1 Institute of Solid Sate Physics University of Latvia. 8 Kengaraga Str., Riga, LV-1063, Latvia
² Biomaterials Innovation and Development Center, Riga Technical University, Pulka 3/3, Riga, LV-1007, Latvia
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: +371-671-87874; faks: +371-671-32778. El. pašto adresas: ilze.smeltere@cfi.lu.lv (I. Smeltere)

Bešvinė kalio ir natrio niobato (K_0.5Na_0.5) NbO₃ (KNN) keramika buvo pagaminta įprastiniu keramikos apdorojimo metodu. Ištirta 0,5 masės % – 1,5 masės % MnO₂ ir WO₃ priemaišų įtaka sukepinimui, kristalografinei struktūrai, mikrostruktūrai ir dielektrinėms KNN keramikos savybėms. Nustatyta, kad egzistuoja siauri optimalūs sukepinimo temperatūrų intervalai: 1090 °C – 1110 °C – KNN su MnO₂ priedais, 1150 °C – 1170 °C – grynai KNN keramikai ir KNN keramikai su WO₃ priedais. Rentgenodifrakciniai tyrimai parodė, kad visiems mėginiams būdinga perovskito monoklininė struktūra. Legiruojančiosios priemaišos labai pakeitė keramikos mikrostruktūrą.

Pilnas tekstas Full text

---

Paprastas NaV₃O₈ kaip ličio akumuliatorių baterijos katodo medžiagos žemos temperatūros sintezės metodas

Chao YUAN ¹, Cong LI ¹, Binqiang MA ¹, Xin LI ¹, Xiaoyu CAO ^{2 *
1} College of Sciences, Henan Agricultural University, Zhengzhou 450002, P.R. China
² School of Chemistry and Chemical Engineering, Henan University of Technology, Zhengzhou 450001, P.R. China
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: +86-371-68756946; faks: +86-371-68756718. El. pašto adresas: cxy_xll@163.com (X. Cao)

Aprašomas lengvai įgyvendinamas metodas, kai NaV₃O₈ miltelių sintezei kaip kompleksinis agentas naudojama oksalo rūgštis. Ši paprasta sintezės technika gali efektyviai sumažinti sintetinamų NaV₃O₈ miltelių kaitinimo temperatūrą iki 300 _° C. Ši temperatūra yra gerokai žemesnė už temperatūrą, naudojamą kietafazės reakcijos sintezėje. Sintetinti NaV₃O₈ milteliai apibūdinti naudojant rentgenostruktūrinės analizės ir skenuojamosios elektroninės mikroskopijos metodus, atlikti galvanostatiniai įkrovimo ir iškrovimo testai. Kai kuriems NaV₃O₈ milteliams, sintetintiems 350 _° C temperatūroje, būdinga porėtųjų dalelių morfologija. Elektrocheminė analizė rodo, kad šie milteliai pasižymi didele krūvio talpa ir cikliškumu.

Pilnas tekstas Full text

---

Plaušo ir SiO₂ mikrodulkių įtaka kompleksinio rišiklio terminiam patvarumui

Regina Kalpokaitė-Dičkuvienė ^* , Kristina BRINKIENĖ, Jūratė ČĖSNIENĖ, Algis MAKŠTYS
Medžiagų tyrimų ir bandymų laboratorija, Lietuvos energetikos institutas, Breslaujos g. 3, LT-44403 Kaunas
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: +370-37-401984; faks: +370-37-351271. El. pašto adresas: regina@mail.lei.lt (R. Dičkuvienė)

Darbe nagrinėjama iš ceolitų atliekų pagaminto mikroplaušo kiekio (1, 3 ir 5 %) įtaka cementinio kompleksinio rišiklio, papildomai modifikuoto SiO₂ mikrodulkėmis (5 %), mechaninėms savybėms skirtingose temperatūrose (600 ŗC, 800 ŗC ir 1000 ŗC). Eksperimentiniai duomenys parodė, kad SiO₂ mikrodulkės padidina kompleksinio rišiklio tankį 100 ŗC temperatūroje, tačiau medžiaga labiau traukiasi, randasi gilių makroįtrūkių, o kartu mažėja gniuždomasis stipris aukštose temperatūrose. Rišiklį armuojant 1 % mikroplaušo, mažiau susidaro makroįtrūkių, pagerėja stiprumo savybės žemesnėje nei 800 ŗC temperatūroje, o 5 % mikroplaušo pablogina rišiklio savybes visame tirtų temperatūrų intervale. 1000 ŗC temperatūroje išdegtų bandinių, armuotų mikroplaušu su SiO₂ mikrodulkėmis, gniuždomasis stipris bei terminis susitraukimas mažesnis, palyginti su paprastu kompleksiniu rišikliu.

