EN
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
 
 
 
ISSN1392-1320 MEDŽIAGOTYRA 13 T. NR.3 2007
INFORMACIJA
Apie Universitetą
Struktūra
Studijos
Moksliniai tyrimai
Tarptautiniai ryšiai
Biblioteka
Renginiai ir įvykiai
 
Moksleiviams
Stojantiesiems
Studentams
Darbuotojams
Absolventams
Visuomenei
Verslui
  <% title="ISSN1392-1320 MEDŽIAGOTYRA" %>
"Medžiagotyra"
   Redakcinė kolegija  Archyvas:
 1997 m. Nr.: 1 (4) - 2011 m. Nr.: 2
   Informacija autoriams
   Straipsnių pateikimas
   


Kontaktai ir prenumerata

2006 m.
12 tomas

2007 m.
13 tomas

2008 m.
14 tomas

2009 m.
15 tomas

2010 m.
16 tomas

2011 m.
17 tomas

   

Turinys  

ELEKTRONINĖS IR OPTINĖS MEDŽIAGOS

Tomas TAMULEVIČIUS, Sigitas TAMULEVIČIUS, Mindaugas ANDRULEVIČIUS, Asta GUOBIENĖ, Linas PUODŽIUKYNAS, Giedrius JANUŠAS, Egidijus GRIŠKONIS Optiškai kintančių ženklų formavimas interferencine lazerine litografija

183

Igoris PROSYČEVAS, Judita PUIŠO, Asta GUOBIENĖ, Sigitas TAMULEVIČIUS, Ramūnas NAUJOKAITIS Sidabro ir polimero nanokompozitų tyrimas

188

METALAI, LYDINIAI, DANGOS

Arvaidas GALDIKAS, Daniel DUPREZ, Nicolas BION, Claude DESCORME, Teresa JUNEVIČ Deguonies izotopų mainai automobilių katalizatoriuose: dinaminis modelis

193

POLIMERAI IR KOMPOZITAI, MEDIENA

Svetlana HAVENKO, Olga MIZYUK, Raisa RYBKA, Edmundas KIBIRKŠTIS, Lina ZUBRICKAITĖ Pūko įklijavimo elektriniu lauku fizikinių reiškinių tyrimai

206

Daiva MILAŠIENĖ, Kristina BUBNYTĖ Varginimo parametrų įtaka laminuotos odos ir jos sluoksnių mechaninėms savybėms

210

KERAMIKA IR STIKLAS

Irma BOGDANOVICIENĖ, Audronė JANKEVICIUTĖ, Jiri PINKAS, Aldona BEGANSKIENĖ, Aivaras KAREIVA Kalsilito aliumosilikatų sintezė zolių ir gelių metodu ir apibūdinimas

214

Gintautas SKRIPKIŪNAS, Audrius GRINYS, Benjaminas ČERNIUS Betono su gumos atliekų priedu stiprumo ir deformacinės savybės

219

Antanas KAMINSKAS, Sergejus GAIDUČIS, Romualdas MAČIULAITIS Granuliuoto malto šlakinio stiklo priedo įtaka pushidračio fosfogipso kietėjimui

224

Marijonas SINICA, Georgijus SEZEMANAS, Modestas KLIGYS, Sigitas ČESOKAS Silikatinių mūro gaminių hidro- ir higrosorbcinių savybių tyrimai

229

Algimantas KAZRAGIS, Albinas GAILIUS, Ingrida GIRNIENĖ Keturkomponenčių sistemų būvio diagramų taikymas medžiagų sudėties analizei

235

TEKSTILĖS MEDŽIAGOS

Rita POCIENĖ, Arvydas VITKAUSKAS Atvirkštinė siūlų įrąžos relaksacija, kai užblokuojama jų ištįsos relaksacija

240

Eglė KUMPIKAITĖ Audinio pynimo perdangų pasiskirstymo įtaka audinio trūkimo pobūdžiui

245

Laura NAUJOKAITYTĖ, Eugenija STRAZDIENĖ Apdailos įtaka tekstilės medžiagų mechaninių savybių kitimui esant mažoms apkrovoms

249

Ada GULBINIENĖ, Virginija JANKAUSKAITĖ, Virginija SACEVIČIENĖ, Kazys Vytautas MICKUS Tekstilės laminatų vandens garų resorbcijos ir desorbcijos tyrimas

255

 

Straipsnių referatai

Optiškai kintančių ženklų formavimas interferencine lazerine litografija

Tomas TAMULEVIČIUS* , Sigitas TAMULEVIČIUS
Fizikos katedra, Kauno technologijos universitetas, Studentų g. 50, LT-51368 Kaunas
Fizikinės elektronikos institutas, Kauno technologijos universitetas, Savanorių pr. 271, LT-50131 Kaunas

*
Autorius susirašinėjimui: tel.: 8-37-313432; faks: 8-37-314423. El. pašto adresas: t.tamulevicius@stud.ktu.lt  (T. Tamulevičius)
Mindaugas ANDRULEVIČIUS

