"Medžiagotyra"
Redakcinė kolegija	Archyvas:  1997 m. Nr.: 1 (4) - 2011 m. Nr.: 2
Informacija autoriams
Straipsnių pateikimas

Kontaktai ir prenumerata

2006 m. 12 tomas Nr.:2 Nr.:3 Nr.:4 2007 m. 13 tomas Nr.:1 Nr.:2 Nr.:3 Nr.:4 2008 m. 14 tomas Nr.:1 Nr.:2 Nr.:3 Nr.:4 2009 m. 15 tomas Nr.:1 Nr.:2 Nr.:3 Nr.:4 2010 m. 16 tomas Nr.:1 Nr.:2 Nr.:3 Nr.:4 2011 m. 17 tomas Nr.:1 Nr.:2 Nr.:3 Nr.:4   Nuo 2011 m. Nr. 1 http://www.matsc.ktu.lt

Lina STEPONAVIČIENĖ
Fizikos fakultetas, Vilniaus universitetas, Saulėtekio al. 11, LT-10223 Vilnius
Jonas ŠULCAS
UAB “Etronika”, P. Luksio g. 17, LT-09132 Vilnius
Artūras JUKNA*
Fizikos fakultetas, Vilniaus universitetas, Saulėtekio al. 11, LT-10223 Vilnius
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: 8-5-2744833; faks: 8-5-2744844. El. pašto adresas: arturas.jukna@fm.vgtu.lt (A. Jukna)
Ilan BARBOY_, Gzergoz JUNG
Department of Physics, Ben-Gurion University of the Negev, 84105 Beer-Sheva, Israel
Adulfas ABRUTIS
Bendrosios ir neorganinės chemijos katedra,Chemijos fakultetas, Vilniaus Universitetas, Naugarduko 24, LT-03225 Vilnius
Roman SOBOLEWSKI
Department of Electrical and Computer Engineering and Laboratory for Laser Energetics, University of Rochester, Rochester, NY 14627-0231, USA

Superlaidusis YBa₂Cu₃O_7-x (YBCO) – tai II rūšies superlaidininkas, kurio kritinė temperatūra T_c^on　=　91,2　K. Srovės sukurtas magnetinis laukas į II rūšies superlaidininką prasiskverbia magnetinių Abrikosovo sūkurių pavidalu. Tekant elektros srovei, magnetiniai sūkuriai, veikiami Lorenco jėgos, viršijančios sūkurių prieraišos jėgą, pradeda judėti. Sūkuriams pajudėjus, superlaidininke atsiradusi elektrinė įtampa priklauso nuo magnetinių sūkurių skaičiaus ir nuo jų judėjimo greičio.

Mūsų darbe ištirtas magnetinių sūkurių judėjimas deguonimi nuskurdintomis 0,3 m m storio, 100　m m ilgio ir 50　m m pločio YBCO darinio dalimis (sūkurių kanalais), sukuriamomis superlaidininką apšvietus didelės galios lazerio spinduliuote. Šviesą sugėrusi superlaidininko dalis įkaista, o dėl padidėjusios difuzijos deguonies tankis joje sumažėja iki x　~　0,2, o T_c0=　86,2　K.

5　m m pločio sūkurių kanalu statmenai elektros srovės krypčiai judantys magnetiniai sūkuriai (nuo vieno darinio krašto kryptimi – link darinio centro) ir antisūkuriai (nuo kito darinio krašto – link darinio centro), dėl stiprios tarpusavio sąveikos susibūrę į trikampę magnetinę gardelę, užpildo visą kanalo plotą, o pasiekę darinio centrą kartu anihiliuoja. Susidarius kanale papildomoms sūkurių poroms (sūkurys–antisūkurys), atsiranda papildomų įtampos „laiptelių“ (iki 120 laiptelių, neapribotų voltmetro skiriamosios gebos) voltamperinėse darinio charakteristikose (I-V). Įtampos „laiptelių“ išnykimas (T　=　87,2　K) mūsų darbe siejamas su Kosterlitzo, Thoulesso ir Berezinskio (KTB) fazinio virsmu, vykstančiu darinio kanale. KTB virsmo metu, atsitiktinėse kanalo vietose susikuria magnetinių sūkurių-antisūkurių poros, kurias atskyrus jų sūkuriai ir antisūkuriai juda link darinio karštų ir ten anihiliuoja su savo magnetiniais antipodais. Prielaidai dėl KTB vyksmo deguonimi nuskurdintame kanale neprieštarauja ir YBCO darinio I-V charakteristikų matavimai esant išoriniam magnetiniam laukui. KTB virsmu paaiškintas superlaidžiojo darinio elektrinės „varžos“ (srovės disipacijos) mažėjimas, didinant išorinį magnetinį lauką. Išoriniam magnetiniam laukui viršijus dariniu tekančios elektros srovės kuriamą magnetinį lauką, sūkurių-antisūkurių anihiliacijos linija pasislenka už superlaidžiojo darinio krašto. Todėl magnetinių sūkurių judėjimo sąlygota darinio elektrinė varža šuoliškai padidėja beveik du kartus, o I-V charakteristikose įtampos „laipteliai“ tampa neryškūs. Šis eksperimentinis darbas atskleidžia galimybes magnetinių sūkurių judėjimą superlaidininke valdyti elektros srove, temperatūra ir išoriniu magnetiniu lauku.

Pilnas tekstas Full text

---

Mikroelektromechaninių membranų vibracijos analizė baigtinių elementų metodu

Gailius VANAGAS, Marius MIKOLAJŪNAS
Fizikinės elektronikos institutas, Kauno technologijos universitetas, Savanorių pr. 271, LT-50131 Kaunas
Elektros inžinerijos katedra, Kauno technologijos universiteto Panevėžio institutas, S.Daukanto g. 12, LT-35212 Panevėžys
Viktoras GRIGALIŪNAS
Fizikinės elektronikos institutas, Kauno technologijos universitetas, Savanorių pr. 271, LT-50131 Kaunas
Darius VIRŽONIS*
Elektros inžinerijos katedra, Kauno technologijos universiteto Panevėžio institutas, S.Daukanto g. 12, LT-35212 Panevėžys
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: 8-45-434247; faks: 8-45-516161. El. pašto adresas: darius.virzonis@ktu.lt (D. Viržonis)