Pilnas tekstas Full text

---

Portlandcemenčių su aktyviais atliekiniais priedais kietėjimo proceso ypatumų tyrimai

Jadvyga ŽVIRONAITĖ ^* , Ina PUNDIENĖ, Valentin ANTONOVIČ, Valdas BALKEVIČIUS
Termoizoliacijos institutas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Linkmenų g. 28, LT-08217 Vilnius
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: +370-5-2752535; faks: +370-5-2752629. El. pašto adresas: jadvyga.zvironaite@vgtu.lt (J. Žvironaitė)

Darbe tiriamas naftos krekingo katalizatoriaus atliekų (FCC) ir žemakrosnės dulkių (CD) poveikis skirtingų CEM portlandcemenčių kietėjimo procesui ir fizikinėms mechaninėms savybėms. Tyrimams naudoti šie portlandcemenčiai pagal EN 197-1: CEM I 42,5 R (PCR), CEM I 42,5 N (PCN), CEM II/A-S 42,5 N (PCSN). Taikant ultragarso impulso sklidimo greičio (UIG) matavimo metodą, buvo tiriamas grynų portlandcemenčių (PC) tešlų ir tešlų, kuriose 10 % cemento buvo pakeista atliekiniais priedais, tarp jų ir gerai žinomu pucolaniniu priedu – silicio dioksido mikrodulkėmis (MS) – struktūros kitimas, taip pat mineralinės sudėties bei fizinių mechaninių savybių pokyčiai. Nustatyta, kad priedų poveikis priklauso tiek nuo paties priedo savybių (smulkumo, cheminės sudėties), tiek nuo cemento smulkumo bei mineralinės sudėties. CD iš tirtų priedų labiausiai mažina cemento tešlų išsiliejimo rodiklį. FCC poveikis kietėjančių cemento tešlų struktūros kitimui yra panašus kaip MS, tik ne toks ryškus. FCC pastebimai spartina tik smulkesnio cemento (PCR) pradinės struktūros susidarymą, kitiems cementams įtaka nedidelė. Toliau (po 24 h) visų cemento tešlų su FCC struktūra kurį laiką kinta lėčiau, tačiau po 28 parų jų struktūra jau tankesnė nei grynų cemento tešlų. Atitinkamai kinta ir stiprumo savybės: tešlų su FFC ankstyvasis stipris (po 2 parų) yra mažesnis, po 28 ir 90 parų – didesnis nei grynų cemento tešlų. CD poveikis tiek struktūros kitimui, tiek stiprio savybėms yra kitoks: pradžioje (iki 24 h) PCR ir ypač PCSN struktūra keičiasi sparčiau, PCN – beveik nekinta. Tolesnį kietėjančių tešlų struktūros tankėjimą CD priedas lėtina. Cementų ankstyvajam stipriui CD įtaka nedidelė, o po 28 ir 90 parų PCR ir PCN tešlų su CD priedu stipris mažesnis, PCSN – didesnis nei kontrolinių tešlų. Tokį poveikį tikriausiai nulėmė CD esančios šarminių elementų priemaišos (K⁺ ir Na⁺ katijonai). Šios priemaišos portlandcemenčių ankstyvąjį stiprį paprastai didina, o tolesnį jo augimą lėtina. PCSN struktūros stiprumas padidėja tikriausiai dėl šarminių priemaišų aktyvinamojo poveikio šlakams. OH^– jonų koncentracijos cemento suspensijose tyrimai parodė, kad pradžioje (iki 3 h) CD, panašiai kaip MS ir FCC, sumažina OH^– koncentraciją, tačiau toliau 28 paras ji didėja ir tampa gerokai didesnė nei kontrolinėse suspensijose.