Fizikinės elektronikos institutas, Kauno technologijos universitetas, Savanorių pr. 271, LT-50131 Kaunas

Asta GUOBIENĖ

Fizikinės elektronikos institutas, Kauno technologijos universitetas, Savanorių pr. 271, LT-50131 Kaunas
Tarptautinių studijų centras, Kauno technologijos universitetas, A. Mickevičiaus g. 37, LT- 44244 Kaunas

Linas PUODŽIUKYNAS

Fizikos katedra, Kauno technologijos universitetas, Studentų g. 50, LT-51368 Kaunas
Fizikinės elektronikos institutas, Kauno technologijos universitetas, Savanorių pr. 271, LT-50131 Kaunas

Giedrius JANUŠAS

Tarptautinių studijų centras, Kauno technologijos universitetas, A. Mickevičiaus g. 37, LT- 44244 Kaunas
Taikomosios matematikos katedra, Kauno technologijos universitetas, Studentų g. 50, LT-51368 Kaunas

Egidijus GRIŠKONIS

Fizikinės elektronikos institutas, Kauno technologijos universitetas, Savanorių pr. 271, LT-50131 Kaunas
Bendrosios chemijos katedra, Kauno technologijos universitetas, Radvilėnų pl. 19, LT-50254 Kaunas
 

Šiame darbe suformavome ir ištyrėme optiškai kintančius ženklus (submikroninio periodo difrakcinių gardelių sistema). Šiam tikslui fotoreziste per keletą kaukių (formuojančių optiškai kintančio ženklo kontūrus) užrašėme dviejų HeCd lazerio spindulių interferencinį vaizdą. Keičiant kampus tarp interferuojančių spindulių mums pavyko pasiekti 0,7, 0,8, 0,9 ir 1,2μm periodus. Fotoreziste suformuotas difrakcinių gardelių mikroreljefas buvo perkeltas į nikelinį spaudą taikant įvairių (Ag, Ni, Cu) pasluoksnių vakuuminį garinimą bei elektrocheminį nikelio nusodinimą. Nikelio spauduose suformuotų difrakcinių gardelių linijiniai matmenys buvo matuojami skenuojančiuoju elektroniniu mikroskopu ir atominių jėgų mikroskopu. Optiniai difrakcijos efektyvumo matavimai buvo palyginti su kompiuterinio modeliavimo rezultatais (modeliavimui naudojama ,,PCGrate“ programa). Buvo modeliuojamas įvairaus gylio difrakcinių gardelių difrakcinis efektyvumas, esant dviem skirtingiems bangos ilgiams (532 nm ir 632,8 nm) ir jo vertės lyginamos su eksperimentų rezultatais. Tokie skaičiavimai leido nustatyi difrakcinių gardelių gylį. Taip pat buvo ištirta skirtingų pasluoksnių, naudojamų elektrocheminio nusodinimo metu, įtaka difrakcinių gardelių geometrijai (periodui, gyliui ir formai). Parodyta, kad submikroninio diapazono gardelė gali būti sėkmingai perkelta į nikelinę matricą, neiškraipant jos pagrindinių parametrų, o visi naudoti pasluoksniai užtikrina gerą reljefo atsikartojamumą.

Formation of OVD Using Laser Interference Lithography
Mater. Sci. (Medžiagotyra) 2007, Vol. 13, No. 3, pp. 183 – 187

 Pilnas tekstas
Full text


Sidabro ir polimero nanokompozitų tyrimas

Igoris PROSYČEVAS
Fizikinės elektronikos institutas, Kauno technologijos universitetas, Savanorių pr. 271, LT-50131 Kaunas

Judita PUIŠO*

Fizikinės elektronikos institutas, Kauno technologijos universitetas, Savanorių pr. 271, LT-50131 Kaunas
Fizikos katedra, Kauno technologijos universitetas, Studentų g. 50, LT-51368 Kaunas

*
Autorius susirašinėjimui: tel.: 8-37-314423; faks: 8-37-314423. El. pašto adresas: judita.puiso@fei.lt  (J. Puišo)
Asta GUOBIENĖ

Fizikinės elektronikos institutas, Kauno technologijos universitetas, Savanorių pr. 271, LT-50131 Kaunas
Tarptautinių studijų centras, Kauno technologijos universitetas, A. Mickevičiaus g. 37, LT- 44244 Kaunas

Sigitas TAMULEVIČIUS

Fizikinės elektronikos institutas, Kauno technologijos universitetas, Savanorių pr. 271, LT-50131 Kaunas
Fizikos katedra, Kauno technologijos universitetas, Studentų g. 50, LT-51368 Kaunas

Ramūnas NAUJOKAITIS

Fizikos katedra, Kauno technologijos universitetas, Studentų g. 50, LT-51368 Kaunas

Šio darbo tikslas yra suformuoti ir apibūdinti sidabro ir polimero nanokompozitus. Sidabro sluoksnio, auginamo ant PMMA-PET padėklo, kinetika aprašoma Volmerio ir Veberio plonų metalinių sluoksnių auginimo modeliu. Sidabro nanostruktūrų paviršiaus plazmonų rezonanso (SPR) absorbcijos maksimumas aptinkamas ties 425 nm. Jis keičia savo vietą didesnių bangos ilgių kryptimi (iki 600 nm) priklausomai nuo sidabro sluoksnio storio. Spalvoti filtrai gauti dėl skirtingų sidabro ir polimero nanokompozitų sluoksnių storių. Pasiūlytas paprastas ir praktiškas metodas sidabro nanostruktūroms formuoti polimerinėje matricoje.