Straipsnyje aprašomi rezultatai gauti tyrinėjant talpinių mikromechaninių ultragarsinių keitiklių cMUT (Capacitive micromachined ultrasonic transducers) funkcinių medžiagų ir konstrukcijos įtaką priimamo ultragarsinio signalo parametrams. Tyrimams naudotas eksperimentais patikrintas baigtinių elementų modelis ANSYS programinės įrangos paketo pagrindu. Naudoti elektriniai signalai modelio įėjime ir išėjime. Skaičiavimo laikui optimizuoti pasirinktas 2D modelis. Membrana ir elektrodas buvo sudalyti PLANE42 elementais. Skysčio terpė, į kurią generuojama akustinė banga, sudalyta FLUID29 elementais su ultragarso bangą absorbuojančiais FLUID129 elementais kraštuose. Akustinio veidrodžio padėtis aktyvaus paviršiaus atžvilgiu – 0,4 mm. Eksperimentinės akustinės sistemos ir sukurto matematinio modelio rezultatai sutapo ne mažiau kaip 92 %. Skaičiavimų metodas yra tinkamas plataus diapazono amplitudžių signalams modeliuoti, cMUT darbui kolapso režime tirti, netiesinių signalų analizei. Tyrinėta cMUT membranų konstrukcinių parametrų (skersmens, vakuumo tarpelio), funkcionavimo režimo sąlygų (žadinimo signalo amplitudės, trukmės, membranoms pradinį įlinkį užtikrinančios nuolatinės įtampos) ir membranų funkcinių medžiagų įtaka nuo akustinio veidrodžio atsispindėjusios bangos parametrams. Nustatyta, kad didinant vakuumo tarpelį sumažėja priimamo signalo amplitudė. Jei, esant 0,1 m m tarpeliui, laikoma kad signalas neslopinamas, tai, padidinus tarpelį iki 0,3 m m, signalo lygis nukrinta 5.5　dB, esant tai pačiai signalo amplitudei ir trukmei. Didinant membranos skersmenį, signalo lygis kyla. Lyginant 44 m m ir 36　m m skersmens membranas signalo lygis skiriasi 5,48　dB. Skaičiavimais parodyta, kad, palyginti Si ir Si₃N₄ membranas, Si membranos yra efektyvesnės.

Pilnas tekstas Full text

---

Plazminių keramikos dangų atsparumo dilimui įvertinimas

Kristina BRINKIENĖ* , Romualdas KĖŽELIS, Jūratė ČĖSNIENĖ, Vladas MĖČIUS
Lietuvos energetikos institutas, Breslaujos g. 3, LT-44403 Kaunas
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: 8-37-401984; faks: 8-37-351271. El. pašto adresas: kristina@mail.lei.lt (K. Brinkienė)

Tiriamas plazminių keramikos dangų atsparumas dilimui. Dangoms formuoti naudoti itrio oksidu stabilizuoto cirkonio oksido (5,3 masės procento itrio oksido) ir aliuminio oksido milteliai. Dangos buvo užpurškiamos ant nerūdijančiojo plieno padėklų atmosferos slėgyje plazmos būdu. Dangų atsparumas dilimui buvo tiriamas mechaniškai tam tikra jėga slankiojamuoju judesiu veikiant trinties paviršius. Dangų atsparumas dilimui įvertintas pagal dilimo metu susidarančius medžiagos masės nuostolius. Pateikti dilimo zonos pažeistų paviršių mikroskopiniai tyrimai. Dangų dilimo mechanizmas buvo tiriamas analizuojant dangų trinties paviršių optinius ir SEM gautus vaizdus. Tyrimų rezultatai rodo, kad aliuminio oksido priedas teigiamai veikia cirkonio oksido dangų atsparumą dilimui.

Pilnas tekstas Full text

---

Zoninės deformacijos įtaka diskinių pjūklų mechaninėms savybėms

Kristina UKVALBERGIENĖ* , Jonas VOBOLIS
Dizaino ir technologijų fakultetas, Kauno technologijos universitetas, Studentų g. 56, LT-51424 Kaunas
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: 8-37-353863; faks: 8-37-353863. El. pašto adresas: kristina.ukvalbergiene@ktu.lt (K. Ukvalbergienė)

Kad sumažėtų diskinio pjūklo disko trintis į prapjovos sieneles ir kad pjūklas mažiau įkaistų, jo dantys yra skečiami, gniuždomi, naudojamos kietmetalio plokštelės. Keičiant diskinių pjūklų dantų konstrukciją, sumažinamos pjūklo vibracijos, tiesesnis būna pjūvis. Kartu gaunamas lygesnis pjovimo paviršius ir padidinamas našumas. Iš kitos pusės, dantų skėtimas, gniuždymas, plokštelių litavimas sukelia papildomus įtempius pjūklo dantų zonoje. Tai turi įtakos jo elgsenai darbo metu, ypač kritinių greičių zonoje. Pjūklų dantys visi vienu metu galutinai nesuformuojami. Tai turi įtakos deformacijos, o kartu ir tampriųjų plastiškųjų savybių pasiskirstymui pjūklo plokštumoje. Todėl darbo tikslas buvo įvertinti, kaip zoninė pjūklo deformacija veikia tampriai plastines savybes.

Tyrimams atlikti buvo naudojamas specialus vibrostendas. Dantims lenkti panaudotos rankinės dantų lankstymo staklės R-CZ. Tyrimams pasirinkti skersinio pjaustymo diskiniai pjūklai, kurių skersmuo buvo 400 mm. Tyrimų metu pjūklai buvo užveržiami 150 Nm momentu. Matavimai atlikti 20 Hz–2000　Hz diapazone. Matuojant virpesius, buvo nustatyti pjūklų rezonansiniai dažniai ir dažninės amplitudinės charakteristikos. Taip pat buvo apskaičiuotas slopinimo koeficientas bei dinaminis Jungo modulis. Didėjant atstumui nuo pjūklo tvirtinimo diskų iki dantų zonos, dinaminis Jungo modulis visais atvejais sumažėja apie 25 %. Be to, dinaminio Jungo modulio pokytis nedeformuotose zonose yra vidutiniškai 5 % didesnis negu deformuotoje zonoje. Šiuo atveju tarp slopinimo koeficiento ir atstumo nuo pjūklo centro yra netiesinė priklausomybė. Nuo taško, esančio arčiausiai pjūklo tvirtinimo diskų (R　=　90　mm), iki taško, artimo pjūklo dantų zonai (R　=　150　mm), slopinimo koeficientas padidėja visais atvejais. Nustatyta, kad nedeformuoto pjūklo vidutinis slopinimo koeficientas, kintant atstumui nuo tvirtinimo diskų iki dantų zonos, padidėja 1,64 karto, o atlenkus dantis iki 0,4 mm į vieną pusę, – 5,57 karto. Visais atvejais pjūklo tvirtinimo disko ir dantų zonoje (R　=　180　mm) slopinimo koeficientas sumažėja. Kai pjūklas nedeformuotas, slopinimo koeficientas sumažėja 1,43 karto, o atlenkus dantis iki 0,4 mm į vieną pusę, – 1,84 karto.