Pilnas tekstas Full text

---

Mulitinės vatos atliekų poveikis keramikos savybėms

Jurgita MALAIŠKIENĖ ^*
Statybinių medžiagų katedra, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, LT-10223 Vilnius
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: +370-5-2745219; faks: +370-5-2745016. El. pašto adresas: jurgita.malaiskiene@vgtu.lt (J. Malaiškienė)

Šiuolaikinėje statybinių medžiagų gamyboje vis dažniau naudojamos įvairios technogeninės atliekos. Taip sprendžiamos ekologinės problemos, įmonės sutaupo lėšų, nes atliekų nereikia išvežti ir saugoti, be to, modifikuojant keramiką įvairiomis atliekomis, dažnai pagerinamos keraminių dirbinių savybės.

Straipsnyje nagrinėjama, kaip mulitinės vatos atliekos, įmaišomos į statybinės keramikos formavimo mišinio sudėtį, keičia keramikos savybes. Tikslui pasiekti buvo paruoštos 4 formavimo masės, kurios buvo išdžiovintos ir išdegtos analogiškais režimais (maksimali degimo temperatūra 1080 ŗC). Išdegti bandiniai buvo panaudoti struktūrinėms ir fizikinėms-mechaninėms savybėms nustatyti. Darbe pateiktos tokių keraminių bandinių charakteristikų vertės: įmirkio, bendrojo ir efektyvaus poringumo, kapiliarinio masės srauto greičio, poringos erdvės rezervo, gniuždomojo stiprio, tankio, prognozuojamo eksploatacinio atsparumo šalčiui ir kt. Atlikus bandymus ir išanalizavus tyrimų rezultatus buvo nustatyta, kad mulitinės vatos atliekos gali būti naudojamos statybinės keramikos gamyboje, o optimalus jų kiekis mišinyje yra 10 %.

Pilnas tekstas Full text

---

Mėsos ir kaulų miltų pelenų utilizavimas keramikoje

Virginija VALANČIENĖ _*
Silikatų technologijos katedra, Kauno technologijos universitetas, Radvilėnų pl. 19, LT-50254 Kaunas
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: +370-37-300165; faks: +370-37-300152. El. pašto adresas: virginija.valanciene@ktu.lt (V. Valančienė)

Utilizuojant gyvulinės kilmės atliekas gaunami mėsos ir kaulų miltai (MKM), kurių negalima realizuoti ir panaudoti dėl pavojaus užsikrėsti galvijų spongiformine encefalopatija. MKM turi būti saugiai laikomi arba perdirbami. Dažniausiai mėsos ir kaulų miltai apdorojami termiškai. Terminio apdorojimo metu susidaro didžiuliai kiekiai pelenų, kurių antriniam panaudojimui skiriama daug dėmesio. Ankstesni tyrimų rezultatai parodė, kad mėsos ir kaulų miltų dugno pelenų (MKM DP) fizikinės savybės yra artimos smulkiam smėliui, todėl šiame darbe ištirta galimybė porėtų statybinės keramikos dirbinių formavimo mišinyje smėlį pakeisti mėsos ir kaulų miltų dugno pelenais.