Investigation of Silver Polymer Nanocomposites
Mater. Sci. (Medžiagotyra) 2007, Vol. 13, No. 3, pp. 188 – 192

 Pilnas tekstas
Full text


Deguonies izotopų mainai automobilių katalizatoriuose: dinaminis modelis

Arvaidas GALDIKAS*
Fizikos katedra, Kauno technologijos universitetas, Studentų g. 50, LT-51368 Kaunas

*
Autorius susirašinėjimui: tel.: 8-37-300349; faks: 8-37-456472. El. pašto adresas: galdikas@ktu.lt  (A. Galdikas)
Daniel DUPREZ, Nicolas BION

Laboratoire de Catalyse en Chimie Organique (LACCO), UMR CNRS 6503, Université de Poitiers, 40, Avenue du Recteur Pineau, 86022 Poitiers Cedex, France

Claude DESCORME

Institut de Recherches sur la Catalyse (IRC), 2 avenue AlbertEinstein, 69626 Villeurbanne Cedex, France

Teresa JUNEVIČ

Fizikos katedra, Kauno technologijos universitetas, Studentų g. 50, LT-51368 Kaunas

Darbe analizuojamos metalo ir oksido tipo katalizatorių savybės. Pateiktas fizikinis modelis, aiškinantis eksperimentinius 18O/16O izotopinių mainų katalizatoriuose rezultatus. Modelis pagrįstas dviem pagrindiniais aspektais: paviršinės ir tūrinės difuzijos įvertinimu ir tiesioginiais deguonies mainais oksido paviršiuje. Pateiktame fizikiniame modelyje matematiškai aprašyti pagrindiniai procesai, vykstantys katalizės metu: adsorbcija ant metalo nanoklasterių; cheminė reakcija ant metalo nanoklasterių; paviršinė ir tūrinė difuzija; tiesioginiai mainai tarp dujinės fazės ir oksido paviršiaus. Šio darbo rezultatas – kompiuterinė programa, kuria naudojantis galima skaičiuoti kinetinius ir termodinaminius katalizatorių parametrus. Darbe nagrinėjamos Rh/CeO2 ir Pt/CexZr1-xO2 katalizatorių charakteristikos 200° C – 450° C temperatūrų intervale.

Oxygen Isotopic Exchange On Three-Way Catalysts: A Dynamic Kinetic Model
Mater. Sci. (Medžiagotyra) 2007, Vol. 13, No. 3, pp. 193 – 205

 Pilnas tekstas
Full text


Pūko įklijavimo elektriniu lauku fizikinių reiškinių tyrimai

Svetlana HAVENKO, Olga MIZYUK, Raisa RYBKA
Ukrainian Academy of Printing, Podgolosko st. 19, 79020, Lvov, Ukraine

Edmundas KIBIRKŠTIS* , Lina ZUBRICKAITĖ

Dizaino ir technologijų fakultetas, Kauno technologijos universitetas, Studentų g. 56, LT-51424 Kaunas

*
Autorius susirašinėjimui: tel.: 8-37-300236; faks: 8-37-451684. El. pašto adresas: edmundas.kibirkstis@ktu.lt  (E. Kibirkštis)

Pastaraisiais metais poligrafijos pramonėje vis plačiau naudojamos gražia estetine išvaizda pasižyminčios medžiagos. Tai medžiagos, kurių paviršije įklijuotas pūkas. Tokių paviršių atvaizdus galima gauti ant įvairių medžiagų paviršių (popieriaus, kartono, plėvelės, plastiko) mechaniniu arba elektrostatiniu būdu. Šis procesas visais atvejais susideda iš tokių operacijų: klijų kompozicijos užtepimo ant paviršiaus (pagrindo) per trafaretinę formą; pūko įklijavimo – pūkų paskirstymo klijų sluoksnyje ant paviršiaus (pagrindo) proceso; pūkų, neprisitvirtinusių prie paviršiaus, likučių pašalinimo; pūkų išdžiovinimo ir įtvirtinimo klijų sluoksnyje. Pūkai apdailai gaminami iš tokių audinių, kaip medvilnė, nailonas, kapronas, poliesteris, viskozė ir pan.

Šio darbo tikslas – sukurti pūko įklijavimo elektrostatiniu lauku matematinį modelį, ištirti fizikines-mechanines plaušelių savybes, jų įtaką atvaizdų kokybei ir atlikti šio proceso optimizaciją.