Gauti rezultatai rodo, kad zoninė deformacija turi namaža įtakos tampriai plastinių savybių pasiskirstymui pjūklo plokštumoje, todėl keičiant pjūklo konstrukciją į tai būtina atsižvelgti.

Pilnas tekstas Full text

---

Stabilizavimo APTES/KI tirpalo poveikio rašalo pažeistam popieriui tyrimas

Birutė SIVAKOVA, Olga DARČANOVA, Aldona BEGANSKIENĖ* , Aivaras KAREIVA
Bendrosios ir neorganinės chemijos katedra,Chemijos fakultetas, Vilniaus Universitetas, Naugarduko 24, LT-03225 Vilnius
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: 8-5-2193109; faks: 8-5-2330987. El. pašto adresas: aldona.beganskiene@chf.vu.lt (A. Beganskienė)

Bibliotekose, muziejuose, archyvuose saugomos įvairių laikotarpių spausdintos ir rašytinės knygos, dokumentai, grafikos darbai, žemėlapiai, akvarelės, pastelės, kurių pagrindinė laikmena yra popierius. Šimtmečiais didžioji dalis kultūros vertybių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje buvo užrašoma geležies galo rašalas. Ilgiau nei 2000 metų naudotas geležies galo rašalas yra neabejotinai viena svarbiausių istorinio rašalo rūšių. Jo populiarumą lėmė nebrangios ir lengvai gaunamos žaliavos, nesudėtingi gamybos būdai ir puikios rašalo savybės: jis gerai įsigeria į pergamentą ir popierių, rašant neužkemša plunksnos ir ilgai neišblunka. Praėjus šimtmečiams paaiškėjo kad geležies galo rašalai, kuriuos mūsų protėviai taip mėgo dėl spalvos sodrumo, greito džiūvimo ir kitų savybių, prisideda prie celiuliozės ir pergamento destrukcijos. Šis reiškinys žinomas kaip geležies galo rašalo korozija. Viena pagrindinių galo rašalų korozijos priežasčių yra celiuliozės makromolekulių gliukozidinių ryšių rūgštinė hidrolizė. Šio rašalo sudėtis dažniausiai yra labai sudėtinga, be to, ir popierius, ant kurio buvo rašyta, gali būti blogos kokybės, todėl surasti tinkamą būdą gautam kūriniui stabilizuoti nėra lengva.

Šio darbo pagrindinis tikslas – ištirti rašalo, pagaminto pagal skirtingus senovinius receptus, poveikį popieriaus destrukcijai ir atlikti stabilizavimo tirpalo paiešką. Tyrimams buvo naudotas dviejų rūšių popierius be priedų: iš medvilnės ir iš eukalipto pluošto. Buvo pagamintas trijų rūšių rašalas pagal senovinius receptus ir jame įmirkyti gryno popieriaus pavyzdžiai. Gauti bandiniai buvo įmirkyti antioksidatoriaus KJ tirpale (peroksidų rišiklyje) ir šarminės medžiagos 3-aminopropiltrietoksilano (APTES) tirpale 2 -propanolyje. Visi gauti bandiniai buvo dirbtinai sendinti 90 parų 80_° C temperatūroje dviem skirtingais būdais: tarp stiklo plokštelių ir užlydytose ampulėse. Popieriaus pH matavimo ir polimerizacijos laipsnio duomenys parodė, kad sendinant ampulėse susidaro „agresyvesnė“ terpė, nei sendinant tarp stiko plokštelių. Stabilizavimo tirpalas APTES/KI gali būti naudojamas grynam popieriui stabilizuoti ir būti „pasyvus“ konservavimo metu.

Pilnas tekstas Full text

---

Modifikuotos ąžuolo medienos akustinės ir elastinės savybės

Antanas BALTRUŠAITIS*
Medienos mechaninės technologijos katedra, Kauno technologijos universitetas, Studentų g. 56, LT-51424 Kaunas
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: 8-37-353863; faks: 8-37-353863. El. pašto adresas: antanas.baltrusaitis@ktu.lt  (A. Baltrušaitis)
Albertas LAURINAVIČIUS
Puslaidininkių fizikos institutas, A. Goštauto g. 11, LT-01108 Vilnius
Kristina UKVALBERGIENĖ, Vilija PRANCKEVIČIENĖ, Darius MINELGA
Medienos mechaninės technologijos katedra, Kauno technologijos universitetas, Studentų g. 56, LT-51424 Kaunas

Pastaruoju metu bandinių neardantys tyrimų metodai vis labiau populiarėja. Mažų šakelių, įtrūkimų paieška medienoje yra gana sudėtingas procesas. Smulkių defektų diagnostikai tinkamas ir plačiai naudojamas ultragarsas. Matuojant garso greitį medienoje, galima apskaičiuoti elastiškumo konstantas, tokias kaip dinaminį Jungo bei šlyties modulius. Garso greitis keičiasi ir dėl medienos fizikinių savybių variacijų bei jos anizotropiškumo. Modifikuojant medieną amoniaku, šiek tiek keičiasi ir jos struktūra.

Šiame darbe pristatomi garso greičio nemodifikuotoje ir amoniaku modifikuotoje medienoje matavimų tyrimai, siekiant įvertinti medienos anizotropiškumo, jos struktūros, bandinių matmenų bei modifikavimo amoniaku įtaką garso greičiui bei tampros moduliui. Bandymai atlikti Kauno technologijos universitete Elektroninių ir matavimo sistemų katedroje sukurtu ultragarsiniu tampros ir stiprio matuokliu. Garso sklidimo greitis medienoje apskaičiuojamas pagal išilginių Lambo bangų sklidimo trukmę tarp prietaiso siuntiklio ir ėmiklio. Įvertinus matavimo metodo natūraliai medienai tikslumą, gauti rezultatai palyginti su rezultatais, gautais išmatavus matuokliu „Timber Grader MTG“, kurio veikimo principas pagrįstas akustinių bangų sužadinimu tiriamajame bandinyje.