Tiriant MKM DP įtaką keraminės šukės savybėms nustatyta, kad 3 % – 7 % šio priedo Girininkų molio formavimo masėje beveik neturi įtakos keraminės šukės sukepimui 1000 ŗC – 1025 ŗC temperatūroje. Todėl keraminių blokų (tuštymėtų gaminių) formavimo mišinyje šiuo kiekiu pelenų buvo keičiamas smėlis. Nustatyta, kad mišinių su smėliu ir DP formavimo masės plastiškumas, bandinių susitraukimus džiūstant bei degant mažai skiriasi. Įvertinus kiekvieno mišinio keraminės šukės sukepimo 1000 ŗC ir 1025 ŗC temperatūrose rezultatus, nustatyta, kad bandinių, pagamintų iš formavimo mišinio su 3 % pelenų, yra geresnė kokybė. Tačiau į plastiškus molius galima įmaišyti ir 7 % pelenų. Šių gaminių vandens įmirkio vertė svyruoja apie 22 %. Tarpusavyje lyginant bandinių su smėliu ir DP stiprumą gniuždant, pastebėta, kad bandiniai su pelenų priedu yra stipresni, nors šukių tankis labai panašus. Keraminė šukė su 3 % pelenų, degta 1000 ŗC temperatūroje, būna 10,59 % stipresnė, 1025 ŗC ir 1050 ŗC temperatūrose – daugiau kaip 18 % stipresnė. Keraminė šukė su 7 % pelenų priedu atitinkamai būna 15,97 % ir 7,66 % (1025 ŗC ir 1050 ŗC) stipresnė negu šukė su tuo pačiu kiekiu smėlio. Didesnį stiprumą gniuždant galima paaiškinti hidroksilapatito Ca₅(PO₄)₃(OH) ir didesnio mulito kiekio susidarymu bandinių su DP priedu keraminėje šukėje.

Tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad porėtų statybinės keramikos dirbinių formavimo mišinyje smėlį galima pakeisti MKM DP.

Pilnas tekstas Full text

---

Įvairių priešgaisrinių dangų atsparumo ugniai tyrimai

Mindaugas GRIGONIS ^{1 *} , Romualdas MAČIULAITIS ¹, Donatas LIPINSKAS ^2
1 Statybinių medžiagų katedra, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, LT-10223 Vilnius
² Darbo ir gaisrinės saugos katedra, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, LT-10223 Vilnius
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: +370-614-66532; faks: +370-5-2491331. El. pašto adresas: mindaugas.grigonis@st.vgtu.lt (M. Grigonis)

Šiuolaikinėje statyboje termoizoliacinės medžiagos plačiai naudojamos tiek pastatams šiltinti, tiek plieninių konstrukcijų atsparumui ugniai didinti. Atlikto darbo tikslas buvo palyginti priešgaisrinių dangų temperatūros pokyčius, remiantis tūrinio ir vienpusio kaitinimo principu, bei įvertinti įvairių priešgaisrinių dangų atsparumą ugniai ir nustatyti putos storio įtaką šiam rodikliui.

Darbe buvo tirtos išsipučiančios, plono sluoksnio, skirtingos cheminės sudėties priešgaisrinės dangos. Šiluminei talpai sumažinti iki minimumo bandiniai buvo iškirpti iš plieno lakšto, kurio sienelės storis 1 mm. Gautos plieninės plokštelės buvo padengtos gruntu ir nudažytos skirtingomis priešgaisrinėmis dangomis. Tūriniams atsparumo ugniai bandymams buvo naudojami bandiniai iš visų pusių padengti priešgaisrine danga. Vienpusio kaitinimo atveju papildomai dar buvo bandomi bandiniai, padengti iš vienos pusės ir iš šoninių plokštumų. Priešgaisrinių dangų efektyvumui nustatyti kaip svarbiausias veiksnys buvo pasirinktas konstrukcijos atsparumas standartinei gaisro temperatūrai.

Atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad, kuo storesnė priešgaisrinė danga, tuo vėliau bus pasiekta kritinė temperatūra (500 ŗC) ir plieninių konstrukcijų su priešgaisrinėmis dangomis atsparumas ugniai didės. Atlikus vienpusio ir tūrinio kaitinimo bandymus, nustatyta, kad didžiausias bandinių atsparumas ugniai pasiekiamas vienpusio kaitinimo metodu, kai bandiniai iš visų pusių yra padengti priešgaisrine danga. Tūrinio kaitinimo trukmė iki 300 ŗC temperatūros yra mažiausia, bet, viršijus šią temperatūrą, susilygina su vienpusiu kaitinimo trukme, kai bandiniai buvo padengti priešgaisrine danga iš vienos pusės ir iš šonų.