Straipsnyje išnagrinėtas plaušelių slinkimo elektrostatiniame lauke procesas, taip pat jų orientacijos laipsnis ir išsidėstymo tankis. Ištirtos fizikinės-mechaninės plaušelių savybės, jų įtaka įklijuoto pūko atvaizdų kokybei. Parinktos polivinilacetato (PVA) pagrindo klijų kompozicijos. Sudarytas plaušelių orientacijos elektrostatiniame lauke matematinis modelis. Elektroniniu mikroskopu atlikti tyrimai, kurie patvirtina pūko įtvirtinimo klijų sluoksnyje fizikinę teoriją. Sudarytas testinės skalės modelis įklijuoto pūko atvaizdų kokybei ir skiriamajai gebai nustatyti.

Darbe nustatyta, kad pūko įklijavimo būdu plaušeliai išdėstomi griežtai orientuotai, todėl gaunama kokybiška poligrafinė medžiaga ar produkcija. Esant elektrostatinio lauko įtampai E = 3 kV/cm – 4kV/cm, maksimalus pasidengimo 1mm ilgio pūkais tankis yra (40–45) pūkai/mm2, ir tai užtikrina didelį patvarumą ištrynimui – 3275 ciklai. Nustatyta, kad įklijuojamas pūkas prasiskverbia į klijus nuo 1/3 iki 1/10 savo ilgio, pasidengimo pūku tankis priklauso nuo plaušelių orientacijos elektrostatiniame lauke. Didinant plaušelių pasvirimo kampą, pasidengimo pūku tankis mažėja. Optimalus fizikinių technologinių režimų, kurie užtikrina maksimalų pūkų tankį parinkimas, yra vienas pagrindinių šios technologijos uždavinių. Matematinio modeliavimo būdu buvo atlikta technologinio proceso optimizacija. Išnagrinėtas tarpusavio ryšys tarp technologinių ir režiminių pūko įklijavimo proceso veiksnių (įtampa 22kV, atstumas tarp elektrodų – 73mm), kas užtikrina didžiausią pūko įtvirtinimo stiprumą.

Study of Physical Aspects of Electroflocking (Flock Printing)
Mater. Sci. (Medžiagotyra) 2007, Vol. 13, No. 3, pp. 206 – 209

 Pilnas tekstas
Full text


Varginimo parametrų įtaka laminuotos odos ir jos sluoksnių mechaninėms savybėms

Daiva MILAŠIENĖ* , Kristina BUBNYTĖ
Polimerinių gaminių mokslo laboratorija, Kauno technologijos universitetas, Studentų g. 56, LT-51424 Kaunas

*
Autorius susirašinėjimui: tel.: 8-37-300216; faks: 8-37-353989. El. pašto adresas: Daiva.Milasiene@ktu.lt  (D. Milašienė)

Aprangos gaminiai dėvėjimo metu patiria daugkartines cikliškai kintamas apkrovas. Dažnai tokie gaminiai susidėvi suirus medžiagai dėvėjimo metu susidarančių raukšlių zonose. Darbe tyrinėjama varginimo lankstant parametrų įtaka laminuotos odos ir atskirų jos sluoksnių stiprumui ir deformatyvumui. Specialiu lankstymo įrenginiu su šaldymo kamera tiriamųjų medžiagų bandiniai buvo varginami sulenkiant juos kloste, imituojančia gaminio raukšlių susidarymą dėvėjimo metu. Eksperimentiniai tyrimai parodė, kad laminuotos odos, vargintos įvairiomis sąlygomis, mechaninės savybės kinta skirtingai nei atskirų jos sluoksnių medžiagų analogiškos savybės. Laminuotos odos ir mikroporingos poliuretaninės plėvelės stiprumo priklausomybių nuo varginimo ciklų skaičiaus pobūdis yra panašus ir skiriasi nuo skeltinės odos analogiškos priklausomybės pobūdžio. Varginimo aplinkos temperatūros įtaka laminuotos ir skeltinės odų stiprumui ir deformatyvumui yra panaši, tačiau ji gerokai mažesnė nei mikroporingos poliuretaninės plėvelės analogiškoms savybėms po varginimo.

The Influence of Fatigue Conditions on the Mechanical Properties of Laminated Leather and its Separate Layers
Mater. Sci. (Medžiagotyra) 2007, Vol. 13, No. 3, pp. 210 – 213

 Pilnas tekstas
Full text


Kalsilito aliumosilikatų sintezė zolių ir gelių metodu ir apibūdinimas

Irma BOGDANOVICIENĖ, Audronė JANKEVICIUTĖ
Department of General and Inorganic Chemistry, Vilnius University, LT-03225 Vilnius, Lithuania

Jiri PINKAS

Department of Inorganic Chemistry, Masaryk Brno University, CZ-61137 Brno, Czeck Republic

Aldona BEGANSKIENĖ, Aivaras KAREIVA*

Department of General and Inorganic Chemistry, Vilnius University, LT-03225 Vilnius, Lithuania