Tyrimams pasirinkta ąžuolo mediena, supjaustyta į (750´ 75´ 24)　mm pradinių matmenų bandinius. Keičiant bandinių plotį ir storį, matavimai atlikti analogiškose bandinio plokštumose. Nustatyta, kad medienos bandinių matmenys bei medienos sluoksnių konfigūracija turi įtakos garso greičiui, o kartu ir dinaminiam Jungo moduliui. Taip pat buvo įvertintas ir slopinimo koeficientas nemodifikuotoje ir modifikuotoje medienoje. Gauta, kad amoniaku modifikuotos medienos slopinimo koeficientas yra 1,6 karto didesnis už nemodifikuotos medienos slopinimo koeficientą.

Tyrimų rezultatai rodo, kad garso greičio matavimas medienoje yra tikslus bandinių neardantis metodas ir gali būti taikomas medienos fizikinėms ir mechaninėms savybėms įvertinti. Darbe pristatomi gauti rezultatai ir priklausomybės.

Pilnas tekstas Full text

---

Laiko sąnaudų sumažinimo keičiant medienos savybes tyrimas

Jonas Vobolis, Darius Albrektas*
Dizaino ir technologijų fakultetas, Kauno technologijos universitetas, Studentų g. 56, LT-51424 Kaunas
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: 8-37-300230; faks: 8-37-353863. El. pašto adresas: Darius.Albrektas@ktu.lt (D. Albrektas)

Siekiant apsaugoti nuo aplinkos poveikio medienos gaminiai impregnuojami specialiomis medžiagomis. Kartu pakinta ir medienos savybės.

Impregnuojant sausa mediena panardinama į skystį arba juo dengiama. Šiais atvejais skystis į medieną patenka veikiamas tik kapiliarinių jėgų, todėl įsigeria negiliai, o procesas yra gaišlus. Siekiant padidinti skysčio įsiskverbimo gylį bei paspartinti impregnavimą, mediena kaitinama, palaikoma vakuume, impregnuojama padidintame slėgyje ir kt. Tam reikalingi sudėtingi ir brangūs įrenginiai, suvartojama daug energijos.

Straipsnyje pateikta tašelių impregnavimo, naudojant skersinius rezonansinius virpesius, metodika,. Tašeliams impregnuoti sukurtas originalus stendas. Tyrimams panaudoti pušies ir beržo medienos tašeliai, išpjauti skersai ir išilgai pluošto. Nustatyta, kad vandenyje, kaip ir ore, tašeliai virpa pirmąja moda, tik gerokai mažesniu dažniu. Nustatyta, kad, didėjant vandens kiekiui tašelyje, mažėja jo rezonansinis dažnis, padidėja slopinimo koeficientas, o virpesių amplitudė paprastai nepakinta. Nustatyta, kad į virpančius pušies tašelius skersai pluošto per 4 valandas pateko vidutiniškai 123 kg/m³ vandens, o į nevirpančius – 117 kg/m³. Į beržinius tašelius patekusio vandens kiekis buvo atitinkamai 51 kg/m³ ir 32 kg/m³ g.

Tašelių impregnavimo išilgai pluošto laikas parinktas 10 min. Nustatyta, kad per šį laiką tiek į virpančius, tiek į nevirpančius tašelius pateko panašus vandens kiekis (į pušies tašelius – 99 kg/m³ ir 98　kg/m³, į beržo tašelius – abiem atvejais 73 kg/m³).

Įvertintos ir tašelių tampriai plastinės savybės. Nustatyta, kad, didėjant vandens kiekiui medienoje, tampriųjų ir plastiškųjų savybių dėsniai yra priešingi. Gauta, kad, mažėjant tašelio rezonansinių virpesių dažniui, ypač padidėja medienos slopinimo koeficientas.

Pateikta impregnavimo metodika gali būti pritaikyta pramonėje.

Pilnas tekstas Full text

---

Organiškai modifikuoto girolito struktūros tyrimas rentgeno spinduliuotės difrakcijos metodu

Arūnas BALTUŠNIKAS*
Lietuvos energetikos institutas, Breslaujos g. 3, LT-44403 Kaunas
Silikatų technologijos katedra, Kauno technologijos universitetas, Radvilėnų pl. 19, LT-50254 Kaunas
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: 8-37-401906; faks: 8-37-351271. El. pašto adresas: abalt@mail.lei.lt (A. Baltušnikas)
Irena LUKOŠIŪTĖ
Lietuvos energetikos institutas, Breslaujos g. 3, LT-44403 Kaunas
Kęstutis BALTAKYS
Silikatų technologijos katedra, Kauno technologijos universitetas, Radvilėnų pl. 19, LT-50254 Kaunas

Pastarąjį dešimtmetį polimeriniai nanokompozitai vis plačiau tiriami ir naudojami dėl ypač patrauklių, palyginti su paprastais kompozitais, savybių. Kompozicijos kuriamos taikant gamtinius ir sintetinius nanomatmenų užpildus, o vieni iš dažniausiai naudojamų nanodarinių yra sluoksniniai silikatai, kurių sėkmingas dispergavimas polimerinėje matricoje priklauso nuo daugelio veiksnių, pvz., nuo komponentų suderinamumo. Straipsnyje pateikiami organiškai modifikuoto sluoksninio kalcio hidrosilikato – gryno ir su įterptais Na⁺ jonais girolito struktūros tyrimai rentgeno spinduliuotės difrakcijos ir terminės analizės metodais.

Nanomatmenų užpildas (10 nm–50　nm) – girolitas buvo susintetintas Kauno technologijos universiteto Silikatų technologijos katedroje ir organiškai modifikuotas Le Pluarto metodu, naudojant iš oktadecilamino ir druskos rūgšties pagamintą oktadecilamonio chloridą (CH₃(CH₂)₁₇NH₃⁺Cl^–). Modifikuojant girolitą kinta jo paviršinės savybės ir kristalinė struktūra, užpildas tampa organofiliškas (giminingas organiniams tirpikliams), nes dalis metalo jonų pakeičiama alkilamonio jonais. Rentgenodifrakcinės analizės metodu nustatyta, kad sintetinio girolito tarpsluoksninis atstumas yra 22,4 Å, kuris, modifikuojant silikatą, nekinta, tačiau oktadecilamonio jonų interkaliaciją į silikatinius tarpsluoksnius patvirtina nauja 3,27 nm difrakcinė smailė. Apskaičiuoti gryno, su įterptais Na⁺ jonais ir modifikuoto girolito kristalinės gardelės parametrai, įvertinta modifikavimo terpės temperatūros (80_° C–120_° C) bei modifikatoriaus grynumo įtaka silikato kristalinės struktūros pokyčiui.