Pilnas tekstas Full text

---

Fermentinė lignino ir celiuliozės komplekso biodegradacija augalinėje medžiagoje

Regina VARNAITĖ, Vita RAUDONIENĖ ^* , Danguolė BRIDŽIUVIENĖ
Botanikos institutas, Gamtos tyrimų centras, Žaliųjų Ežerų 49, LT-08406 Vilnius
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: +370-5-2796640; faks: +370-5-2729950. El. pašto adresas: vita.raudoniene@botanika.lt (V. Raudonienė)

Cheminiu požiūriu ligninas ir celiuliozė yra sudėtingos organinės kilmės polimerinės sunkiai yrančios medžiagos. Darbo tikslas buvo nustatyti lignino ir celiuliozės degradaciją rugių šiauduose vėlesnėse mikromicetų kultivavimo ant jų stadijose; ištirti mikromicetų fenoloksidazinį ir endogliukanazinį aktyvumą, siekiant nustatyti jų gebėjimą ardyti šį kompleksą. Tyrimai parodė, kad maksimali lignino degradacija yra nustatyta po 30 ir 60 parų Galactomyces geotrichum kultivavimo (lignino kiekis sumažėjo atitinkamai 1,88 ir 1,93 karto, palygti su kontroliniu bandiniu). Mažiausias kiekis lignino pakito po Chaetomium globosum kultivavimo. Po 30 ir 60 kultivavimo parų labiausiai celiuliozės kiekį rugių šiauduose pakeitė Galactomyces geotrichum. Maksimaliu peroksidaziniu aktyvumu (68,13 a.v./g) išsiskyrė mikromicetas Galactomyces geotrichum. Kitų tiriamų mikromicetų peroksidazinio aktyvumo kitimo dėsningumai buvo skirtingi. Mikromicetų tirozinazinio aktyvumo kitimo dėsningumai buvo šiek tiek kitokie negu peroksidazinio. Lakazinis atskirų mikromicetų aktyvumas buvo įvairus: Galactomyces geotrichum, Chaetomium globosum jis buvo didesnis po 30 kultivavimo parų (atitinkamai 0,005 ir 0,05 ext. koef.), o Mortierella verticillata ir Sporotrichum pruinosum – po 60 kultivavimo parų (atitinkamai 0,03 ir 0,068 ext. koef.). Viso kultivavimo metu didžiausiu endogliukanaziniu aktyvumu išsiskyrė Galactomyces geotrichum ir Sporotrichum pruinosum. Kultivuojant mikromicetus ant rugių šiaudų, maksimalus suminio azoto kiekis buvo nustatytas po Galactomyces geotrichum ir Chaetomium globosum kultivavimo (atitinkamai 3,13 ir 2,2 karto daugiau, palyginti su kotroliniu bandiniu). Mažiausias bendras azoto kiekis (1,86 %) nustatytas po Mortierella verticillata kultivavimo.

Pilnas tekstas Full text

---

Daugiaspektriai spalvos matymo trūkumų analizės testai

Sergejs FOMINS ^{1 *} , Maris OZOLINSH ^2
1 Optometry and Vision Science Department, University of Latvia, Kengaraga 8, LV-1063 Riga, Latvia
² Institute of Solid State Physics, University of Latvia, Kengaraga 8, LV-1063 Riga, Latvia
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: +371-67-260796; faks: +371-67-132778. El. pašto adresas: sergejs.fomins@gmail.com (S. Fomins)

Spalvų defekto testai paprastai kuriami taikant poligrafijos technologijas. Ji padeda diagnozuoti spalvos skyrimo trūkumų tipą bei defekto sunkumą. Dažnai dėl įvairių veiksnių, tokių kaip apšvietimo sąlygos arba tiriamojo amžius, šių testų standartiniai bandymai nepavyksta, todėl negalima tiksliai diagnozuoti skirtingų spalvų skyrimo laipsnio. Ishiharos ir Rabkino darbe pseudoizochromatinių plokštelių spektriniams vaizdams fiksuoti regimojo spektro dalyje naudota daugiaspektrė kamera. Spektriniai duomenys buvo keičiami į kūgio signalus, o toliau testo kokybei nustatyti buvo taikomi matematiniai metodai. Parodyta, jog gali būti apskaičiuoti kiekvieno bandomojo vaizdo pikselio kolorimetriniai duomenys bei pateiktas spalvos koordinačių paskirstymas.

Pilnas tekstas Full text

---