*
Autorius susirašinėjimui: tel.: 8-5-2193110; faks: 8-5-2330987. El. pašto adresas: aivaras.kareiva@chf.vu.lt  (A. Kareiva)

Šiame darbe pirmą kartą zolių ir gelių sintezės metodu buvo susintetinti kalsilito keramikos pavyzdžiai (KAlSiO4 ir KNaAlSiO4) 750 ° C temperatūroje. Šie junginiai gali būti potencialios biokeraminės medžiagos, tinkamos panaudoti dantų porceliano gamyboje. Įdomu pažymėti, kad antrojo šios silikato klasės nario leucito (KAlSi2O6 ir KNaAlSi2O6) tomis pačiomis sąlygomis susintetinti nepavyko. Gauti rezultatai rodo, kad susintetintų medžiagų kristališkumas mažai priklauso nuo sintezės trukmės. Nustatyta, kad KAlSiO4 yra sudaryti iš plokštuminių kristalitų, kurių dydis svyravo nuo 5m m iki 30 m m, sintezę atlikus 750 ° C temperatūroje, ir iki 50m m – 850 ° C temperatūroje. Kalio-natrio kalsilito (KNaAlSiO4) susidarė didesni kristalitai – nuo 10m m iki 80 m m, sintezę atlikus 750 ° C temperatūroje, ir per 100m m – 850 ° C temperatūroje.

Sol-gel Synthesis and Characterization of Kalsilite-type Alumosilicates
Mater. Sci. (Medžiagotyra) 2007, Vol. 13, No. 3, pp. 214 – 218

 Pilnas tekstas
Full text


Betono su gumos atliekų priedu stiprumo ir deformacinės savybės

Gintautas SKRIPKIŪNAS*
Building Materials and Structures Research Centre, Kaunas University of Technology, Studentų 48, LT-51367 Kaunas, Lithuania

*
Autorius susirašinėjimui: tel.: 8-37-455120; faks: 8-37-435324. El. pašto adresas: gintautas.skripkiunas@ktu.lt  (G. Skripkiūnas)
Audrius GRINYS

Department of Building Materials, Kaunas University of Technology, Studentų 48, LT-51367 Kaunas, Lithuania

Benjaminas ČERNIUS

Department of Building Structures, Kaunas University of Technology, Studentų 48, LT-51367 Kaunas, Lithuania

Kasmet pasaulyje susikaupia gausybė naudotų padangų, kurios natūralioje gamtinėje aplinkoje beveik neyra. Vien Jungtinėse Amerikos Valstijose per metus susikaupia apie 275 milijonus padangų, Europos Sąjungoje – apie 180 milijonų. Padangų, tapusių atliekomis, tolesnis tvarkymas kelia problemų visame pasaulyje. Vienas populiariausių būdų – naudotas padangas kaupti sąvartyne, nes dėl mažo tankio ir menko biodegradacijos laipsnio laidoti jas sąvartyne yra nepageidaujama.

Šiuo metu vis labiau domimasi susmulkintų padangų gumos atliekų panaudojimu betone. Dauguma autorių, nagrinėdami gumos atliekomis modifikuotus cementinius betonus, nustatė, jog pakeitus užpildus susmulkintomis gumos atliekomis blogėja betono mechaninės savybės.

Šio darbo tikslas buvo išnagrinėti elastingo gumos atliekų priedo įtaką betono fizikinėms ir mechaninėms savybėms. Norint kuo efektyviau ištirti slopinamąjį gumos priedo poveikį betonui buvo nutarta parinkti tokius betono mišinius, kurių stiprumas gniuždant būtų panašus tiek su gumos priedais, tiek be jų. Šiuose tyrimuose buvo išbandytos dvi betono sudėtys: betono sudėtis be gumos atliekų priedo ir betono sudėtis su 0/1fr. gumos atliekų priedu, kurio kiekis sudarė 3,2% suminio užpildų kiekio. Buvo nustatytos betono mišinių su gumos atliekų priedu ir be jo savybės, prizminis stipris gniuždant, tankis, statinis bei dinaminis tamprumo moduliai ir ciklinių apkrovų veikiamo betono deformacijos.

Deformation Properties of Concrete with Rubber Waste Additives
Mater. Sci. (Medžiagotyra) 2007, Vol. 13, No. 3, pp. 219 – 223

 Pilnas tekstas
Full text


Granuliuoto malto šlakinio stiklo priedo įtaka pushidračio fosfogipso kietėjimui

Antanas KAMINSKAS*
VGTU Institute of Thermal Insulation, Linkmenų 28, LT-08217 Vilnius, Lithuania

*
Autorius susirašinėjimui: tel.: 8-698-04642; faks: 8-5-2752629. El. pašto adresas: envestat@takas.lt  (A. Kaminskas)
Sergejus GAIDUČIS, Romualdas MAČIULAITIS

Department of Building Materials, Vilnius Gediminas Technical University, Saulėtekio 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania

Pasiūlytas ir išbandytas mechaninės aktyvacijos būdas, neleidžiantis fosfogipse akumuliuotai atliekinei energijai (apie 160kWh/t) sunykti. Tokio pavidalo fosfogipsas, koks yra šalinamas į sąvartynus, negali būti naudojamas statyboje dėl jame esančių rūgščiųjų priemaišų, kurios stabdo jo hidrataciją ir kietėjimą, destabilizuoja savybes, todėl buvo ieškoma būdų, kaip neutralizuoti jų žalingą poveikį. Ankstesniuose darbuose šiems tikslams buvo naudojami energijos imlūs priedai – portlandcementis, kalkės, todėl bendros gaminių gamybos sąnaudos yra didelės. Kaip fosfogipso rūgščiasiąs priemaišas neutralizuojantis bei hidratacijos ir kietėjimo kinetiką reguliuojantis priedas gali būti naudojamas šlakinis stiklas. Šio darbo tyrimų tikslas yra ištirti šlakinio stiklo sąveiką su fosfogipse esančiomis rūgščiomis priemaišomis.

Nustatyta, kad šlakinis stiklas yra efektyvus fosfogipso rūgščiąją terpę neutralizuojantis priedas, leidžiantis reguliuoti fosfogipso hidratacijos ir kietėjimo trukmę bei pakeisti anksčiau siūlytus energijos imlius neutralizuojančiuosius priedus – portlandcementį, kalkes.

Influence of Granulated Milled Slag Glass Additive on Hemihydrate Phosphogypsum Hardening
Mater. Sci. (Medžiagotyra) 2007, Vol. 13, No. 3, pp. 224 – 228

 Pilnas tekstas
Full text


Silikatinių mūro gaminių hidro- ir higrosorbcinių savybių tyrimai

Marijonas SINICA, Georgijus SEZEMANAS* , Modestas KLIGYS
Institute of Thermal Insulation, Vilnius Gediminas Technical University, Linkmenų 28, LT-08217 Vilnius, Lithuania

*
Autorius susirašinėjimui: tel.: 8-5-2752642; faks: 8-5-2752629. El. pašto adresas: termo@aiva.lt  (G. Sezemanas)
Sigitas ČESOKAS

Joint-Stock Company “Matuizų plytinė”, Matuizos, LT-65071 Varėna district, Lithuania

Darbe tiriamos daugiasluoksnės atitvarinės konstrukcijos silikatinių mūro dirbinių hidro- ir higrosorbcinės savybės: sorbcinis drėgnis, kapiliarinis vandens įgėris, laidumas vandens garams, įmirkis ir sienelės, sumūrytos iš skeltinių apdailos plytų su impregnuotu fasadiniu paviršiumi, apdorotu hidrofobiniu skysčiu SILRES BS 16, atsparumas šalčiui. Nustatyta, kad drėgmės kiekis silikatiniuose gaminiuose priklausomai nuo eksploatacijos sąlygų gali kisti nuo 1,65% iki 12% . Nustatant atsparumą šalčiui vienpusio šaldymo būdu, po 50 šaldymo atšildymo ciklų jokių matomų pažeidimų sienelės paviršiuje neaptikta.

Investigations of Hydro- and Hygro-sorption Properties of Silicate Masonry Products
Mater. Sci. (Medžiagotyra) 2007, Vol. 13, No. 3, pp. 229 – 234

 Pilnas tekstas
Full text


Keturkomponenčių sistemų būvio diagramų taikymas medžiagų sudėties analizei

Algimantas KAZRAGIS
Department of Chemistry and Bioengineering, Vilnius Gediminas Technical University, Saulėtekio 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania

Albinas GAILIUS

Department of Building Materials, Vilnius Gediminas Technical University, Saulėtekio 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania

Ingrida GIRNIENĖ*

Vilnius College of Construction and Design, Antakalnio 54, LT-10303 Vilnius, Lithuania

*
Autorius susirašinėjimui: tel.: 8-678-08937; faks: 8-5-2343769. El. pašto adresas: ingridagirniene@yahoo.com  (I.Girnienė)

Cheminių junginių, kompozitų ir žaliavų mišinių sudėtys būna nurodomos sistemos būsenos diagramose. Jose nurodomi sistemą sudarančių komponentų kiekiai, %, į jas taip pat galima įtraukti ir kitus sistemos parametrus (temperatūrą, slėgį ir t. t.).

Paprastai naudojamos vienkomponentės (viena medžiaga, temperatūros ir slėgio koordinatės), dvikomponentės (dvi medžiagos, temperatūros koordinatė), trikomponentės (trys medžiagos, gali būti parodytos ir izotermės).

Pasiūlyta keturkomponenčių sistemų būsenos diagrama gali būti taikoma konstrukcinių (metalų, lydinių, keramikos), termoizoliacinių-konstrukcinių ir akustinių (cementinio putbetonio medžiagų), kompozitų, įvairių žaliavų, kitokių medžiagų sudėties analizei.

Sudėtys gali būti nustatomos ir tokiu metodu, kuris sudomins patentų autorius, kadangi tam tikra diagramoje esanti informacija gali turėti technologinės naujovės (know-how) funkciją.