Organiškai modifikuotą užpildą kur kas lengviau disperguoti polimerinėje matricoje bei galima suformuoti homogeninės struktūros nanokompozitą, turintį naujų savybių.

Pilnas tekstas Full text

---

Mikroplaušo panaudojimo kompleksiniame cementiniame rišiklyje tyrimas

Regina Kalpokaitė-Dičkuvienė^*, Kristina BRINKIENĖ, Jūratė ČĖSNIENĖ
Medžiagų tyrimų ir bandymų laboratorija, Lietuvos energetikos institutas, Breslaujos g. 3, LT-44403 Kaunas
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: 8-37-401984; faks: 8-37-351271. El. pašto adresas: regina@mail.lei.lt (R. Dičkuvienė)

Šio darbo pagrindinis tikslas – ištirti atmosferinės plazmos išpurškimo metodu pagaminto mikroplaušo saveiką su cementiniu kompleksiniu rišikliu. Tuo tikslu mikroplaušas 14 parų buvo sendintas kompleksinio rišiklio, aliuminatinio cemento, metalurginio šlako su skystuoju stiklu vandeninėse ištraukose bei atskirai skystajame stikle. Po sendinimo visi bandiniai 3 valandas buvo kaitinami 1000ŗC temperatūroje. Atlikta sendinto bei kaitinto plaušo mikroskopinė, rentgenostruktūrinė ir energijos dispersinė rentgeno spindulių spektroskopijos analizė parodė, kad ant plaušo formuojasi įvairūs natrio, kalcio, aliuminio hidrosilikatų bei silikatų dariniai. Nustatyta, kad tiek sendinimo, tiek kaitinimo metu kompleksinio cementinio rišiklio komponentų reakcijos produktai nesukelia mikroplaušo paviršiaus destrukcijos ar erozijos procesų.

Pilnas tekstas Full text

---

Skersinių mezginių sandaros rodiklių įtaka polinkiui pumpuruotis

Daiva MIKUČIONIENĖ*
Tekstilės technologijos katedra, Kauno technologijos universitetas, Studentų g. 56, LT-51424 Kaunas
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: 8-37-300219; faks: 8-37-353989. El. pašto adresas: daiva.mikucioniene@ktu.lt (D. Mikučionienė)

Mezginį dėvint, sausai trinant ar plaunant, jo paviršiuje esantys plaukeliai susivelia ir sudaro vadinamuosius pumpurėlius. Susidarę pumpurėliai laikosi gaminio paviršiuje ir blogina jo išvaizdą. Tokia tekstilės medžiagos paviršiaus yda vadinama pumpuruotumu. Pumpurų formavimasis yra dinamiškas procesas, kuriam įtakos gali turėti tiek pluošto, tiek paties mezginio savybės. Pumpuravimasis jungia tokius aiškius etapus: dėl mechaninio poveikio pluoštų galai ištraukiami į gaminio paviršių ir suformuoja pūkuotą paviršių; pūkuotas paviršius susivelia į atskirus pumpurėlius, kurie dėl mechaninio poveikio gali nusitrinti ir nukristi.

Šio darbo tikslas buvo ištirti pagrindinių mezginio sandaros rodiklių įtaką skersinių mezginių polinkiui pumpuruotis. Tiriamieji bandiniai buvo suskirstyti į grupes pagal pynimą, žaliavą, mezginio tankumą ir paviršinį tankį. Mezginiai buvo numegzti interlokiniu 1+1, lastikiniu 1+1, lastikiniu 2+2 ir lygiuoju skersiniu pynimais iš įvairaus ilginio tankio medvilninių verpalų, medvilninių verpalų derinio su poliuretaniniais siūlais, poliesterinių siūlų, mišrių medvilninių ir poliesterinių verpalų. Mezginių atsparumo pumpuravimuisi tyrimas atliktas naudojant ISI PILLING-BOX TESTER pumpuravimosi dėžę pagal EN ISO 12945-1:2000 bandymo metodą. Nustatyta, kad polinkiui pumpuruotis įtakos turėjo tiek siūlų žaliava, tiek ilginis tankis, tiek mezginio pynimas bei tankumas ir paviršinis tankis. Tiriant žaliavos įtaką polinkiui pumpuruotis, nustatyta, kad to paties pynimo ir tankumo mezginiai, numegzti iš poliesterinių siūlų, linkę labiau pumpuruotis nei mezginiai, numegzti iš medvilninių verpalų. Nedidelis kiekis poliuretaninių siūlų atsparumą pumpuruotis dar šiek tiek padidino. Tiriant siūlų ilginio tankio įtaką polinkiui pumpuruotis nustatyta, kad, kuo mažesnis ilginis tankis, tuo geriau vertinamas mezginys. Tiriant pynimo įtaką polinkiui pumpuruotis nustatyta, kad lastikinio pynimo 2+2 mezginiai susipumpuravo mažiausiai, antroje vietoje buvo interlokinio 1+1 pynimo mezginiai, trečioje – lastikinio 1+1 pynimo mezginiai, o labiausiai susipumpuravo lygiojo skersinio pynimo mezginiai. Taip pat nustatyta, kad, kuo mezginys yra tankesnis, tuo mažiau jis linkęs pumpuruotis. Taigi, projektuojant naują mezginį, turėtų būti įvertintas ir jo polinkis pumpuruotis, atitinkamai parenkant mezginio sandaros rodiklius.

Pilnas tekstas Full text

---

Skirtingomis staklėmis austų audinių vidinės sandaros tyrimas ir palyginamoji analizė

Edita MALČIAUSKIENĖ* , Žaneta RUKUIŽIENĖ, Rimvydas MILAŠIUS
Tekstilės technologijos katedra, Kauno technologijos universitetas, Studentų g. 56, LT-51424 Kaunas
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: 8-612-80076; faks: 8-37-353989. El. pašto adresas: edita.malciauskiene@stud.ktu.lt (E. Malčiauskienė)

Pastebėta, kad austi skirtingais įrenginiais, tačiau tų pačių užtaisymo duomenų audiniai kai kada skiriasi savo savybėmis. Tokių savybių skirtumų gali atsirasti dėl skirtingos audinių vidinės sandaros. Šiuos skirtumus gali parodyti tik audinių skerspjūvių analizė arba tempimo kreivių skirtumai.

Audinių skerspjūvių tyrimai parodė, kad iš šių tyrimų nelabai galima spręsti apie jų skirtumus, nes matavimai gali būti atlikti tik labai nedidelėje zonoje, t.y. apima tik kelis siūlus, todėl nevienodumų gali atsirasti dėl momentinių verpalų storio nevienodumų. Norint tiksliau patikrinti vidinės sandaros nevienodumą, buvo atliekami audinių tempimo bandymai.

Nustatyta, kad visų tempimo kreivių pobūdis yra toks pat – skiriasi trūkimo jėgos dydis, o kai kuriais atvejais ir pradinė tempimo kreivės dalis. Audinių tempimo kreivės ataudų kryptimi skiriasi jau nuo pradinės tempimo dalies, t.y. dalies, kuri priklauso nuo audinio sandaros. Tempiant audinius metmenų kryptimi, jų tempimo kreivės pradinėje dalyje yra vienodos. Taigi, galima teigti, kad „Vamatex“ ir STB staklėmis austų audinių sandara nėra visiškai identiška. Tą patvirtina ir ataudų susiaudimo matavimai. Audinių „Rusnė“ ir „Ajax“ (ataudai su lycra), austų „Vamatex“ staklėmis, ataudų susiaudimas yra didesnis nei austų STB staklėmis, o audinio „Lauras“ (ataudai be lycra) ataudų susiaudimas yra toks pat. Elastingas siūlo komponentas yra labai jautrus įvairiems poveikiams. Šis susiaudimo skirtumas yra labai nedidelis, tačiau esant dideliems ataudų kiekiams gali sukurti prielaidą suvartoti daugiau ataudų.

Pilnas tekstas Full text

---

Kompozicinės rišamosios medžiagos struktūros formavimosi tyrimai

Valentin ANTONOVIČ* , Rimvydas STONYS, Ina PUNDIENĖ
Termoizoliacijos institutas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Linkmenų g. 28, LT-08217 Vilnius
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: 8-5-2735365; faks: 8-5-2731230. El. pašto adresas: valentin@centras.lt (V. Antonovič)
Igoris PROSYČEVAS
Fizikinės elektronikos institutas, Kauno technologijos universitetas, Savanorių pr. 271, LT-50131 Kaunas
Eglė FATARAITĖ
Fizikinės elektronikos institutas, Kauno technologijos universitetas, Savanorių pr. 271, LT-50131 Kaunas
Dizaino ir technologijų fakultetas, Kauno technologijos universitetas, Studentų g. 56, LT-51424 Kaunas

Pastaraisiais metais, tobulinant kaitrai atsparių medžiagų savybes, daug dėmesio skiriama įvairių kaitrai atsparių kompozicinių rišamųjų sistemų tyrimams. Naudojant kelias rišamąsias medžiagas galima gerokai pagerinti kaitrai atsparių gaminių savybes. Šiame darbe nagrinėjami kompozicinės rišamosios medžiagos, susidedančios iš skystojo stiklo, metalurginio šlako ir aliuminatinio cemento (Al₂O₃>70　%), struktūros formavimosi ir hidratacijos ypatumai kietėjimo metu. Ultragarso ir egzotermijos temperatūros tyrimais nustatyta, kad kompozicinis rišiklis dėl skystojo stiklo ir dikalcio silikato reakcijos sukietėja jau per pirmąsias 20 minučių, tačiau aliuminatinio cemento hidratacija vyksta daug vėliau, t.y. jau sukietėjusioje struktūroje. Tiriant kompozicinį rišiklį skenuojamuoju elektroniniu mikroskopu (SEM), nustatyta, kad struktūroje vyrauja plotai, kur cemento daleles sujungia skystojo stiklo ir kietiklio reakcijos produktų nanostruktūros (<50 nm), daugumos cemento dalelių paviršius padengtas 30 nm–100　nm dydžio nanodalelių sluoksniais – cemento hidratacijos produktais.

Pilnas tekstas Full text

---

Plastifikuojančiųjų priedų ir natrio silikato tirpalo kompleksinis poveikis portlandcemenčio tešlos reologinėms savybėms

Mindaugas Daukšys* , Gintautas Skripkiūnas
Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centras, Studentų g. 48, LT-51367 Kaunas
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: 8-37-455120; faks: 8-37-300497. El. pašto adresas: mindaugas.dauksys@ktu.lt (M. Daukšys)
Eugenijus Janavičius
Statybinių medžiagų katedra, Kauno technologijos universitetas, Studentų g. 48, LT-51367 Kaunas

Atlikti eksperimentiniai tyrimai, siekiant įvertinti natrio silikato tirpalo bei plastifikuojančiųjų priedų polikarboksilato esterio pagrindu kompleksinį poveikį portlandcemenčio tešlos ribiniams šlyties įtempiams, klampai ir dilatantiškumui. Praktiniu požiūriu gautieji duomenys leidžia prognozuoti tešlos su natrio silikato tirpalo bei plastifikuojančiųjų priedų polikarboksilato esterio pagrindu technologines savybes – konsistenciją, tekamumą ir t.t.

Tyrimams naudotas portlandcementis, natrio silikato tirpalas – NST (naudotas kaip nanomodifikatorius), kaip plastifikuojantieji priedai naudoti superplastiklis F polikarboksilato esterio pagrindu ir superplastiklis R polikarboksilinių polimerų, modifikuotų naftalenformaldehidine derva, pagrindu,. Tešlų reologinės savybės nustatytos rotaciniu viskozimetru. Apie cemento tešlų dilatantiškumą buvo sprendžiama iš tekėjimo kreivių pobūdžio ir apskaičiuotų dilatantiškumo rodiklių.

Eksperimentiniais tyrimais nustatyta natrio silikato tirpalo bei plastifikuojančiųjų priedų polikarboksilato esterio ir polikarboksilinių polimerų pagrindu kompleksinis poveikis cemento tešlos ribiniams šlyties įtempiams, klampai ir dilatantiškumui.