Tetracomponent System State Diagrams for Analysis of Material Compositions
Mater. Sci. (Medžiagotyra) 2007, Vol. 13, No. 3, pp. 235 – 239

 Pilnas tekstas
Full text


Atvirkštinė siūlų įrąžos relaksacija, kai užblokuojama jų ištįsos relaksacija

Rita POCIENĖ, Arvydas VITKAUSKAS*
Department of Textile Technology
, Kaunas University of Technology, Studentų 56, LT-51424 Kaunas, Lithuania
*
Autorius susirašinėjimui: tel.: 8-37-300224; faks: 8-37-353989. El. pašto adresas: Arvydas.Vitkauskas@ktu.lt  (A. Vitkauskas)

Teoriškai ir eksperimentiškai tiriamos acetatinių ir poliesterinių siūlų klampiatamprės savybės sudėtiniame deformavimo cikle, kai prieš tai ištempto ir vėliau nukrauto siūlo ištįsos relaksacija (klampiatampris matmenų mažėjimas) sustabdoma ir dėl to siūle pasireiškia atvirkštinė įrąžos relaksacija (IR). Tokie sudėtiniai poveikiai būdingi daugeliui technologinių siūlų perdirbimo procesų. Teorinis tyrimas atliktas mechaninio modeliavimo metodu (taikomas apibendrintasis Maksvelo modelis, apibūdinamas diskretiniu reguliariuoju relaksacijos trukmių spektru). Analizuojant modelio elgseną nustatyta, kad juo ilgiau nukrautas siūlas ilsisi, tuo mažesnės susidaro įrąžos jo IR procese. Modelio, kurio relaksacijos trukmių spektre vyrauja trumpesnės trukmės, įrąžų dydis ne toks jautrus poilsio trukmės pokyčiams. Eksperimentai atlikti universalia bandymų mašina ,,Zwick/Z005“, tyrimo objektais pasirinkti acetatiniai 16,6tex ir poliesteriniai 15,6tex daugiagijai siūlai. Eksperimentai patvirtino pagrindinius teorinius dėsningumus, išryškinti acetatinių ir poliesterinių siūlų reagavimo į jų ištįsos relaksacijos užblokavimą skirtumai.

Inverse Stress Relaxation in Textile Yarns After the Blockage of Viscoelastic Recovery
Mater. Sci. (Medžiagotyra) 2007, Vol. 13, No. 3, pp. 240– 244

 Pilnas tekstas
Full text


Audinio pynimo perdangų pasiskirstymo įtaka audinio trūkimo pobūdžiui

Eglė KUMPIKAITĖ*
Dizaino ir technologijų fakultetas, Kauno technologijos universitetas, Studentų g. 56, LT-51424 Kaunas

*
Autorius susirašinėjimui: tel.: 8-37-353862; faks: 8-37-353989. El. pašto adresas: Egle.Kumpikaite@ktu.lt  (E. Kumpikaitė)

Analizuojama audinio pynimo perdangų pasiskirstymo, išreiškiamo pynimo rodikliu P1, įtaka audinio trūkimo jėgai ir trūkimo ištįsai. Pynimai yra suskirstyti į dvi grupes, t. y. pynimai, kurių perdangos yra išsidėsčiusios tolygiai visame audinio paviršiuje, ir skersai ruožuoti pynimai. Pastebėta, kad skirtingų grupių pynimų audinių trūkimo pobūdis, o kartu ir trūkimo kreivės, yra skirtingos. Taip pat skiriasi šių grupių pynimų audinių trūkimo jėgos ir trūkimo ištįsos priklausomybės nuo pynimo rodiklio P1. Analizuojant atskirų grupių trūkimo jėgos priklausomybes nuo pynimo rodiklio P1, nustatyta, kad skersai ruožuotų pynimų trūkimo jėgos vertės yra didesnės negu pynimų su tolygiai išsidėsčiusiomis perdangomis. Lygčių neapibrėžtumo koeficientai yra dideli. Įvertinus visus pynimus, neapibrėžtumo koeficientas gerokai sumažėja, todėl galima teigti, kad tarp audinio pynimo ir audinio trūkimo jėgos yra vidutinio dydžio koreliacija. Pynimų su tolygiai pasiskirsčiusiomis perdangomis trūkimo ištįsos kreivė kinta gerokai intensyviau, palyginti su skersai ruožuotais pynimais. Priklausomybių neapibrėžtumo koeficientai yra dideli.

The Fabric Weave’s Influence on the Character of Fabric Break
Mater. Sci. (Medžiagotyra) 2007, Vol. 13, No. 3, pp. 245 – 248

 Pilnas tekstas
Full text


Apdailos įtaka tekstilės medžiagų mechaninių savybių kitimui esant mažoms apkrovoms

Laura NAUJOKAITYTĖ* , Eugenija STRAZDIENĖ
Department of Clothing and Polymer Products Technology, Kaunas University of Technology, Studentų 56, LT-51424 Kaunas, Lithuania

*
Autorius susirašinėjimui: tel.: 8-37-300205; faks: 8-37-353989. El. pašto adresas: Laura.Naujokaityte@stud.ktu.lt  (L. Naujokaitytė)

Šio darbo tikslas – išanalizuoti skirtingos apdailos įtaką lininių audinių mechaninėms ir paviršiaus savybėms esant mažoms apkrovoms, nustatyti, kaip apdaila keičia audinių formavimosi savybes ir kompleksinį vertinimo rodiklį.