Nustatyta, kad cemento tešlos su superplastikliu, kurio pagrindą sudaro polikarboksiliniai esteriai, ir NST ribiniai šlyties įtempiai mažėja, kai tešloje yra 0,8　% NST, kai NST tešloje sudaro nuo 0,8 % iki 1　% , įtempiai staigiai išauga, o didinant NST kiekį iki 2,0 % cemento masės, įtempiai išlieka pastovūs. Cemento tešlos su superplastikliu polikarboksilinių polimerų pagrindu, modifikuotu naftalenformaldehidine derva, ir NST ribiniai šlyties įtempiai palaipsniui didėja, didinant NST kiekį iki 2,0　% cemento masės. Cemento tešlos su superplastikliu polikarboksilinių esterių pagrindu dilatantiškumas sumažėja dedant NST iki 0,2 % cemento masės, didinant NST kiekį iki 1,2 % cemento masės, dilatantiškumas išlieka pastovus, o viršijus pastarąjį kiekį, mišinys pereina į pseudoplastišką būvį. Cemento tešlos su superplastikliu polikarboksilinių polimerų pagrindu, modifikuotu naftalenformaldehidine derva, ir 0,5　% NST neigiamas dilatantiškumo rodiklis rodo, kad tešla yra pseudoplastiškos būsenos, kuri, didinant NST kiekį iki 2,0 % cemento masės, pereina į panašaus dilatantiško mišinio be NST būseną.

Atlikti tyrimai parodė, kad tiriamasis nanomodifikatorius yra geras portlandcemenčio ir polikarboksilatinio superplastiklio mišinio reologijos reguliatorius.

Pilnas tekstas Full text

---

Kompozicinės medžiagos su autoklavinio akytojo betono trupinių intarpais tyrimas

Marijonas SINICA, Georgijus SEZEMANAS* , Donatas MIKULSKIS, Modestas KLIGYS
Termoizoliacijos institutas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Linkmenų g. 28, LT-08217 Vilnius
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: 8-5-2752642; faks: 8-5-2752642. El. pašto adresas: sezemanas@gmail.com (G.Sezemanas)
Vytautas ČESNAUSKAS
UAB „Matuizų Dujų Silikatas“, Matuizos, LT-65071 Varėnos raj.
Petro ZACHARČENKO, Petro KUPRIJENKO, Natalija ŠČERBINA, Natalija PIVENJ
Kiev National University of Building and Architecture, Vozduchoflotskij Av.31, UA-03680 Kiev, Ukraine

Gaminant autoklavinio akytojo betono (AAC) gaminius po mechaninio apdirbimo ir kietinimo autoklave neišvengiamai susidaro sukietėjusio produkto atliekų, kurios iki šiol tinkamai nepanaudojamos. Mūsų tyrimai parodė, kad sutrupintos nuo 2,5 mm iki 10,0 mm stambumo AAC atliekos gali atlikti lengvojo užpildo funkciją kuriant kompozicinę medžiagą, kurios tankis £ 850　kg/m³, o gniuždomasis stipris gali siekti iki 4 MPa. Šio gaminio matrica sudaro sukietėjusio portlandcemenčio ir modifikuojančiųjų priedų (kompleksinio priedo − KP) medžiaga. Nustatyta, kad, kompozito struktūroje esant KP, AAC granulės apgaubiamos plonu apie 50 m m storio cemento akmens sluoksniu bei užtikrina savybes, artimas AAC savybėms.

Pilnas tekstas Full text

---

Lengvojo betono su technogenine atlieka tyrimai

Romualdas MAČIULAITIS, Marija VAIČIENĖ* , Ramunė ŽURAUSKIENĖ
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio al. 11, LT-10223 Vilnius
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: 8-615-20674; faks: 8-5-2745016. El. pašto adresas: marija.vaiciene@st.vgtu.lt (M. Vaičienė)

Šiuo metu intensyviai atliekami tyrimai norint betono mišiniams panaudoti atliekas, tiek technogenines, statybines, tiek buitines. Pastaraisiais metais plačiai atliekami katalizatorių atliekų antrinio panaudojimo tyrimai. Lietuvos naftos perdirbimo įmonė AB ,,Mažeikių nafta“ gamyboje naudoja per 40 įvairių rūšių katalizatorių. Gamintojo duomenimis, katalizatorius – tai miltelių pavidalo kompozicinė bekvapė medžiaga, naudojama katalizinio krekingo reaktoriuje. Ši atlieka – panaudotas katalizatorius priklauso mikroužpildų grupei. Kadangi katalizinio krekingo įrenginyje naudojamo katalizatoriaus sudėtyje pagrindiniai komponentai yra aliuminio ir silicio oksidai, tai naudotos katalizatoriaus atliekos gali būti naudojamos lengvųjų betonų gamyboje.

Tačiau mokslinių tyrimų duomenų apie šios atliekos panaudojimą keramzitbetonio mišiniams literatūros šaltiniuose rasti nepavyko.

Šio tiriamojo darbo tikslas – palyginti keramzitbetonio savybes, kai mišinyje naudojamos įprastos medžiagos ir papildomai dedama katalizatoriaus atliekų (15 % ir 30 %).

Buvo nustatyta katalizatoriaus atliekos priedo įtaka betono fizikinėms ir mechaninėms savybėms. Ištirta katalizatoriaus atliekos kiekio (0; 15; 30 %) įtaka betono mišinio egzotermijos temperatūrai betono kietėjimo metu. Atlikti rentgenografiniai bandinių tyrimai, taip pat sauso ir drėgno keramzito atsparumas trupinimui.

Darbe pateikti tyrimo rezultatai rodo, kad katalizatoriaus atliekos priedas sumažina egzotermijos temperatūros maksimumo atsiradimo laiką. Kristalizuojantis reakcijos produktams, susidaro ilitas ir etringitas.

Fizikinių ir mechaninių savybių rezultatai parodė, kad, įdėjus 15 % katalizatoriaus priedo, keitėsi betono stiprumo charakteristikos (gniuždomasis stipris po 28 kietėjimo parų 32 % didesnis nei betono su 30 % katalizatoriaus priedo). Keramzitbetonio gniuždomasis stipris po 28 kietėjimo parų 7 % mažesnis nei betono su 15 % katalizatoriaus priedo. Optimalus katalizatoriaus kiekis betono sudėtyje siekia 15 %.

Pilnas tekstas Full text

---

Atvirų ir uždarų porų tampriųjų medžiagų dinaminis standumas prieš spūdumo bandymą ir po jo

Vidmantas DIKAVIČIUS*
Architektūros ir statybos institutas, Kauno technologijos universitetas, Tunelio g. 60, LT- LT-44405 Kaunas
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: 8-37-350799; faks: 8-37-451810. El. pašto adresas: dvidmantas@gmail.com (V. Dikavičius)
Kęstutis MIŠKINIS
Statybinių medžiagų katedra, Kauno technologijos universitetas, Studentų g. 48, LT-51367 Kaunas

Vienas iš svarbių reikalavimų, keliamų gyvenamiesiems pastatams, yra akustinės ištaigos užtikrinimas, t.y. izoliavimas nuo triukšmo tiek išorinio (aplinkos), tiek vidinio (sklindančio pastatuose). Pastatuose sklindantis triukšmas pagal prigimtį skirstomas į orinį ir smūginį. Smūginio triukšmo izoliavimas yra viena iš opiausių problemų. Pastatų akustikoje smūginiam triukšmui izoliuoti grindų (tarpaukštinių perdangų) konstrukcijose naudojamos tampriosios medžiagos. Pagrindinis rodiklis, apibūdinantis šias medžiagas, yra dinaminis standumas. Kuo mažesnė yra šio rodiklio vertė, tuo efektyviau ši medžiaga slopina smūginį triukšmą.

Tyrimo tikslas buvo nustatyti spūdumo (mechaninės apkrovos) įtaką uždarų ir atvirų porų tampriųjų medžiagų dinaminiam standumui. Šio eksperimento metu buvo tiriamos atvirų porų medžiagos (vata) bei uždarų porų medžiagos (elastifikuotas polistireninis putplastis). Šios medžiagos dažniausiai naudojamos smūginiam triukšmui izoliuoti grindų konstrukcijose. Tirtų medžiagų dinaminio standumo vertės buvo išmatuotos prieš spūdumo bandymą ir po jo. Spūdumui nustatyti buvo panaudoti tie patys bandiniai, kaip ir dinaminiam standumui nustatyti. Išanalizavus matavimų rezultatus nustatyta, kad medžiagų dinaminio standumo vertės po spūdumo bandymo sumažėja, palyginti su vertėmis, gautomis prieš spūdumo matavimą. Dinaminio standumo verčių sumažėjimas parodo, kad padidėja šių medžiagų virpesių slopinimo efektyvumas.

Pilnas tekstas Full text

---

Polistireninio putplasčio savybių sklaidos gamyboje ir pokyčių eksploatacijos sąlygomis analizė

Jolanta ŠADAUSKIENĖ* , Raimondas BLIŪDŽIUS, Juozas Ramanauskas, Gintarė GriciUtė
Architektūros ir statybos institutas, Kauno technologijos universitetas, Tunelio g. 60, LT- LT-44405 Kaunas
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: 8-37-350799; faks: 8-37-451810. El. pašto adresas: jolanta.sadauskiene@asi.lt (J. Šadauskienė)

Lietuvos rinkoje sunaudojama 95　% Lietuvoje pagaminto polistireninio putplasčio gaminių.

Termoizoliacinės medžiagos nuo kitų statybinių medžiagų skiriasi tuo, kad jų šiluminės savybės priklauso nuo eksploatacijos sąlygų. Nustatant projektines termoizoliacinių medžiagų šilumos laidumo koeficientų vertes, turi būti įvertintas į rinką tiekiamų gaminių savybių sklaida ir atitvaruose šias medžiagas veikiančios drėgmės sukelti pokyčiai.

Tyrimams buvo naudojami Lietuvoje gaminamo polistireninio putplasčio gaminiai. Nustačius skirtingų gamintojų polistireninio putplasčio savybes, įvertintas gautų skirtumų statistinis reikšmingumas. Gauti rezultatai suteikia galimybę analizuoti kiekvienos rūšies polistireninio putplasčio gaminių šilumos laidumo pokyčius dėl drėgmės poveikio neįvertinant medžiagos gamintojų.

Pilnas tekstas Full text

---

Akmens vatos gaminių tarplaboratorinių palyginamųjų bandymų rezultatų analizė

Vladislovas KERŠULIS* , Ivan GNIP, Saulius VAITKUS, Sigitas VĖJELIS
Termoizoliacijos institutas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Linkmenų g. 28, LT-08217 Vilnius
^* Autorius susirašinėjimui: Tel.: 8-5-2752485; faks: 8-5-2752485. El. pašto adresas: v.kersulis@termo.vgtu.lt (V. Keršulis)

Šiame darbe pateikiama akmens vatos gaminių tarplaboratorinių palyginamųjų bandymų, vykdytų ES šalyse 2004 m. (programa EA ILC MT2), rezultatų analizė. Pagrindinis palyginamųjų bandymų tikslas – nustatyti laboratorinių bandymų rezultatų patikimumą.

Palyginamųjų bandymų metu buvo nustatomas akmens vatos gaminių gniuždymo įtempis, esant 10 % gaminio deformacijai, ir gniuždymo tamprumo modulis. Papildomai laboratorijos buvo prašomos nustatyti akmens vatos gaminių gniuždymo įtempio, esant 10 % gaminio deformacijai, ir gniuždymo tamprumo modulio matavimo išplėstines neapibrėžtis, bandinių tankį ir organinių medžiagų kiekį bandiniuose. Tiek pluoštinius neorganinius, tiek išputintų polimerų termoizoliacinius gaminius keblu panaudoti Pt bandymams dėl didelių jų homogeniškumo svyravimų. Todėl pastarieji du bandymai buvo naudoti ir bandinių homogeniškumui įvertinti.

Laboratorijoje iš plokščių buvo pagaminti 1344 bandiniai. Atlikus išankstinius homogeniškumo bandymus, pagal tankį bei bendrą fizinę jų būklę iš šio masyvo buvo atrinktas tik 161 bandinys tolesniems homogeniškumo bandymams (pagal tankį, organinių medžiagų kiekį, gniuždymo įtempį esant 10　% deformacijai σ_10% ir gniuždymo tamprumo modulį E) ir paruošti bandinių komplektai programoje dalyvaujančioms laboratorijoms.

The Analysis of Interlaboratory Testing Results of Rock Wool Products
Mater. Sci. (Medžiagotyra) 2009, Vol. 15, No. 4, pp. 377 – 382.

Pilnas tekstas Full text

---