Tyrimams pasirinkti šeši audiniai: trys ploni drobinio pynimo lininiai audiniai, išausti iš to paties ilginio tankio siūlų, labai panašūs metmenų bei ataudų siūlų tankumu ir paviršiniu tankiu; du storesni drobinio bei ataudų ripsinio pynimo lininiai audiniai ir vienas medvilninis panamos pynimo audinys. Audiniams buvo pritaikyta skirtinga apdaila: dažymas, plovimas, cheminis ir mechaninis minkštinimas arba jų kombinacijos.

KES-FB (Kawabata Evaluation System) sistema nustatytos audinių tempimo, šlyties, lenkimo, gniuždymo ir paviršiaus charakteristikos prieš apdailą ir po apdailos. Iš nustatytų šešiolikos KES-FB parametrų, išskirti devyni svarbiausieji rodikliai visapusiškai audinių elgsenai įvertinti. Kompleksinis rodiklis apskaičiuotas kaip audinio ribojamo ploto santykis su žiedinės diagramos plotu. Įvertinta apdailos įtaka audinių formavimosi savybėms.

Nustatyta, kad nepriklausomai nuo būdo minkštinimo apdaila daugiausiai turi įtakos lininių audinių šlyties ir lenkimo savybėms. Šlyties rodikliai sumažėjo 85% – 94%, lenkimo rodikliai – 55% – 93%. Dažymas tik šiek tiek pakeičia audinių mechanines savybes.

The Effect of Finishing upon Textile Mechanical Properties at Low Loading
Mater. Sci. (Medžiagotyra) 2007, Vol. 13, No. 3, pp. 249 – 254

 Pilnas tekstas
Full text


Tekstilės laminatų vandens garų resorbcijos ir desorbcijos tyrimas

Ada GULBINIENĖ* , Virginija JANKAUSKAITĖ, Virginija SACEVIČIENĖ, Kazys Vytautas MICKUS
Dizaino ir technologijų fakultetas, Kauno technologijos universitetas, Studentų g. 56, LT-51424 Kaunas

*
Autorius susirašinėjimui: tel.: 8-37-300205; faks: 8-37-353989. El. pašto adresas: ada.gulbiniene@ktu.lt  (A. Gulbinienė)

Aprangos patogumas – tai vienas iš svarbiausių faktorių, veikiančių žmogaus darbingumą ir savijautą jo fizinio aktyvumo metu. Jis labai priklauso nuo aprangos medžiagų gebėjimo praleisti ir sugerti kūno išskirtą drėgmę.

Eksploatacijos metu aprangos medžiagose vykstantys vandens garų resorbcijos ir desorbcijos procesai yra daugkartiniai. Medžiagų drėkinimas ir jų džiovinimas turi įtakos polimerinių medžiagų relaksacijai, o kartu ir jų higieninėms savybėms. Aprangos medžiagos turi gerai sugerti drėgmę ir gerai džiūti. Taigi svarbu žinoti medžiagų higieninių savybių kitimo dėl daugkartinės vandens garų absorbcijos ir desorbcijos dėsningumus. Darbe ištirta trijų ciklų vandens garų resorbcijos ir desorbcijos proceso įtaka daugiasluoksnių tekstilės laminatų higieninėms savybėms. Nustatyta, kad tekstilės laminatų vandens garų absorbcija kartotinių bandymo ciklų metu kinta pagal eksponentinę priklausomybę. Vandens garų absorbcijos greitis bei pusiausvirosios vandens garų absorbcijos vertės didėja, didėjant ciklų skaičiui. Vykstant kartotiniam garų sugėrimo bei džiūvimo procesui, vandens garų desorbcijos kitimo pobūdis ir kitimo greitis priklauso nuo laminatų sandaros. Vandens garų desorbcija kartotinių bandymo ciklų metu kinta pagal eksponentinę ir linijinę priklausomybes. Tyrimai parodė, kad dėl resorbcijos ir desorbcijos kinta vandens garų absorbcijos vertės ir laminatų džiūvimo greitis, t. y. šios higieninės savybės priklauso nuo eksploatacijos veiksnių.

Investigation of Water Vapour Resorption / Desorption of Textile Laminates
Mater. Sci. (Medžiagotyra) 2007, Vol. 13, No. 3, pp. 255 – 261

 Pilnas tekstas
Full text


 

Atnaujinta 2011.06.27
Taip pat
Akademinė informacijos sistema
Publikacijų duomenų bazė

Fakultetai
Institutai
Centrai
Leidykla

Kontaktai
Mokslo tarnyba
Tarptautinių ryšių skyrius